Perspektyvoje – vidutiniai ir smulkūs šeimos ūkiai

Europos Parlamento Informacijos biuras Lietuvoje spalio 18 d. A. Stulginskio universitete surengė seminarą „Žemės ūkio perspektyvos: naujienos iš Europos Parlamento, iššūkiai ir sprendimai“. Ši tema buvo aktuali visiems, susijusiems su žemės ūkiu ir jo produktų gamyba.

Seminare dalyvavo Europos Parlamento Informacijos biuro Lietuvoje atstovai, Lietuvos Agrarinės ekonomikos instituto atsakingi darbuotojai, Žemės ūkio rūmų atstovai bei gausus būrys ASU dėstytojų ir Ekonomikos ir vadybos studentų, aktyviai dalyvavusių diskusijose.

Daug mūsų šalies žemdirbių bei stambesnių ūkių savininkų nerimauja, kas bus netolimoje ateityje, kai vyks derybos dėl ES žemės ūkio politikos reformos po 2013 metų. Europos Parlamento Informacijos biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė supažindino su Europos Parlamento naujienomis žemės ūkio sektoriuje, pasakojo apie bendrosios žemės ūkio politikos reformą, kaip vyksta svarstymas ir sprendimų priėmimas. Lietuva yra viena iš 27 ES narių, todėl turi būti pasiektas kompromisas, tenkinantis ne tik šalis naujokes, bet ir senbuves.

Pasak D. Jakaitės, šalys naujokės turėtų į klausimų svarstymą įsijungti anksčiau, kai projektas dar tik pradedamas svarstyti ir kuriami pirmieji tekstai. Juk projektų svarstymo ir priėmimo procesas yra gana ilgas, o kiekvienos šalies atstovai stengiasi kuo geriau atstovauti savo piliečių ar politinių grupių interesams.

Nuo1990 m. BŽŪP patyrė daug esminių pokyčių, vengiant produkcijos pertekliaus buvo pradėta orientuotis į ekologinį ūkininkavimą. Ūkininkai, gaudami tiesiogines išmokas, privalėjo atsižvelgti į rinkos poreikius ir kintančius visuomenės prioritetus. Be to, pradėjo formuotis ir dar vienas svarbus elementas – kaimo plėtros politika, kurios tikslas – skatinti kaimo žmonių verslumą, užsiimant ne tik žemės ūkio žaliavos gamyba, bet ir perdirbimu.

2003 metais atsirado poreikis dar vienai bendrosios žemės ūkio politikos reformai. Pinigai ūkininkams jau nemokami vien už produktų gaminimą. Dabartinė BŽŪP atsižvelgia į vartotojų ir mokesčių mokėtojų interesus ir suteikia ES ūkininkams laisvę gaminti tai, ko tuo metu trūksta rinkoje. Taigi ateityje didžioji dalis paramos ūkininkams bus mokama nepriklausomai nuo to, ką ir kiek jie gamins. Pagal naują sistemą ūkininkai vis dar gaus tiesiogines išmokas, garantuojančias stabilias pajamas, tačiau tiesioginio ryšio tarp pajamų ir gamybos apimčių nebus. Ūkininkai privalės laikytis aplinkosaugos, maisto saugos ir gyvūnų gerovės standartų.

Kokios turėtų būti tiesioginės išmokos? 2007-2013 m. BŽŪP rinkos priemonėms ir tiesioginei paramai numatytos ribos leidžia nedidinti realių kainų, ir kiekvienais metais jos bus vis griežtesnės. Tiesioginės paramos išmokos naujosioms ES šalims yra laipsniškai didinamos, kol priartės prie didžiausio paramos lygio, jau taikomo senbuvėms šalims.

Kyla klausimas, kam reikalinga dar viena BŽŪP reforma. Nors pagal gyvenimo diktuojamas sąlygas tobulinama ir BŽŪP, bet dar yra poreikis naujoms reformoms, prisitaikant prie kintančių rinkos sąlygų. Tenka spręsti ne tik klimato kaitos įtaką ir sąlygas, bet reikia atsižvelgti ir į ekonomikos krizės problemas, saugoti ir tausoti gamtą bei užtikrinti kaimo vietovių plėtrą. Pasiūlymais siekiama optimizuoti lėšų panaudojimą, skatinti ūkininkus labiau rūpintis konkurencingumu. Pagrindiniai būsimos reformos tikslai, nustatyti per konsultacijas su ES šalių vyriausybėmis, institucijomis, ūkininkais ir bendruomenėmis, yra patikimas ir pakankamas maisto produktų tiekimas, tausus gamtos išteklių valdymas ir tvari kaimo vietovių plėtra.

Remdamasi gautais atsiliepimais, Europos Komisija pasiūlė tris būdus, kaip po 2013 metų siekti užsibrėžtų tikslų.

1. Tiesioginių išmokų ūkininkams sistemą siūloma reformuoti sąžiningiau paskirstant jas ES šalims, įvedant kintamo dydžio kompensacijas priklausomai nuo ūkininkų pastangų saugoti aplinką ir kt.

2. Rinkos intervencijos priemonėms skiriamų lėšų dydis sumažėjo nuo 92 proc. BŽŪP biudžeto1991 m. iki vos 5 proc. bet, visuomenei pritariant, ketinama toliau paprastinti šią tradicinę priemonę, siekiant tobulinti maisto produktų grandinės nuo ūkio iki stalo veikimą.

3. Reformuojant kaimo plėtros programas galėtų būti numatyta daugiau finansavimo projektų, susijusių su klimato kaita, vandeniu, biologine įvairove, atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir inovacijomis.

2011 metais Europos Komisija pateikė atitinkamų teisės aktų projektus, kuriuos turės patvirtinti ES Parlamentas ir ES Taryba.

Tai būtų tokie svarbūs projektai:

Reglamentas dėl tiesioginių išmokų;

Reglamentas dėl bendro rinkos organizavimo;

Reglamentas dėl kaimo plėtros;

Reglamentas dėl politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos.

Numatomi priimti teisės aktai: Reglamentas dėl pereinamojo laikotarpio iki2013 m. nuostatų ir Reglamentas dėl bendrų išmokų schemos ir paramos vynmedžių augintojams.

ES politikos ekspertas Dr. Klaudijus Maniokas savo pranešime nagrinėjo ES bendrosios žemės ūkio politikos poveikį Europos integracijai. Ilgus metus vykdyta BŽŪP buvo viena iš svarbiausių Europos politikos sričių, kurios finansavimui reikia apie 55 mlrd. eurų per metus, kas sudaro 40 proc. viso ES biudžeto, tai ne mažiau nei 0,5 proc. visos ES bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak pranešėjo, mokėjimų ir išlaidų balansas tarp valstybių narių gerokai skiriasi. Jeigu senbuvėms tiesioginių išmokų suma siekia 175 proc., tai naujokėms nubyra tik apie 25 proc.

– Žinoma, mokėjimo išlaidų balansas taip pat skiriasi. Mes į bendrą ES biudžetą įmokame 1 mlrd. litų, o įvairioms išmokoms gauname 6 7 mlrd. Taigi balansas netto – apie 6 mlrd., – sakė pranešėjas.

Dr. K. Maniokas aiškino, kodėl žemės ūkis pagal ekonominę logiką tapo pagrindine ES bendrąją politika. Po derybų buvo sutarta, kad žemės ūkis yra atskira politika ir jai reikia taikyti kitokius principus. BŽŪP yra vienintelis gerovės režimas vienai socialinei grupei – žemdirbiams.

Taip pat K. Maniokas nagrinėjo BŽŪP evoliuciją ir pagrindinius jos elementus – kaip atsirado daugiau galimybių BŽŪP reformai, atsakydamas į seminaro dalyvių klausimus.

 Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Dr. Rasa Melnikienė skaitė pranešimą „Bendroji žemės ūkio politika: Lietuvos žemės ūkio raida ir perspektyvos naujame programiniame laikotarpyje“. Pranešėja pastebėjo,  kad Europos bendroji žemės ūkio politika susiformavo dar šeštame dešimtmetyje, kai karo nualintoje Vakarų Europoje trūko maisto produktų, nes žemės ūkis buvo sugriautas ir nualintas, o atstatyti pramonei miestuose reikėjo darbo jėgos. Kaip tik tuo metu aktualiausia buvo didinti produktyvumą, kad kiekvienas pilietis galėtų nesunkiai apsirūpinti maisto produktais. Tuo metu vykdant bendrąją žemės ūkio politiką, ūkininkams buvo mokamos subsidijos, garantuojamas kainų stabilumas, kai kuriais atvejais teikiama ir finansinė parama, atsižvelgiant į ūkių perspektyvumą, inovacijų diegimą, technologinius procesus. Viskas vyko planingai, tai buvo pats sėkmingiausias etapas.

– Po2014 m. ateiname į naują laikotarpį, kur didžiausia biudžeto dalis skiriama išmokoms ir orientuojamasi į vartotoją. BŽŪP suteikia didelį postūmį žemės ūkiui, gyvenimo kokybės pagerėjimui. Tiesioginių išmokų modelis orientuotas į tvarumą, – sakė R. Melnikienė.

Pranešėja atkreipė dėmesį į žemės ūkio reikšmę Lietuvos ekonomikai,  apžvelgė ūkių struktūrą ir galimus pokyčius. Daugiausia parama pasinaudoja stambūs ūkiai, o smulkieji žemės ūkio produkcijos gamintojai lieka nuskriausti. Kai kam nerūpi, kad nyksta maži ūkeliai, tačiau norint išsaugoti kaimą kaip vieningą sistemą, reikia stengtis, kad jame liktų kuo daugiau jaunų žmonių, užsiimančių žemės ūkio veikla. Paramą turi gauti įvairių dydžių ūkiai. Reikia susitelkti prie mažų ir vidutinio dydžio ūkių gyvybingumo didinimo.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius kalbėjo apie Europos ir Lietuvos žemės ūkio bei kaimo raidos perspektyvas 2014-2020 metais bei bendrosios žemės ūkio politikos ateitį Europos pilietinės bendruomenės kontekste.

Savo pranešime jis pastebėjo, kad Lietuvoje mažėja auginamų gyvulių skaičius, pieno primelžiama mažiau, mėsinių gyvulių taip pat išauginama mažiau. Šiek tiek geresni augalininkystės rezultatai, šiais metais buvo gautas rekordinis grūdų derlius. Pasak pranešėjo, kaime daugėja bedarbių, didėja emigracija, netenkame bendrojo lavinimo įstaigų, uždaromos mokyklos, vaikų darželiai ir kultūros centrai.

Pranešėjai atsakė į klausimus apie jaunuosius ūkininkus, ekologinį ūkininkavimą ir mūsų ūkininkų pagamintos produkcijos panaudojimą savo šalies rinkoje ir eksportui.

Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close