Pasitinkame Nepriklausomos Lietuvos karininko, birštoniečio Alekso Žiūko atsiminimų knygą „Lemties verpetuose“

„O graži palaima, tik jus pasiėmiau iš gyvenimo, kuris buvo kartus ir klastingas…“

  Česlovas Milošas

Nepriklausomos Lietuvos karininkas Aleksas Žiūkas (1910–1983), atlikęs nepelnytą dešimties (1944–1954) metų bausmę, grįžo iš Sibiro lagerių į gimtinę. Birštone jis nerado tėvų, namų, turto. Žmogus nusivylė tarybine Birštono vykdomąja valdžia: buvo nesuprastas, atstumtas, tėvynainių išduotas, liko be darbo.

Manydamas, kad ateities kartoms būtų naudinga žinoti apie 20 a. neturtingo, siekiančio mokslo jaunuolio gyvenimą, kuriame buvo visko – skurdo, vargo, džiaugsmo akimirkų, nusivylimo, palaimingos meilės įspūdžių ir skaudžios išdavystės, pasididžiavimo nepriklausoma Lietuva valandų, nelaisvės kančių, pažeminimo – ryžtasi palikti savo, buvimo žemėje, pėdsaką.

Aleksas, būdamas 1-os grupės invalidas, 1970–1976 metais rašo atsiminimus. Jis suprato savo, to laiko tarpsnio liudininko, šventą pareigą pavaizduoti tikrovę taip, kad amžininkams liktų tikras, neiškraipytas Nepriklausomos Lietuvos, okupacijų vaizdas, atkaklaus ir talentingo žmogaus, ištikimo Lietuvos karininko paveikslas.

Po savo „jaunystės žydėjimo“, po lagerio kančių, netekęs gimtųjų namų, nepalankiai sutiktas, įskaudintas, Aleksas lieka ištikimas pažemintam gerumui, supurvintai moralei ir pasakoja patirtus įspūdžius, vardina faktus, rašo apie okupacijų, tremties, Sibiro lagerių baisumus, kuria gamtos vaizdus, piešia valstiečių, hitlerininkų ir sovietinių kankintojų paveikslus. Atsiminimuose atsispindi A. Žiūko didelė ir gili meilė tėvams, gimtinei, nepalaužiama ištikimybė Lietuvai ir žmogui, rūpestis dėl socialinės nelygybės.

Knygoje paryškintas atkaklus veržimasis į mokslo šviesą (Prienų „Žiburio“ gimnazija, Alytaus aukštesnioji miškininkų mokykla, Karo mokykla), darbas (Lietuvos kariuomenės Marijampolės įgulos 3-iojo artilerijos pulko 6-oje baterijoje), ir solidarus visos šeimos (tėvai, penki sūnūs ir trys dukterys) kilimas į geresnį, prasmingesnį gyvenimą. Tėvo (dalyvavusio dviejuose karuose) manymas, kad tikro vyro profesija – tai kario lemtis, paties Alekso nenumaldomas siekimas įveikti socialinę atskirtį, visais įmanomais būdais pasiekti savo svajonių aukštį – tapti karininku, būti ne eiliniu, pilku daugumos žmogumi, bet aukštos moralės, išskirtine asmenybe. Skaitytoją jaudina A. Žiūko meilė tėvynei ir paprastam žmogui, žavi vyriškos sielos skaistumas, doros jėga ir grožis.

Skaitydami šiuos atsiminimus ir patys norėsime sustiprinti savo dvasią, nuveikti savo tėvynės labui ką nors reikšmingo ir didaus, ne vien praeiti žeme be pėdsako, kad gyvenome. O prie tokių ištikimųjų tėvynei, dorai ir gėriui, prie tokių, kurie savo darbais nori palikti pėdsaką, „kad žmogumi buvęs“ (V. Kudirka), priklaupia lemtis, „atsiklaupia amžinybė“ (Just. Marcinkevičius).

Reikia pasigėrėti ir atsiminimų autoriaus literatūriniu talentu. Be to, šie atsiminimai turi ir istorinės, išliekamosios vertės: puikiai atspindi nepriklausomos Lietuvos tikrovę, valstiečių, valdininkų gyvenimą, kariuomenės struktūrą. Įdomūs socialiniai etniniai stambių Suvalkijos ūkininkų paveikslai. Puikiai perteikiama bolševikinės ir hitlerinės okupacijos politinė atmosfera. Šiurpūs politinių kalinių buities, darbo ir kankinimų vaizdai.

A.Žiūkas savo valia ir ryžtu, meile ir gerumu, savo darbu Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje tebus pavyzdžiu ateities jaunimui, skatins nepalūžti išbandymuose, tautos ir asmeninio gyvenimo kančią panaudoti savo asmenybės, patriotizmo ugdymui.

Skaitykime A. Žiūko atsiminimus, prisiminkime Gražų žmogų, ištvėrusį visus lemties išbandymus. Tai puiki knyga jaunimui, ugdanti gamtos ir žmogaus meilę, dvasinį tyrumą, vyriškumą, orumą, patriotizmą. A. Žiūkas savo atsiminimais palieka širdies, gyvenimo gilią brydę tėviškės žemėje, kitų žmonių likimuose, krašto istorijoje.

Malonus skaitytojau, šviesaus atminimo karininko, birštoniečio Alekso Žiūko pagerbimas ir knygos pristatymas planuojamas 2015 m. vasario 15 d. Birštono kurhauze. Išsamiau apie renginį bus skelbiama spaudoje. Kviečiu Prienų ir Birštono krašto žmones bendroje sueigoje nusilenkti iškiliai mūsų tautos ir Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininko Alekso Žiūko asmenybei, jos atminimui.

Knygos „Lemties verpetuose“ sudarytoja A. Aleknavičienė

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close