Prasidėjo jau paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo, tačiau tikroji žiema, panašu, apsilankyti Lietuvoje dar nežada.

 

Retai iškrentantis sniegas ilgai neužsibūna. Dažnai aukščiau nulinės padalos pakylantis termometro stulpelis jį greitai paverčia didelėmis telkšančiomis balomis.

 

Tiesa, kritulių nebuvimas – gana palankus reiškinys dangaus stebėtojams. Žiemai nebūdingas švelnus oras dažniau išvaiko debesis ir sutemas, o prieš mūsų akis visu savo grožiu atsiveria naktinis dangus.

 

Šiuo metu danguje karaliauja Jupiteris, rytuose pakylantis iš karto po Saulės laidos. Dabar pats geriausias metas jį stebėti. Vasario pradžioje Jupiteris pasieks didžiausio šviesumo ribą, taigi ne tik atrodys kaip ryškus sumažintas Mėnulis, tačiau bus ryškesnis ir teleskopų okuliaruose. Nors Jupiteriui šį mėnesį nebus konkurentų, tačiau sunkiau jį atrandantiems reikėtų dairytis tarp Vėžio ir Liūto žvaigždynų.

 

Visas būrys planetų šį mėnesį vejasi Saulę, todėl bus itin nelengva pamatyti Venerą, Marsą ir Merkurijų. Visos trys planetos šiuo metu juda vienoje grupėje ir, Saulei nusileidus, išryškėja prie pat horizonto vakaruose, bet tuoj pat pasislepia. Rytais, tekant Saulei, jų pamatyti jau nebeįmanoma. Tačiau galima išvysti Saturną, kuris, šiek tiek aplenkęs Saulę, dangaus skliautu skubinasi prieš ją. Žmonėms vyturiams, kuriems nesunku anksčiau atsikelti, jo reikėtų ieškoti danguje apie 6 val. ryto.

 

Kai Jupiteris jau bus atsibodęs, o kitos planetos – nematomos, galima pasižvalgyti po vis dar danguje karaliaujančius žiemos žvaigždynus ir juose pasislėpusius ūkus bei galaktikas. Tiesa, norint pasigrožėti ryškiausia – Andromedos galaktika – reikėtų paskubėti. Artėjant vidurnakčiui ji taip pat skuba pasislėpti po horizontu vakaruose.

 

Jeigu norite pamatyti vieną kitą meteorą, po naktinį dangų atidžiau pasižvalgykite vasario 7-osios naktį. Vežėjo žvaigždyne tiesiai virš galvos esanti Kapela tą naktį turėtų apdovanoti keletu lėtais krentančių „žvaigždžių“. Jeigu nespėsite jų pamatyti arba debesys sugadins visus planus, savo mylimajai žvaigždę galite padovanoti vasario 16 d. naktį. Rytuose ilgas baltas uodegas paliekantys leonidai turėtų matytis tarp Liūto ir Krabo žvaigždynų. Tiesa, nereikėtų painioti – tai ne tikrieji leonidai, nuolat garsėjantys dideliais meteorų srautais. Na, o paskutinį kartą sugalvoti norą galėsite vasario 20-osios naktį. Vėlai virš horizonto pakylančiame tarpelyje tarp Mažojo Šuns ir Berenikės garbanų žvaigždynų rytiniame nakties danguje turėtų pažirti ryškūs ir itin siaurus brūkšnius danguje paliekantys meteorai.

 

Saulės ar Mėnulio užtemimų dar reikės palūkėti. Šiemet, kaip ir kasmet, bus du Saulės užtemimai, tačiau Lietuvoje bus matomas tik vienas iš jų ir tai tik dalinis. Lietuvoje jis prasidės kovo 20 d. apie 10.53 val. ir 12 val. pasieks maksimumą – uždengs Saulę daugiausiai. Vidurdienį Mėnulis paslėps net 73 proc. Saulės disko. Tiesa, tai nereiškia, kad šviesa žemėje dings. Jeigu danguje boluos pilki debesys, šviesos srauto pokyčio niekas net nepastebės. Užtemimas baigsis apie 13.10 min. Visiškas Saulės užtemimas bus matomas Atlanto vandenyne: prasidės prie pat Farerų salų ir nukeliavęs vandeniu pasibaigs Norvegijoje, Longjerbyjeno miestelyje. Todėl norintys pamatyti visą užtemimo grožį, turėtų jau iš anksto planuoti kelionę į Skandinaviją.

 

Antrasis Saulės užtemimas įvyks rugsėjo 13 d. pietinėje Afrikos žemyno dalyje. Lietuvoje šis užtemimas bus nematomas.

 

Pirmasis iš dviejų Mėnulio užtemimų įvyks balandžio 4 d. Tačiau jis bus matomas tik Ramiojo vandenyno skalaujamose valstybėse. Lietuvoje matomas Mėnulio užtemimas įvyks tik rugsėjo 28 d. naktį.

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close