Prasidėjo paskutinis rinkimų karuselės mėnesis

Sausio 29 d. paaiškėjo galutiniai kandidatų į kovo 1 d. vyksiančius savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimus sąrašai.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) per porą mėnesių iš tūkstantinių sąrašų teko pašalinti net kelis šimtus nežinančių rinkimų tvarkos ir neskaitančių Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo. Dažniausios šalinimo priežastys buvo kandidatų noras eiti į svetimo rajono savivaldybės valdžią bei, žinoma, nuslėptos nusikalstamos veikos. Nemaža dalis partijų į kandidatų sąrašus įrašė ir ką tik mokyklas baigusius jaunuolius, nors į Savivaldybės tarybą kandidatuoti gali tik Lietuvos piliečiai, sulaukę 20 metų amžiaus.

Prasidėjus paskutiniam rinkimų kampanijos karštligės mėnesiui ir paaiškėjus galutiniams kandidatų sąrašams bei jų numeriams, spaustuves ir rinkėjus užplūdo tonos įmantriomis spalvomis bei šūkiais išmarginto popieriaus.

Tai kas pretenduoja kitus ketverius metus valdyti Prienų kraštą?

Meras ar Merė?

Pirmuosiuose tiesioginiuose savivaldybių merų rinkimuose savo jėgas išbandyti nusprendė net 10 kandidatų. Tai: Gintautas Bartulis (iškėlė Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Antanas Gustaitis (iškėlė Lietuvos žaliųjų partija), Loreta Jakinevičienė (iškėlė partija „Tvarka ir teisingumas“), Juozas Krikštolaitis (iškėlė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), Algis Marcinkevičius (iškėlė Lietuvos laisvės sąjunga –liberalai), Alvydas Vaicekauskas (iškėlė Lietuvos socialdemokratų partija), Arūnas Vaidogas (iškėlė visuomeninis rinkimų komitetas „Už pasitikėjimą, atsakomybę ir sėkmę“), Jonas Vilionis (iškėlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Egidijus Visockas (iškėlė visuomeninis rinkimų komitetas „Nepriklausomų kandidatų sąrašas Prienų kraštas“) bei Rima Zablackienė (iškėlė Darbo partija).

Šiame sąraše yra net trys buvę Prienų rajono savivaldybės merai. Tiesa, dabartinis meras Vytas Bujanauskas, ko gero, užleisdamas vietą partijos skyriaus lyderiui bei dėl stipriai mažėjančio populiarumo rinkimuose nedalyvaus. Beveik visi kandidatai į merus – Savivaldybės valdžios senbuviai. Keletas jų jau spėjo prieš šių metų rinkimus pakeisti ir taip prieš kiekvienus rinkimus keičiamas partijas.

Prieniečiai dėl galimo rinkimų į merus nugalėtojo gūžčioja pečiais. Iš tokio įvairiaspalvės kandidatų puokštės išsirinkti vienintelį bus sunku. Niekas neabejoja tik dėl antrojo rinkimų į merus turo. Balsai tikrai išsiskirstys taip, kad konkretūs du kandidatai į merus paaiškės tik suskaičiavus galutinius pirmo turo balsus. Daugelio apklaustų prieniečių nuomone, iš visų 10 kandidatų tik 3 turi galimybę surinkti didesnę dalį rinkėjų simpatijų.

Taryba po rinkimų dirbs ar kovos?

Labiausiai aistros verda dėl vietų po saule Prienų rajono savivaldybės taryboje. Praėjusios kadencijos nesutarimai ir perversmai nuvargino ne tik pačius politikus, bet ir savivaldybės gyventojus. Ne paslaptis, kad tai atsilieps ir rinkimų dieną užbraukiant apskritimus prie partijų pavadinimų.

Prienų rajono savivaldybės kontrolę planuoja užtikrinti 11 partijų ir kandidatų, prieš rinkimus sudariusių įvairių susitarimų sąjungas: visuomeninis rinkimų komitetas „Nepriklausomų kandidatų sąrašas Prienų kraštas“ (35 kandidatai), Lietuvos socialdemokratų partija (44 kandidatai), Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (25 kandidatai), Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) (32 kandidatai), Lietuvos žaliųjų partija (24 kandidatai), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (48 kandidatai), visuomeninis rinkimų komitetas „Už pasitikėjimą, atsakomybę ir sėkmę“ (34 kandidatai), Darbo partija (28 kandidatai), partija „Tvarka ir teisingumas“ (50 kandidatų), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (28 kandidatai) bei „Drąsos kelio“ politinė partija (17 kandidatų).

Iš gausybės kandidatų išsirinkti 25 tinkamus valdyti krašto ekonomiką lengva nebus. Kandidatų sąrašai patvirtina specialistų traukimosi iš politinių žaidimų tendenciją. Vis dažniau kandidatais į Savivaldybės rinkimus tampa tik siauram artimųjų ratui pažįstami kraštiečiai, neturintys aiškios Savivaldybės valdymo vizijos.

Tiesa, patys kandidatai yra įsitikinę, kad šįkart – neabejotinai laimės. Dauguma į rinkimus einančių politinių grupuočių yra įsitikinusios sėkme, planuoja pelnyti rinkėjų simpatijas ir Taryboje užimti mažiausiai 7–8 vietas.

Žinoma, Tarybos sudėtis bei jos darbo vizija ir kokybė spręsis dar bus neaiški mažiausiai pusę metų, kol visos politinės jėgos vis dar organizuos politinius perversmus. Besibaigiančios kadencijos Taryba puikiai įrodė, kad stabilumas Prienų rajono savivaldybės valdžioje yra pats nestabiliausias.

Reikia tikėtis, kad rinkėjai ateinančius ketverius metus Taryboje sprendimus priiminėti patikės ne tokiam margam kaip iki šiol ir mažiau suinteresuotam migruoti kontingentui. O naujoji Taryba nesižarstys politinėmis simpatijomis ir antipatijomis, o priiminės sprendimus, kurie galėtų, daugelio kraštiečių manymu, vis labiau į duobę klimpstantį Prienų rajoną kelti į viršų.

Birštono merė – vis dar saugi?

Lengvesnė rinkimų dalia tenka 7 kartus gyventojų skaičiumi mažesnei Birštono savivaldybei. Čia dėl mero posto kovoti Nijole Dirginčiene išdrįso tik du kandidatai. Tai Audrius Šeržentas (iškėlė partija „Tvarka ir teisingumas“) ir Darius Šeškevičius (iškėlė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai). Nors nemaža dalis birštoniečių jau norėtų permainų, tačiau šių metų rinkimų į merus nugalėtojas, ko gero, išliks nepajudinamas. Tiesa, birštoniečiai ruošiasi įnirtingai kovai tarp dabartinės merės ir vieno iš naujų kandidatų, kuris, jau sklando gandai, galimai privertė intensyviau dirbti rinkiminį N. Dirginčienės štabą.

Kurorto Taryba priiminės klausimus vieningai ar ginčysis?

Rinkimuose į kurorto Tarybą panoro dalyvauti ir stebėtinai mažas skaičius partijų – tik 4. Tai: Lietuvos socialdemokratų partija (30 kandidatų), Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (19 kandidatų), partija „Tvarka ir teisingumas“ (17 kandidatų) ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (14 kandidatų).

Iki šiol Savivaldybės taryboje permainų vėjai skraidydavo ypač retai. Po praėjusių metų rinkimų iš 15 Tarybos narių 14 atstovavo socialdemokratų partijai, o viena narė – tvarkiečiams. Beje, netrukus ir ši narė prisijungė prie oponentų.

Birštoniečiai apie šių metų rinkimus į Tarybą kalba irgi atsargiai. Manoma, kad vienos iš partijų mestos didelės pajėgos po rinkimų pradėsiančią dirbti Tarybą labai išmargins, tačiau vilties, kad perims valdančiosios daugumos vaidmenį,lieka labai mažai.

Prasidėjęs rinkimų maratonas, ko gero, dar nustebins visus savo agitacijomis bei įstatymų pažeidimais. Rinkėjus vis dar glumina didelis kandidatų skaičius. Ir jeigu prieš ankstesnius rinkimus Lietuvos gyventojai galėdavo drąsiai pasakyti, kad eis balsuoti už konkretų kandidatą arba visai neis balsuoti, dauguma jų dabar negali tiksliai pasakyti, kokią poziciją užims rinkimų dieną.

Kandidatai, aukodami tūkstantines išlaidas reklaminei kampanijai, į savivaldybių merus bei Tarybos narius varžosi ne tik dėl galimybės valdyti Savivaldybę, bet ir dėl gana didelio darbo užmokesčio. Prienų rajono savivaldybės merui iki sausio 1 d. buvo skaičiuojamas (neatskaičius mokesčių) 5576 Lt, mero pavaduotojui – 4079 Lt, mero patarėjui (politinio pasitikėjimo tarnautojui) – 4338 Lt, administracijos direktoriui – 5222 Lt, o jo pavaduotojui – 4385 Lt darbo užmokestis. Tarybos nariai gaudavo 600 Lt kanceliarinėms išlaidoms, o kai kurie ( neturintys kitos pastovios darbovietės) – ir atlygį už valandinį darbą. Kanceliarinėms išlaidoms Tarybos nariai, pakėlus minimalią mėnesinę algą iki 300 Eur, gaus šiek tiek daugiau pinigų – 180 Eur.

Birštono savivaldybės merei iki sausio 1 d. buvo skaičiuojamas 5434 Lt, merės pavaduotojui – 4792 Lt, merės patarėjui (politinio pasitikėjimo tarnautojui) – 2835 Lt, administracijos direktoriui – 5794Lt ir jo pavaduotojui – 4984 Lt atlyginimas. Birštono savivaldybės Tarybos nariai taip pat gaudavo 600 Lt kanceliarinėms išlaidoms.