Pieno gamintojai neteko kantrybės – rengia visuotinį suvažiavimą
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos pirmininkas Jonas Vilionis informavo, kad sausio 22 d. vykusiame Pieno tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas rengti visuotinį pieno gamintojų suvažiavimą. Anot jo, nepaisant to, kad Asociacijos atstovai nuolat dalyvauja susitikimuose su valdžios atstovais, perdirbėjais, pastarieji vengia konstruktyvaus dialogo, todėl pastangos būti išgirstiems ir suprastiems lieka bevaisės.
Pasak LPGA tarybos pirmininko, Pieno tarybos posėdyje buvo pritarta, kad dabartinė situacija žlugdo pieno sektorių. Didžiausią įtampą patiria pieno gamintojai, kuriems labai sumažėjo pieno supirkimo kainos. „Lietuvoje supirkimo kaina mažiausia Europoje, o pieno produktų – artima Europos šalių vidurkiui“, – pabrėžė J. Vilionis.
Nors kai ką, anot pirmininko, pavyko pasiekti, ir Nacionalinė mokėjimo agentūra šių metų vasario 10 d. jau pradės iš Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto mokėti laikinąją paramą už pieną (43,76 euro už toną) gamintojams, patyrusiems nuostolių dėl Rusijos pieno gaminių embargo, bet… „Išsikovojom ir vėl atima. Kai kurie perdirbėjai pareiškė kainas mažinantys dar po 4,3–4,9 euro centų. Klausėm, ar yra pagaliau kur dugnas?.. Sako, ne. Europos pieno gamintojai teigia, kad neapsimoka gaminti pieną gaunant po 37 euro centus už kilogramą pieno, o mes, gaudami tik po 17–15 euro centų, kažkaip turim išgyventi. Gaudami mažiausią išmoką, mažiausią ir dar mažinamą kainą, jau nematome aiškios ateities“, – nerimavo šalies pieno gamintojų atstovas.
Agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimais, 40 proc. pieno produkto kainos parduotuvės lentynoje atitenka perdirbėjams, po 20 proc. – ūkininkams, prekybininkams ir transporto bendrovėms. Žemės ūkio ministerija pažymi, kad ūkininkų dalis pastaruoju metu ženkliai sumažėjo. Nors ministerijoje rengiamas laikinas įstatymas, nustatysiantis, jog ūkininkų dalis galutinėje produkto kainoje turi būti didesnė, kas jį prižiūrės, kol kas dar neaišku.
LPGA tarybos pirmininko teigimu, jeigu pieno perdirbėjai ir toliau mažins pieno supirkimo kainą, valdžia turės imtis griežtų priemonių. „Pagaliau yra Mažmeninių prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, kurį galima pritaikyti įmonėms, piktnaudžiaujančioms dominuojančia padėtimi. Stengsimės siekti proporcingo paskirstymo. Europos pieno tarybos prezidentas Romualdas Šaberis taip pat pripažino, kad pieno sektoriaus kontrolė būtina. Pieno gamintojai turi turėti aiškią perspektyvą, kad pieno gamyba galėtų prisitaikyti prie rinkos poreikių“, – kalbėjo J. Vilionis.
Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininką neramino artėjantis balandžio mėnuo, kai bus panaikinta pieno gamybos kvotų sistema, ir visi ES pieno gamintojai galės neribojamai į rinką tiekti pieną. Anot jo, Lenkijos gamykloms gali nebereikėti lietuviško pieno, nes eksportas į Lenkiją buvo alternatyva supirkėjams Lietuvoje.
Analitikų nuomone, Lietuvos pieno ūkis gali neatlaikyti rinkos sąlygų. Padidėjus pieno gamybai, gali atsirasti jo perteklius. Tokiu atveju, anot analitikų, supirkimo kainos dar labiau sumažės, išliks tik tie gamintojai, kurie sugebės konkuruoti, gamindami pieną mažiausiomis sąnaudomis. Lietuva yra viena iš kelių valstybių, kurių ūkininkams labai neparankus pieno gamybos kvotų atšaukimas.
J. Vilionis piktinosi, kad Europos Komisijai sutikus leisti Rusijai pasirinkti Europos Sąjungos valstybes nares, kurios galėtų būti atleistos nuo Maskvos sankcijų maisto importui iš Vakarų, Lietuvos pieno gamintojų tame sąraše neliko. „Mes tampame ir politine auka“, – pabrėžė jis.
Žemės ūkio ministerija skelbia, kad šią savaitę ministrė Virginija Baltraitienė kartu su kolegomis iš kitų Europos Sąjungos šalių Briuselyje ketina aptarti Rusijos embargo padarinius ir galimus dvišalius kitų valstybių susitarimus su Rusija dėl žemės ūkio produkcijos eksporto atnaujinimo. Šalių atstovai ragina Europos Komisiją įvertinti tokių dvišalių susitarimų atitikimą ES teisei bei imtis būtinų žingsnių, kad būtų išvengta bet kokios ES valstybių narių diskriminacijos.
Prieš savaitę vykusio Pieno tarybos posėdžio metu buvo svarstomos įvairios griežtesnės priemonės, kurių būtų galima imtis. Siūlymų būta įvairių – mažinti pridėtinės vertės mokestį, neparduoti pieno mažiausiai mokančiai pieno perdirbimo įmonei, pasirašyti su perdirbėjais susitarimą, kad 90 proc. pieno būtų superkama iš Lietuvos, o tik likę 10 proc. – iš kitų ES šalių. Pasak J. Vilionio, pieno gamintojų netenkina numatoma pieno mėginių tyrimų kaina bei mokėjimo už šiuos tyrimus tvarka, pieno supirkimo kainos skaičiavimo metodika. „Kodėl mes gauname mažiausią kainą? Nieko nesakome, duokite mums Europos Sąjungos vidurkį ir dar mažiau 10 proc. Visi gauna 32–35 euro centus už kilogramą pieno, o mes – 17–18 euro centų. Kodėl mes taip nusikaltę ir kuo? Perdirbėjai atsiveža iš Latvijos, Estijos pusantro tūkstančio tonų pieno ir sako – toks kiekis Lietuvoje yra perteklinis. Aš jiems sakau, jeigu atsivežate, perdirbate, ten ir išvežkit. Ten irgi rinka yra. Tačiau pagal susitarimą jie turi teisę per 15 dienų įspėti dėl kainos, ir, jei nesutinki su siūloma kaina, iš tavęs pieno nesuperka. Mes reikalaujame nustatyti žaliavinio pieno supirkimo kainą, kuri būtų ne mažesnė už ES šalių vidutinę kainą“, – pabrėžė pirmininkas.
Posėdžio metu itin daug dėmesio skirta ūkininkų kooperacijai, investiciniams projektams. Pasak J. Vilionio, kai situacija rinkoje tokia neprognozuojama, siūloma pieno ūkius, kurie įgyvendina ES investicinius projektus, skubos tvarka atleisti nuo įsipareigojimų išlaikyti veiklą 5 metus ir didinti gyvulių skaičių. „Siūlysime, kad valdžia išpirktų ūkininkų skolas, kurių jie neišgali sumokėti, ir nukeltų atsiskaitymus, kuriems nebūtų taikomos palūkanos“, – įsitikinęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis.
Šiemet, nuo kovo 1 d., pradedamos mokėti susietosios paramos išmokos už mėsinius galvijus, mėsines avis, pieninių veislių bulius ir pienines ožkas. Išmokas už pieninių veislius bulius (už vieną – apie 134 eurus), pasak Pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininko, pieninių galvijų augintojų savivaldos atstovams pavyko išsikovoti, tačiau ir čia išlindo perdirbėjų interesas. „Pagal galiojančią tvarką išmokos mokamos už einamaisiais metais valdoje nepertraukiamai ne mažiau kaip 60 kalendorinių dienų išlaikytus galvijus. Pasirodo, augini bulių, ir einamaisiais metais dar turi išlaikyti du mėnesius. Jau išaugintą bulių dar laikai?… Iki kovo mėnesio visi laiko, tikėdamiesi gauti išmoką, o kai pradeda vežti, dėl didelės pasiūlos perdirbėjai numuša kainą“, – stebėjosi J. Vilionis.
Visuotinį Lietuvos pieno gamintojų suvažiavimą Asociacija ketina rengti vasario pabaigoje. Jau dabar numatoma pateikti bent 10 klausimų Vyriausybei, taip pat perdirbėjams. Į visuotinį suvažiavimą norima pakviesti šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Ministrą Pirmininką Algirdą Butkevičių, Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę, žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę bei Kaimo reikalų komiteto narius.
