2015-ieji savivaldybei nebus lengvesni
Susirūpinimas dėl Seime priimtų sprendimų savivaldybių biudžetų formavimo metodikos bei mokesčio už aplinkos teršimą klausimais, turėsiančiais įtakos mažų savivaldybių finansiniam stabilumui, verčia jas ieškoti pagalbos arba bent jau aiškumo aukščiausiuose šalies valdžios sluoksniuose. Prienų rajono savivaldybės iniciatyva sausio 19 d. Savivaldybėje įvyko susitikimas – diskusija, kurioje dalyvavo LR Seimo narys Andrius Palionis, Savivaldybės, administracijos ir skyrių vadovai, specialistai bei dalis Tarybos narių.
Rajono meras Vytas Bujanauskas neslėpė nuoskaudos, kad Seime patvirtintos Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pataisos mažus rajonus paliko „už borto“. Antrindamas merui, administracijos direktorius Algis Marcinkevičius pabrėžė, jog šiuo metu savivaldybė gyvena su viena dvyliktąja 2014 metų biudžeto. Ir nors 2014-aisiais savivaldybės kreditinius įsiskolinimus lydėjo minimalios algos didinimas ir šildymo kainų kilimas, administracijos vadovo teigimu, įtemptus metus pavyko užbaigti gana sėkmingai, t. y. išmokėjus atlyginimus ir išvengus problemų su kreditoriais.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos pakeitimai Prienų rajonui nepalankūs
Nors praėjusieji metai buvo gana neblogi, rengiant savivaldybės 2015 m. biudžetą, teks susidurti su itin nepalankiais savivaldybei Seime priimtais Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos pakeitimais.
Metodika numato didinti savivaldybių ekonominį ir finansinį savarankiškumą, aktyvinti verslą, skatinti investicijas, darbo vietų kūrimą ir mokestinių pajamų augimą savivaldybės teritorijoje. Tačiau Prienų rajono savivaldybei, kaip ir daugumai mažųjų savivaldybių, planuojančių finansinių išlaidų padidėjimą, susijusį su socialinių pašalpų administravimo ir kompensacijų už būsto šildymą ir vandenį priskyrimo savarankiškajai savivaldybių funkcijai (PVM lengvatos panaikinimo), šie metai bus skausmingi, nes be bendrosios dotacijos kompensacijų iš valstybės biudžeto išgyventi bus sunku. Atkreipdami į tai dėmesį, savivaldybės vadovai tikėjosi iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario Andriaus Palionio išgirsti, ar jam teko dirbti prie šio įstatymo pakeitimo ir kaip galėtų jį pakomentuoti, kokias pasiūlytų rekomendacijas, pastebėjimus bei prognozes Prienų rajono savivaldybei.
Seimo narys A. Palionis, padėkojęs Prienų rajono savivaldybės vadovams už surengtą diskusiją, paaiškino, kad praėjusį pavasarį kvietęs administraciją teikti savo pasiūlymus Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos pakeitimų klausimais, tačiau, svarstant juos Biudžeto ir finansų komitete, tarp pateiktų Savivaldybių asociacijos pasiūlymų iš Prienų nebuvę nė vieno rašto ar pasiūlymo.
Pasak Seimo nario, Darbo grupėje buvo svarstyti klausimai dėl Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimo ir paskirstymo bei perviršio grąžinimo į valstybės biudžetą ir dėl savivaldybės surinktų pajamų, viršijančių prognozuojamų savarankiškų pajamų augimą virš 21 proc., negrąžinimo į valstybės biudžetą. Tokie pakeitimai sugrąžino į 2011 metus, kai savivaldybės, iš GPM gaudamos didesnes negu planuotos pajamas, tas pajamas pasilikdavo.
Dėl įstatymo pakeitimų šių metų biudžete pagerėjimą jaus vos penkiolika savivaldybių, kurioms nereikės bendrosios dotacijos iš biudžeto. Nors Prienų rajono savivaldybė į šį penkioliktuką nepatenka, pasak A. Palionio, žiūrint strategiškai į trejų–penkerių metų laikotarpį, laimės tos savivaldybės, kurios sugeba ir geba surinkti didesnį GPM, remia verslą, suteikia nuolaidas per žemės nuomos ir kitus mokesčius.
Administracijos direktorius A. Marcinkevičius patikino, kad GPM surinkimą apsunkina tai, jog verslininkai ne visada rodo mokesčių mokėjimą toje savivaldybėje, kurioje gyvena įmonių darbuotojai. Tačiau, pasak jo, įstatymai nenumato, kas turėtų kontroliuoti šią sistemą ir kas už tai atsakyti.
Direktorius sutiko, kad mokesčius reikia balansuoti, ir savivaldybė, anot jo, į tai atsižvelgia. Tačiau ji esą negali orientuotis į labai didelį verslo skatinimą, nes neturi laisvų valstybinių žemių, kurias galima būtų paversti laisvos prekybos zonomis, ar kažkaip inicijuoti jų pardavimą bei išnuomojimą.
Svarbus klausimas – PVM lengvatos už šildymą panaikinimas nuo šių metų liepos 1 dienos
Pasak administracijos direktoriaus A. Marcinkevičiaus, savivaldybė, formuodama šių metų biudžetą, susiduria su keletu uždavinių: suformuoti atlyginimus, užtikrinti socialinių pašalpų mokėjimą ir kompensacijas. Direktorius sakė nežinantis, kaip reikės išspręsti skolinimosi limitus, ar pakaks apyvartinių lėšų, kurių kaskart reikės vis daugiau – tiek daugiabučių namų renovacijos koofinansavimui, tiek viešųjų darbų programai. A. Marcinkevičius prašė Seimo narį pakomentuoti, kaip lengvatos už šildymą panaikinimas palies Prienų rajono savivaldybę, jeigu į savivaldybės biudžetą nebus įdėta lėšų, kurių reikės kompensacijoms. Anot jo, nors biokuro katilinės statybos darbai jau įpusėję ir kitą rudenį, tikimasi, ji bus paleista, gyventojų, gaunančių kompensacijas už šildymą, tik daugėja.
Seimo narys patikino, kad pagal PVM lengvatos metodiką savivaldybėms yra numatyta papildomai skirti GPM dalis kompensavimui už šildymą ir vandenį. Verslo skatinimui, jo nuomone, nereikia žemių, savivaldybė turi jai priklausančio nenaudojamo turto: Prienuose – „Revuonos“ viešbutį, Veiveriuose – be šeimininkų likusias fermas, kurias ūkininkai norėtų nupirkti. A. Palionio teigimu, savivaldybė galėtų inicijuoti be šeimininkų likusių fermų paėmimą valstybės poreikiams, kol jos dar kažkam reikalingos ir nevirtę griuvėsiais.
Administracijos direktorius suabejojo, ar Seimo narys gavęs teisingą informaciją, nes fermų savivaldybės poreikiams paimti esą negalima. Meras pasitikslino, ar Seimo narys tik nesiūlo privatizuoto turto nacionalizuoti, ko savivaldybė imtis esą neketina. Jo teigimu, tiems pastatams, kurie lieka be šeimininkų priežiūros, savivaldybė taiko kitas priemones. Tuo tarpu „Revuonos“ viešbutis jau yra savivaldybės nuosavybė, todėl jį būtų galima rekonstruoti ir pritraukti verslininkus.
Pritardamas A. Palionio pastebėjimams, Tarybos narys Jonas Vilionis pasiūlė savivaldybės vadovams nuvažiuoti į kitus rajonus pasimokyti, kaip tvarkyti be šeimininkų likusį privatizuotą turtą.
Į diskusiją įsijungęs A. Vaicekauskas pasveikino iniciatyvą surengti susitikimą su Seimo nariu. Jo nuomone, gyventojams iškilusias problemas spręsti kartu yra lengviau. Į išsakytas mintis dėl savivaldybės biudžeto formavimo Tarybos narys pastebėjo, jog pati biudžeto sandaros metodika, kai dauguma klausimų sprendžiama centralizuotai, Prienų savivaldybei nėra palanki. Esą net diskusijos Savivaldybių asociacijoje neduoda naudos, nes visi, ypač didieji miestai, tempia „paklodę“ kiekvienas į save, bando prastumti įstatymo pataisas, kad visi gyventojai, kurie dirba didžiuosiuose miestuose, mokėtų fizinių asmenų pajamų mokestį į tų miestų biudžetą, o ne savo gyvenamosiose savivaldybėse. Kaip vieną iš būdų mokesčiams pritraukti Tarybos narys taip pat paminėjo verslo skatinimą.
Seimo nario patarimai, kaip ištraukti verslą iš „šešėlio“
A. Vaicekauskas išreiškė pageidavimą kartu su Seimo nariu aptarti ir Valstybės investicijų programą, kuri labai svarbi formuojant savivaldybės biudžetą, planuojant mokyklų ir kitų pastatų renovacijas.
A. Palionis atkreipė dėmesį, jog šie metai gali būti paskutiniai, kai savivaldybės galės pateikti prašymus visuomeninių pastatų šiltinimui iš LIFE programos. Priimant biudžetą jis siūlė pasinaudoti Taršos leidimų programa, pagal kurią sukauptos lėšos bus paskirstytos investicijoms į atsinaujinančius šaltinius, pastatų šiltinimą, pradėtiems arba paskelbtiems projektams tęsti.
Į mero ir administracijos direktoriaus nuogąstavimus, kad galimai dalis darbdavių moka atlyginimus vokeliuose (kas aktualu ir mūsų rajone), Seimo narys atsakė, jog šiuo klausimu Vyriausybė jau ruošia visos mokestinės sistemos pertvarką. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių nuomone, norint ištraukti verslą iš šešėlio ir užtikrinti skaidresnį mokesčių surinkimą, reikia sumažinti mokesčių naštą darbdaviui, kas leis surinkti atitinkamai didesnę dalį gyventojų pajamų mokesčio „Sodros“ praradimams kompensuoti, bei pritaikyti visuotinį gyventojų turto deklaravimą. Kaip vieną iš pavyzdžių, pritaikius įstatymo numatytas priemones, A. Palionis paminėjo įvežamų degalų kiekio ribojimus prie sienos su kaimynine šalimi. 2014 metai parodė, kad tokia tvarka pasiteisino, nes per metus buvo surinkta akcizo 58 milijonais eurų daugiau. Jie bus paskirstyti savivaldybėms kelių priežiūros ir remonto projektams. A. Palionis kvietė Prienų rajono savivaldybę teikti kuo daugiau projektų, nes praėjusiais metais Kelių direkcija iš rajono savivaldybės gavo tik tris projektus.
Tarybos nariai A. Šidlauskas ir A. Vaicekauskas pritarė Seimo nario nuomonei, jog prie mokesčių galima pripratinti tik nuo mažesnių mokesčių. A. Vaicekausko nuomone, mokesčių surinkimą palengvintų tai, jei savivaldybės gautų informaciją apie fizinių asmenų GPM mokėjimą visose įstaigose. Tokia informacija, pasak jo, pasitarnautų remiant verslą, pritaikant lengvatas įmonėms.
Tarybos narys pasiūlė rengti susitikimus-diskusijas su Seimo nariu kas ketvirtį. Jonui Vilioniui pasiūlius pakviesti į diskusijas ir kitą Seimo narį, rajono ir ypač kaimo reikalais besidomintį Vytautą Kamblevičių, A. Palionis neprieštaravo, kad susitikimuose dalyvautų ir daugiau Seimo narių.
Antroje susitikimo dalyje dalyvavęs Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas pristatė praeitų metų Centro veiklos analizę ir prognozes, išsakė susirūpinimą dėl Seime priimtų Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisų, kurios gali turėti įtakos mokesčiui už atliekų tvarkymą. Mokestis už aplinkos teršimą sąvartynuose šalinamomis atliekomis turėtų įsigalioti maždaug po metų, o jį privalės mokėti sąvartyno operatorius. Teigiama, kad šiukšlių išvežimo kaina nebūtinai augs ir gyventojams. Esą daugiau mokėti teks tik už tas atliekas, kurios pateks į sąvartynus. Tad jei gyventojai atliekas rūšiuos aktyviai, jei jų daugiau bus paruošiama perdirbimui ar kitokiam pakartotiniam panaudojimui, tai į sąvartynus pateks mažesnė atliekų dalis. Diskusijos metu buvo ieškota išeičių ir Seimo nario pagalbos bei užtarimo.
