home Verslas 2015-aisiais – didesnis dėmesys profesiniam mokymui

2015-aisiais – didesnis dėmesys profesiniam mokymui

Nedarbas – skausminga problema, su kuria Lietuvoje susiduria nemaža dalis darbingo amžiaus žmonių. Nors statistiniai duomenys rodo teigiamas tendencijas dėl atsirandančių naujų darbo vietų, bedarbių skaičius mažėja labai lėtai. Gal nereikėtų įvardinti to kaip paradokso, nes darbdaviai dažniausiai ieško kvalifikuotų darbuotojų, o darbo pasiūlymai prieinami pirmiausia didžiųjų miestų gyventojams. DSC_0002 (2) Tačiau 2015-aisiais tiems, kam nepavyksta rasti darbo ilgesnį laiką, kam daugiau kaip 55 metai, kas po mokyklos baigimo neįstos į norimą specialybę, o gal atsidurs profesinio apsisprendimo kryžkelėje, kas iki 29 metų pasiryš kurti verslą (steigti darbo vietą sau), į pagalbą ateis Darbo birža, didžiąją dalį europinių projektų ir finansavimo šaltinių nukreipdama į profesinį mokymą.  

Nedarbo lygio kitimą lemia sezoniškumas

Nauji metai, praėjęs šventinis laikotarpis, būdingas visiems metams ir visoms teritorijoms, skaičiuojant nedarbą: baigiasi aktyvių, finansuojamų priemonių finansavimas, į Darbo biržą grįžta ta dalis, kuri neįsitvirtina darbo rinkoje. Grįžta žmonės dirbę su verslo liudijimais, nes žiemos metu kažkurie darbai baigiasi. „Natūralu, kad šiuo laikotarpiu nedarbo lygis pakyla. Bet tai tikrai nėra susiję su bloga ekonomine situacija. Po truputį nedarbas mažėja. Juda statybų darbai, vyksta renovacijos darbai Prienuose ir Birštone. Tačiau statybų darbai negali turėti daug įtakos nedarbo mažėjimui, nes dalį darbininkų įmonės pačios atsiveža. Nors „Eglės“ sanatorijai Birštone priėmus į darbą dalis Prienų ir Birštono žmonių, padėtis šiek tiek stabilizavosi, laukiama šių metų rudens, kai bus atidaryta dar viena sanatorija prie Birštono tvenkinių ir trečias „Eglės“ sanatorijos korpusas. Be to, visada turime galimybių pasinaudoti darbo rinkos pasiūla Kaune. Ten darbo vietų tikrai yra ir jų ne mažėja, o daugėja“, – pasakojo Kauno teritorinės darbo biržos (KTDB) Prienų skyriaus vedėjas Vygintas Morkūnas. Tačiau už minimalų atlyginimą niekas nenori važiuoti dirbti į kitą miestą. Dirbant ir nedirbant gaunamos finansinės naudos santykis rodo, kad Lietuvoje nedirbti kartais netgi apsimoka. Daugelis nedirbančiųjų ar oficialiai gaunančių mažas pajamas gyventojų turi teisę ir į kitas lengvatas: kompensacijas už šildymą, vandenį, nemokamą mokinių maitinimą mokyklose, socialinę stipendiją studijuojančioms atžaloms ir pan. Tokiu būdu iš socialinių išmokų ir lengvatų susikuriama finansinė nauda neretai skatina nedirbti, todėl vis dažniau atsiranda žmonių, kurie nusprendžia paaukoti tuos kelis procentus didesnių pajamų vardan daugiau laisvo laiko, kurio turi nedirbdami. Tai patvirtina ir Lietuvos darbo biržos atlikta apklausa: 27 proc. registruotų bedarbių nėra suinteresuoti gauti darbą. Tą patį sako ir Prienų darbo biržos vadovas, teigdamas, jog tokių asmenų biržoje yra 30 proc. Akivaizdus savaiminis problemos sprendimas būtų minimalių atlyginimų didėjimas. Bet ar tai išspręstų nedarbo problemą, tikėtis sunku.

Dauguma ilgalaikių bedarbių pakliūva į nedarbo spąstus

Nežiūrint į tai, Prienų darbo birža susiduria ir su kita problema – ilgalaikių bedarbių, ilgainiui prarandančių visas kompetencijas ir norą dirbti. „Kas trečias, įregistruotas darbo biržoje, yra ilgalaikis bedarbis. Kodėl taip nutiko? Didžioji dalis besidarbinančių – ir susirandančių darbą, ir per mus įsidarbinančių, yra ne ilgalaikiai bedarbiai. Jie įsiregistruoja ir netrukus susiranda darbą. O tie žmonės, kurie gal ne per pirmą pusmetį – per metus neįsilieja į darbo rinką, ir toliau nuo jos tolsta“, – sakė Prienų darbo biržos vadovas. Jo teigimu, jeigu asmenys yra nepraradę motyvacijos, aktyvūs, turi gebėjimų iš ankstesnės darbinės veiklos, juos lengviau ir darbdaviui pasiūlyti, ir patys lengviau suranda darbą. „Ir mūsų finansiniai paramos mechanizmai juos labiau motyvuoja. Tai maža problema. Kur kas sunkiau su tais, kurie ateina ir įsiregistruoja Darbo biržoje ilgesnį laiką nedirbę iki registracijos, – galima tikėtis, kad jiems bus sunkiau integruotis. Jie patenka į „nedarbo spąstus“ (statistikoje vartojamas terminas. – Aut. past.): kuo ilgiau būni bedarbiu, tuo sunkiau iš nedarbo išlipti. Bankų analitikai komentuoja, kad dideli nedarbo spąstai rodo bedarbių nenorą įsilieti į darbo rinką. Skirtumas tarp jų realaus darbo užmokesčio, kurį jie gautų įsidarbinę, ir to, ką jie gauna dabar (nedarbo išmokų bei įvairių socialinių pašalpų), yra labai mažas. Šie nedarbo spąstai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europoje. „Ilgainiui nedarbo spąstai žmogui gali būti pavojingi, nes jis praranda kvalifikaciją ir tampa išlaikytiniu. Atrodo, darbo vietų yra, rinka gana aktyvi, tačiau mes toli gražu ne kiekvienam darbdaviui galime pasiūlyti darbuotojų, nors registruotų šiandien turime per 1500. Jeigu nedarbas yra 8 proc. (manau, tai yra daug, nes normalus nedarbas yra 4 proc.), tai kol iki to neprieisime, nedarbas ir bus aukštesnis, negu jis galėtų būti. Bet mes neturime ką pasiūlyti darbdaviams, nes 30 proc. registruotų Darbo biržoje yra nemotyvuoti“, – apgailestavo V. Morkūnas. O pasiūlyti, atrodo, kažką galima. Juolab kad KTDB Prienų skyriaus duomenimis, per paskutinį praėjusių metų mėnesį Prienuose buvo įdarbinti 96 asmenys, Birštone – 12. Tai – apytiksliai kiekvieno mėnesio skaičiai.  

Paklausios profesijos...

Šiuo metu Prienuose ir Birštone darbdaviai pageidauja apdailininkų, plataus profilio statybininkų, medienos apdirbimo staklininkų, suvirintojų, santechnikų, plytelių klojėjų, autotransporto priemonių remonto šaltkalvių, elektromonterių, pardavėjų, virėjų, barmenų padavėjų, konditerių, slaugytojo padėjėjų. Atrodytų, vyrams yra daugiau šansų įsidarbinti negu moterims, tačiau, pasak Darbo biržos vadovo V. Morkūno, vyrams asortimentas yra didesnis. Problema yra darbo vietų kokybė. Darbas arba ankstyvas, arba iki vėlumos, jį sunku derinti su įsipareigojimais šeimai. Aktuali ir susisiekimo problema. Pardavėjų, pavyzdžiui, lyg ir reikia, bet priderinimas darbuotojo prie darbo nėra paprastas.  

Tau 55 ir daugiau? Dar nesi „nurašytas“

Darbo birža 2015-aisiais daug dėmesio žada skirti bedarbių profesiniam mokymui. Pasak KTDB Prienų skyriaus vedėjo V. Morkūno, per paskutinius dvejus trejus metus tai nebuvo prioritetinė kryptis, tačiau 2015 metais numatyta daug europinių projektų ir finansavimo šaltinių, skirtų profesiniam mokymui. Vedėjo teigimu, 2014 m. taip pat buvo tokių galimybių, bet buvo labai siauras tikslinių grupių ratas: nekvalifikuoti bedarbiai, daugiau kaip dvejus metus nedirbę iki registracijos Darbo biržoje ir ilgalaikiai bedarbiai. Dabar profesinio mokymo priemonių jau yra praktiškai visiems darbo biržos klientams, netgi atskiras projektas „55+“, t. y. vyresniems nei 55 metų žmonėms. „Ne visi dabar Darbo biržoje registruoti bedarbiai galės pasinaudoti profesinio mokymo priemone: jeigu žmogus nemotyvuotas arba kažkokia priemone jau yra pasinaudojęs, ar turi savo tikslų, jam tai negalioja. Prioritetas išlieka nepasinaudojusiems jokia profesinio mokymo priemone“, – pabrėžė V. Morkūnas.  

Į projektą gali įsijungti ne tik tie, kurie šiuo metu registruoti darbo biržoje

„Yra žmonių, kurie dirba, bet nepatenkinti savo darbu, arba nedirba, bet nesiregistruoja darbo biržoje, arba dirba nelegaliai (ne paslaptis, jog tokių dar pasitaiko). Nelegalus darbas nėra gerai nei žmogui, nei darbdaviams. Galimybės plačios jaunimui, kurie baigs vidurinę mokyklą ir bus apsisprendimo kryžkelėje: gal nuspręs metus pasvarstyti, ko jam reikia, gal neįstos ten, kur norėjo. Bet jeigu jie žinos, kad gali pasinaudoti darbo biržos teikiamomis galimybėmis, tai mūsų tikslas – iš anksto paskleisti informaciją apie galimybes padėti tiems, kurie oficialiai dar nėra bedarbiai“, – akcentavo V. Morkūnas. Dalis jaunimo galės pasinaudoti ne tik profesiniais mokymais, bet ir parama steigiant verslą. Nuo 2015 m. Darbo birža gali padėti įsteigti darbo vietą sau jauniems, iki 29 metų amžiaus asmenims. Paramos dydis darbo vietai įsteigti negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžių sumos. Ši programa anksčiau buvo skirta tik neįgaliesiems, o nuo šių metų prieinama ir jaunimui.  

Bus siunčiami į profesinius mokymus

2015 m. Prienų darbo birža turi galimybę pasiųsti į profesinius mokymus iš viso 230 klientų, pusę iš jų (106) nekvalifikuotų, taip pat 30 vyresnių nei 55 metų, 20 ilgalaikių bedarbių, 20 žmonių, kurie nepatenka į anksčiau išvardintas kategorijas, t. y. visus kitus – tik atitinkamomis proporcijomis. „Aš manau, kad tai yra labai didelis skaičius. Sunkiau integruotis į darbo rinką gali būti vyresniems bedarbiams, kuriems būna sunku peržengti per save, pasiryžti persikvalifikuoti“, – sakė biržos vadovas. Norintiems dalyvauti projekte reikalinga arba trišalė sutartis (tarp būsimo darbdavio, kuris įsipareigoja priimti būsimą darbuotoją, asmens, kuris įsipareigoja mokytis ir eiti ten dirbti bei atidirbti ne mažiau kaip 6 mėn., darbdavio, kuris įsipareigoja išlaikyti darbo vietą ne mažiau kaip 6 mėn.), arba įsipareigojimas vykdyti savarankišką veiklą (verslo liudijimas, individuali veikla), pateikiant minimalaus verslo plano arba veiklos projektą, ir įsipareigojimas tą verslą vykdyti 6 mėnesius. Jeigu asmuo nenori kurti verslo arba kol kas neturi darbdavio, kuris vėliau priimtų į darbą, tuomet Darbo birža siunčia bedarbius mokytis pagal tas profesinio mokymo programas, kurias baigę galėtų įsidarbinti į KTDB Prienų skyriaus atliktų darbo rinkos prognozių metu nustatytas būsimas darbo vietas, t. y., atsižvelgiant į paklausias profesijas. Asmuo savo ruožtu įsipareigoja priimti šį pasiūlymą ir atidirbti 6 mėnesius. Mokymosi metu darbo birža mokės stipendiją (160 eurų per mėnesį) ir apmokės kelionės išlaidas (10 euro centų už kilometrą). Tačiau Darbo birža nelinkusi finansuoti kursų, jeigu nėra konkretaus garanto, kad juos baigusio asmens veikla bus efektyvi. Pasak V. Morkūno, sulaukiama žmonių, kurie pageidauja, pavyzdžiui, apskaitininko ar kompiuterio raštingumo kursų. Vedėjo teigimu, apskaitininko ar buhalterio pradinė kvalifikacija nėra labai susijusi su individualiu verslu, tam reikia patirties, todėl kalbėti apie galimybes įdarbinti būtų nerealu. Panašiai ir su kompiuterinio raštingumo kursais, kurie yra dar vienas gebėjimas, papildoma kompetencija, bet nesuteikia jokios kvalifikacijos ir beveik jokios galimybės įsitvirtinti darbo rinkoje. Tokie kursai galimi galbūt tik tuo atveju, jeigu asmuo turėtų trišalę sutartį. Trišalė sutartis šiame profesinio mokymo etape suteiktų didesnes galimybes ir platesnį profesijų pasirinkimo spektrą. Tačiau reikia situaciją vertinti realiai: trišalės sutartys – maža dalelytė iš to skaičiaus bedarbių, kurie dalyvaus profesinio mokymo programose. Kaip pavyzdį galima pateikti aukščiau minėtą paklausių profesijų sąrašą, kuriame yra nemažai statybininko profesijų. Tačiau su darbdaviais pasirašyti trišalę sutartį beveik nerealu, nes jiems reikia darbuotojų čia ir dabar.  

Trūksta darbo ieškančių asmenų motyvacijos

Dabartinėje darbo rinkoje, be visų siūlomų papildomų pagalbos priemonių ir galimybių, svarbiausias ir pagrindinis variklis turi būti pats žmogus ir jo noras dirbti bei vidinė motyvacija, kuri yra stiprus impulsas pradėti veikti. Tačiau lietuviai, pasak KTDB Prienų skyriaus vedėjo V. Morkūno, yra skaičiuojantys pinigus, žiūrintys naudos ir ją pasveriantys bei pamatuojantys žmonės. „Jeigu valstybėje suformuota tokia socialinės paramos, šalpos ir kompensacijų sistema, kad ji atsveria tą atlygį, kuris teikiamas už darbą, jie renkasi lengvesnę ir finansiškai labiau apsimokančią pusę. Viena kategorija – mieste gyvenantys žmonės, kurie pinigais pasveria. Kita dalis – gyvenantys kaime, kurie turi natūrinį ūkį ir privalo kažkiek laiko skirti jam. Jeigu jie iš ūkio pragyvena ar pasigamina sau maisto, tai viską mesti ir eiti kažkur dirbti (kelionė, išlaidos)... Dar didesnę motyvaciją nedirbti jie turi tada, jeigu darbo nėra šalia ir jie negali derinti šeimos ūkinių įsipareigojimų su darbu. Tokiems motyvaciją įpūsti neįmanoma. Baisiausia, kad tai persiduoda iš kartos į kartą. Į šią sistemą įsisukę tėvai, seneliai ir išvesti iš jos – ne jūsų ir ne mūsų jėgoms. Tai nacionalinė problema, ir kuo ilgiau tokia situacija tęsis, tuo blogiau bus“, – kalbėjo Prienų skyriaus vadovas. Pokalbio pabaigoje KTDB Prienų skyriaus vadovas pasiūlė atkreipti dėmesį, kad konkurencinėje darbo rinkos kovoje registruotieji Darbo biržoje turi pranašumą, jeigu jie gali pasinaudoti siūlomomis profesinio mokymo programomis.  

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close