„Avinėlio vartai“ – filmas apie Krikšto sakramentą

Sausio 23 d., 17.00 val., Prienų kultūros ir laisvalaikio centre bus rodomas filmas „Avinėlio vartai“. Filmo peržiūroje dalyvaus ir šio filmo idėjos autorius pranciškonų vienuolis brolis Gediminas Numgaudis.

aveles - kadras is filmo Avinelio vartai (1)

Siūlome skaitytojams susipažinti su šio neįprasto filmo – filmo apie Krikšto slėpinį, nematomą ir nepaaiškinamą Dievo prisilietimą – režisieriumi Audriumi Stoniu ir jo kūrimo užkulisiais.

„Tai buvo asmeninė dvasinė kelionė, kurios metu daug ką savyje atradau. Nors nelindau į Jordano vandenį, niekas ant galvos nepylė švento vandens, netepė aliejais, tačiau man tai buvo savotiškas Krikšto atnaujinimas…“ – pasakoja filmo „Avinėlio vartai“ režisierius Audrius Stonys.

Filmavimo darbai vyko ne tik Lietuvoje. A. Stonys su kūrybine komanda leidosi į kelionę po Izraelį, Jordaniją, kur pamirštuose dykumų miestuose ieškojo pirmųjų krikščionių krikštyklų. Pasak A. Stonio bei filmo idėjos autoriaus brolio Gedimino Numgaudžio, to, ką jie pamatė bei nufilmavo, nepavyktų sutalpinti net ir į kelis filmus.

Prieš filmo premjerą režisierių kalbino Bernardinai.lt žurnalistas Gediminas Kajėnas.

Paklaustas, kuo  pranciškono vienuolio Gedimino Numgaudžio idėja sukurti filmą apie Krikšto sakramentą, jį sudomino, režisierius Audrius Stonys atsakė: „Tai man pasirodė labai įdomu, mat jis negalvojo kurti mokomojo filmo-paskaitos. Juk tai, ką galima papasakoti, turi būti papasakota, ką galima užrašyti – užrašyta. Tuo tarpu kinas gali padaryti tai, ko negali nei užrašytas, nei ištartas žodis: jis turi galimybę parodyti tai, kas yra nematoma. Būtent apie tai ir yra „Avinėlio vartai“. Juk tai, kas įvyksta per Krikšto apeigas, yra nematoma, todėl kinas ne pasakoja, bet mėgina pajusti, nors tiksliau būtų sakyti „prisiliesti, priartėti“ prie to stebuklo.

Šis filmas yra apie Dievo ir žmogaus susitikimą. Tas susitikimas gali būti labai trapus, vos juntamas, bet jei kino kamerai pavyktų tai užfiksuoti – dėl to verta stengtis. Taigi, brolio Gedimino kvietimą ir priėmiau kaip iššūkį – pamėginti prisiliesti prie to, kas yra neapčiuopiama…“

Šis filmas sukurtas beveik be žodžių. Kalba tik vienas stačiatikių vienuolis, kuris, anot režisieriaus, „pasako tai, kas labai svarbu – mes niekada nesuprasime, nepamatysime pasikeitimo, įvykstančio Krikšto metu, bet kažkas išties įvyksta ir, kaip vienuolis sako, atsiranda gylis, kuris kartu yra ir aukštis. Taip žmogaus gyvenimas iš vien tik horizontalės pereina ir į vertikalę… Čia viskas sukasi apie žmogų. Juk jei galima pamatyti kažkokį pasikeitimą, tai visų pirma – žmogaus akyse“.

Taigi filmas „Avinėlio vartai“ pasakoja vaizdais. „Vaizdas palieka erdvę žmogui būti – interpretuoti, suprasti ar nesuprasti, pajusti ar likti abejingam… Gal žodžius paversti kino kalba yra utopija, bet tai – mano siekiamybė“, – sako režisierius A. Stonys.

Paklaustas, ką jam pačiam reiškia pats filmo pavadinimas „Avinėlio vartai“, jis atsako: „Krikštas – vartai, kuriuos mes pereiname, o Avinėlis – man pats gražiausias Kristaus įvaizdis. Yra kažkas jautraus, trapaus ir labai paprasto… Būtent todėl ne Liūto vartai, ne Aukso vartai, ne Išganytojo, bet Avinėlio vartai… Beje, įdomu, kad kur keliavome ir filmavome, dažnai mus lydėjo avinėliai. Tad taip ir išėjo… Vis dėlto, galvodamas filmo pavadinimą, pirmiausia galvoje turėjau vartų įvaizdį, nes man didelį įspūdį padarė Jeruzalės miesto vartai ir vartų simbolika apskritai. O „Avinėlis“ pavadinime atsirado iš apmąstymų, kas gi yra Krikštas, Kristus ir kas apskritai įvyksta per Krikštą…“

Filme atskleidžiamos įvairios patirtys ir skirtingų krikščionių bažnyčių Krikšto apeigos: santūrios katalikų, emociškai audringos ruandiečių, visai kitokios sentikių ar stačiatikių. Tačiau, kaip sako režisierius, „nepaisant skirtingų formų viskas čia apie tą patį. Krikšto metu susijungia praeitis ir dabartis, ir viskas tampa viena. Pakutuvėnų bažnyčioje vykstantis Krikštas atkartoja prieš 2000 metų vykusį Jėzaus Krikštą Jordane. Tiek erdvėje, tiek laike tai yra visiškai skirtingos vietos, tačiau tas stebuklas vyksta dabar. Filme norėjosi ištrinti ribą tarp praeities ir dabarties, tarp Pakutuvėnų ir Jeruzalės erdvės, nes nuolatos vykstantis Krikšto stebuklas nepriklauso nei laiko, nei erdvės kategorijoms. Per Krikštą įvyksta didysis stebuklas – žmogaus ir Dievo susitikimas…“

Tad kviečiame visus į filmo „Avinėlio vartai“ peržiūrą ir susitikimą su idėjos autoriumi pranciškonų vienuoliu Gediminu Numgaudžiu. Laukiame Jūsų sausio 23 d., 17.00 val., Prienų kultūros ir laisvalaikio centre.

 

Pagal interviu, spausdintą Bernardinai.lt, paruošė Diana Kupstienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close