home Tautinis tapatumas Birštono krašto kryždirbių pėdsakais

Birštono krašto kryždirbių pėdsakais

Kryžiai, koplystulpiai, stovintys pakelėse ir kaimo sodybose, kapinėse ir bažnyčių šventoriuose, mena turtingą tautos istorinę ir kultūrinę praeitį. Jos išsaugojimas ir puoselėjimas – šios dienos kultūros paveldo tyrinėtojų, kraštotyrininkų, medžio meistrų, tęsiančių kryždirbystės tradicijas, garbės reikalas. Prienų kultūrologai ir kryždirbiai gali didžiuotis, atlikę prasmingą ir ateities kartoms reikšmingą savo gyvenimo misiją – surinkę medžiagą apie senųjų ir dabartinių meistrų sukurtus meno šedevrus Birštono apylinkėse ir suguldę į leidinį „Medinė kryždirbystė Birštono savivaldybės teritorijoje“. Visuomenei knyga buvo pristatyta Nemuno kilpų regioninio parko lankytojų centre. Leidinio sutiktuvėse dalyvavo jo sudarytojai, leidėjas – VšĮ „Pasaulio lietuvių centras“ vadovas Valdas Kubilius, poetas Robertas Keturakis, aktorė Doloresa Kazragytė, kolegos medžio meistrai ir skulptoriai iš įvairių Lietuvos vietų, Prienų ir Birštono krašto žmonės. „Medinė kryždirbystė Birštono savivaldybės teritorijoje“ – VšĮ „Meninė drožyba“ inicijuotas pažintinio pobūdžio leidinys. Jo leidybą finansavo Nacionalinė mokėjimo agentūra pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programą. Knygos viršelį puošia simboliai: mažas paukštelis – žinia, saulė – šviesa, kūryba – žmogus. Dangus ir žemė – erdvė, kur visa tai yra. Tokią žinią visuomenei siunčia leidinio sudarytojai: VšĮ „Meninė drožyba“ direktorius Algimantas Sakalauskas, direktoriaus pavaduotoja Zita Kuzminskienė, NKRP vyr. kultūrologė Dainora Šaltienė.  

Džiaugėsi sulaukę palaikymo

Laikydama rankose dar spaustuvės dažais kvepiančią knygą, Z. Kuzminskienė pasidžiaugė, kad ji pasklis po visą Lietuvą ir supažindins plačiąją auditoriją su Birštono ir Prienų krašto kryždirbiais bei jų darbais. Ji papasakojo, kokias kliūtis teko įveikti, kol buvo parengtas projektas ir knyga atiduota spausdinti. Pasak vienos iš knygų sudarytojų, kilo daug sunkumų renkant medžiagą, nes kai kurie statiniai labai seni. Net patys šeimininkai nežinojo, kas juos statė. Nelengva buvo gauti ir investicijų knygos parengimui. Sutikta daug malonių ir nuoširdžių žmonių, daug jiems pasakota apie kryždirbystę, tačiau skirti lėšų tokiam projektui niekas nepanoro. Sunkiu momentu „gelbėjimosi ratą“ pamėtėjo Birštono savivaldybė. Apsikeitę paslaugomis, knygos sudarytojai sulaukė paramos, už kurią dėkingi Birštono merei, administracijos direktoriui ir kitiems bendraminčiams. Moralinį palaikymą, vėliau ir konkrečią pagalbą leidinio iniciatoriams suteikė vyr. kultūrologė D. Šaltienė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, VšĮ „Pasaulio lietuvių centras vadovas“ V. Kubilius, atlydėjęs knygą iki pat stalo. D. Šaltienė yra organizavusi ne vieną ekspediciją senųjų kryždirbių ir jų darbų keliais, pažįsta ne vieną kryždirbį, gyvenusį ir tebegyvenantį Birštono teritorijoje. V. Kubilius palaikė dvasiškai ir materialiai, vietoje šimto planuotų puslapių į knygą pavyko sudėti dar penkiasdešimt papildomų, juose sutilpo visi medinės architektūros statiniai, kuriuos norėta parodyti leidinio skaitytojams. – Be jūsų visų gilaus pajautimo, kūrybos, nebūtų istorijos, o nepažinę istorijos, nerasime ir ateities. Knyga atskleidžia, kas yra mūsų krašte. O yra labai daug unikalių darbų, kurie parodo, kas dėjosi lietuvio sieloje nuo amžių glūdumos. Žmogaus ryšys su gamta išlikęs. Žmogus intuityviai, net nežinodamas prietarų, nors mintimis medžio atsiprašo. Tas bendravimas turi išlikti, nes kitaip praras prasmę mūsų buvimas čia, – kalbėjo knygos sudarymo iniciatorius, tautodailininkas, medžio skulptorius A. Sakalauskas. Mintimis apie knygos gimimą pasidalino vyr. kultūrologė D. Šaltienė, išvažinėjusi, išvaikščiojusi senųjų kryždirbių takais kone visą Birštono kraštą: – Šitoje knygoje užfiksuota tai, kas dabar yra. O medis, visa tai, kas dabar yra, nyksta, kaip ir viskas mūsų gyvenime, sekundė po sekundės... Medis, apdorotas meistrų, yra tarsi paminklas Dievui ir Žmogui. Tai senieji kryžiai. Ir jų šiame krašte yra daug. Čia atvažiuoja menotyrininkai, liaudies meno tyrinėtojai. Tarp jų ir viena iš knygos straipsnių autorių Alė Počiulpaitė. Visi jie stebisi išlikusiais Nemajūnų kapinių kryžiais, pakelių, sodybų kryžių ir koplytėlių prie medžių gausa. Jeigu norite atgauti širdį, važiuokite į Nemajūnų kapines. Kol kas jos tokios. Prienų naujosiose kapinėse, Ivoniškėse, taip pat yra nemažai medinių statinių. Tai todėl, kad Prienuose yra drožėjų dirbtuvės, o jų meistrai skleidžia aplink senąją, puikiąją tradiciją. Mintis tai surinkti ir aprašyti, prisipažino D. Šaltienė, atėjusi savaime, netikėtai. Ėmusi ieškoti senųjų amatininkų, kurių kryžiai stovi Nemajūnų kapinėse. Tai buvęs nuostabus laikas – susipažinti su žmonėmis, gyvais arba jau mirusiais, pakalbinti jų giminaičius. – Visi tie žmonės buvo amatininkai: statė namus, dirbdino kraičio skrynias, dėjo langus, duris. Beveik visi buvo muzikantai, daininkai, pasakoriai, linksmuoliai. Pagrindinis jų darbas buvo amatininkystė. Iš to jie gyveno. Bet dirbdindavo ir kryžius. Ir tai jiems uždėdavo ženklą, išskirdavo iš kitų. Jų ir dabar yra, bet jie nesijaučia menininkai, – apie ekspedicijų metu atrastą dėsningumą kalbėjo vyr. kultūrologė D. Šaltienė. Ji palinkėjo, kad atsirastų entuziastų, norinčių kurti ir Prienų krašto kryždirbių knygą.  

Linkėjo knygai eiti iš rankų į rankas

Knygos pristatymo vakare įspūdžiais apie knygos leidybą pasidalino VšĮ „Pasaulio lietuvių centras“ vadovas V. Kubilius. Jis pasidžiaugė A. Sakalausko idėja padaryti šios dienos kryždirbystės nuotraukų registrą bei „išdykusiu“, nuotaikingu darbu, kurį vainikavo puikus leidinys. – Darbas buvo atliktas ir apskaičiuotas minučių tikslumu. Šiandien mes galime tikrai švęsti, – sakė V. Kubilius, padėkojęs knygos sudarytojų, dizainerių, vertėjų komandai už bendrą darbą, o skaitytojams palinkėjęs džiaugtis knyga. Su gražiu, spalvingu, dvasinės atgaivos teikiančiu leidiniu knygos sudarytojus sveikino Birštono seniūnas J. Kederys, NKRP direkcijos vardu vyr. specialistė R. Milušauskienė, bičiuliai, kolegos. Buvęs Kultūros paveldo vertybių specialistas, Kauno senamiesčio ir architektūros paminklų restauratorius J. Lukšė perdavė ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos vadovo V. Jazersko linkėjimus. Birštono muziejaus l. e. p. direktorė R. Zajančkauskienė linkėjo grožėtis ir gėrėtis leidiniu, kviečiančiu ne tik pažinti, bet ir susimąstyti. Knygos sutiktuvių vakarą sušildė R. Keturakio ir D. Kazragytės skaitomos eilės, mokytojos R. Ruočkienės dainos. Leidinio sudarytojai knygomis apdovanojo ne tik renginio dalyvius. 800 knygos egzempliorių iškeliaus į Prienų rajono ir Birštono savivaldybių bažnyčias, rajono bibliotekas, mokyklas ir į visas įstaigas, kurioms yra tikslinga tokį leidinį turėti.

Roma Sinkevičiūtė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close