home Birštone Renovacija kurorte įgauna pagreitį

Renovacija kurorte įgauna pagreitį

Birštone, kaip ir kituose šalies miestuose, naują pagreitį įgauna daugiabučių namų renovacija. Žlugus keletą metų puoselėtai idėjai apie ECO LIFE projektą, birštoniečiai jau juda į priekį atnaujindami ir modernizuodami senos statybos daugiabučius namus. Kaip šiuo metu vyksta renovacija kurorte, kalbamės su VšĮ Birštono būsto energijos taupymo agentūros direktoriumi Rimvydu Čapliku.

 OLYMPUS DIGITAL CAMERA

 

Daugiabučių renovacija įsibėgėja

Viešoji įstaiga Birštono būsto energijos taupymo agentūra (VšĮ Birštono BETA) buvo įsteigta 2013 metų kovo 1 dieną. Jos pagrindinė veikla buvo vykdyti Birštono savivaldybės daugiabučių pastatų atnaujinimo (modernizavimo), energijos taupymo ir efektyvumo didinimo programų parengimą, įgyvendinimą, priežiūrą ir administravimą bei finansavimą, vadovaujantis Savivaldybės patvirtinta programa.

„Jau baigti renovuoti du namai Kęstučio gatvėje (Nr. 7 ir Nr.9), o įvairių stadijų renovacijos darbai vyksta 4 daugiabučiuose. Dar viename daugiabutyje renovacijos darbus pradėsime sausio mėnesį, jau baigiami rengti dar dviejų daugiabučių namų techninio darbo projektai, o dar vieno – vykdomi pirkimai. Pirmajame renovacijos etape buvo numatyta renovuoti 16 daugiabučių“, – sakė VšĮ Birštono būsto energijos taupymo agentūros direktorius R. Čaplikas.

 

Gyventojai bankui neįsipareigoja

Pagal dabar galiojančius įstatymus ir taisykles, daugiabučių namų gyventojai bankams neįsipareigoja, o už juos su Šiaulių banku sutartis pasirašo VšĮ Birštono būsto energijos taupymo agentūra.

Kaip sakė direktorius, tik vienas daugiabutis turi įkurtą bendriją, o kiti namai yra administruojami UAB Prienų butų ūkio.

Gyventojai pradeda mokėti tada, kai pradedamos naudoti paskolos lėšos, mokamos palūkanos. „Kai namas priduodamas ir valstybė suteikia 40 proc. paramą, tada perskaičiuojamas kredito likutis ir gyventojai pradeda mokėti kas mėnesį tam tikras sumas, kurios skaičiuojamos kiekvienam butui individualiai“, – teigė R. Čaplikas.

Socialiai remtiniems bei socialinių būstų gyventojams visas dėl renovacijos tenkančias išlaidas kompensuos valstybė. Tokiems gyventojams, kurie turi teisę į kompensacijas (už šildymą ir karštą vandenį), jei namas būtų nerenovuotas, valstybė 100 proc. dengia ir kreditą, ir palūkanas, kol jie turi tam teisę. Nors, pasak R. Čapliko, tai yra nemaža kliūtis ir renovacijai – bankas nefinansuoja to daugiabučio, kurio gyventojai yra įsiskolinę ar turi uždelstų įsiskolinimų už suteiktas komunalines paslaugas.

 

Dažniausiai pasitaikančios problemos

Namas pradedamas renovuoti tada, kai tam pritaria 60 proc. gyventojų. Sunkiausia surinkti visus gyventojus ir sužinoti jų nuomonę balsuojant. Kartais tenka gyventojus kviesti ir ne vieną kartą, kol galų gale priimamas sprendimas balsų dauguma.

Pasak R. Čapliko, daugelis pagyvenusių žmonių mano, kad jiems renovacija nereikalinga, kad tiek metų pragyvenę, taip gyvens ir ateityje. Tačiau nereikėtų apsirinkti – nesutikusieji su renovacija rizikuoja netekti dalies kompensacijų, o vėliau ir visų šių išmokų. Be to, nereikėtų baimintis, kad už renovaciją neišsimokės iki gyvenimo pabaigos. Skola arba įmoka yra buto, o ne asmens, todėl tie, kas paveldės ar nusipirks tą butą, už jį mokės kaip ir visi kiti. Tiesa, yra galimybė reikiamą sumą įmokėti iš karto, jeigu turi lėšų. R. Čaplikas patikino, kad perkant ar parduodant butą tai visai neturi reikšmės, žmogus savo turtu gali disponuoti nevaržomai.

Direktorius pažymėjo, kad Birštono daugiabučiuose yra nemažai negyvenamų ar nuomojamų butų, kurių savininkai išvykę į užsienį, gyvena kitose vietovėse arba yra nesusitvarkę paveldėjimo dokumentų ar yra nepilnamečiai. Kai nėra šeimininko, įgaliotas asmuo gali jam atstovauti tik turėdamas notaro patvirtintą įgaliojimą tvarkyti su renovacija susijusius klausimus. Pasak asociacijos direktoriaus, tokių gyventojų ieško ir savivaldybė, ir UAB Prienų butų ūkis.

 

Bėda dėl netikslios informacijos

R. Čaplikas sakė, kad dar viena problema – tikslios informacijos stygius. Nors gyventojai kviečiami į susirinkimus, ne visada pavyksta surinkti reikiamą auditoriją. Žmonės per vėlai pradeda domėtis, klausia ne tų, kurie gali suteikti tą informaciją, o pažįstamų ar šiaip kitų asmenų, bet šie labiau suklaidina, negu padeda. Neturėdami teisingos informacijos iš pirmą lūpų, žmonės prisiklauso įvairių kalbų apie renovaciją. Visiems ypač aktualus klausimas yra kainos.

„Birštone daugiabučiai yra maži, todėl jų renovacija kainuoja brangiau, negu namo, kuriame yra 100 ar daugiau butų. Žinoma, mažesnio namo gyventojams brangiau kainuoja stogas, lauko durys. Be to, reikia skaičiuoti, kokios medžiagos naudojamos sienoms šiltinti, ar keičiami vamzdynai, kiek keičiama langų. Beje, langai ir balkonų stiklinimas yra kiekvieno buto savininko individualus reikalas“, – kalbėjo R. Čaplikas.

Birštone yra 77 daugiabučiai namai, kuriuose įrengta tik 3 ir daugiau butų. Juos numatyta renovuoti, kad taptų patogesni gyventi žmonėms ir miestelį darytų jaukesnį ir patrauklesnį. Antrajame etape bus atnaujinami 24 namai.

Agentūros vadovas sako, kad gyventojai po truputį labiau domisi renovacija, skambina ir klausinėja apie namų atnaujinimą. Iš tikrųjų, tai gera proga susitvarkyti namą ir butus, kol vyriausybė kompensuoja 40 proc. išlaidų. Kas žino, kaip bus ateityje, todėl reikia naudotis proga. Juk renovuoti namai ne tik puošia miestą, bet juose ir šilta bei malonu gyventi, mat šilumos sąnaudos sumažėja apie 50 proc., kitaip tariant, šilumos sunaudojama perpus mažiau.

 

Tikimasi kvartalinės renovacijos

Gera naujiena birštoniečiams yra ta, kad Lietuvoje yra numatytos 3 pilotinės savivaldybės – Šiaulių, Birštono ir Utenos, kuriose bus vykdoma kvartalinė renovacija. Birštonas įtrauktas į pilotinį projektą dėl kvartalinės renovacijos, nes turi paruošęs techninius projektus. Kvartalinės renovacijos idėjos esmė yra atnaujinti ne tik namus, bet sutvarkyti ir visą aplinką. Tam reikia ieškoti įvairių finansavimo šaltinių ir priemonių, kooperuoti lėšas. Gyventojai ir toliau turėtų dalyvauti daugiabučių modernizavimo programoje ir įgyvendinti energinio efektyvumo priemones.

Šiame kvartalinės renovacijos projekte dalyvauja ir Vokietija, kuri yra sukaupusi nemažai patirties šioje srityje. Birštone jau šiais metais planuojama paruošti techninius išsamius techninius projektus, o darbus pradėti 2016 m. Numatyta į projektą įtraukti kvartalą šalia gimnazijos ir stadiono, bet viskas paaiškės, kai bus baigta rengti tokios renovacijos projekto koncepcija.

Agentūros direktorius tikisi, kad kurorto gyventojai aktyviau domėsis jų laukiančiomis naujovėmis ir sugebės pasinaudoti proga atnaujinti savo namus.

 

Renovacija vyktų sparčiau

Anot agentūros direktoriaus, visus Birštono kurorto daugiabučius namus būtų galima renovuoti per 2–3 metus. Tačiau bėda ne tik žmonių abejingumas ar lėšų paieškos, bet ir rangovų trūkumas. Sunku rasti gerų ir patyrusių statybininkų, nes daugelis išsilakstę į užsienio šalis, o likę Lietuvoje kelia darbų kainą (ne visada ir kokybę).

Dabar Birštone triūsia UAB „Rūdupis“ bei UAB „Mačiūnai“ ir viena kauniečių organizacija. Techninę priežiūrą atlieka UAB „Šiltas namas“, UAB „Statybos projektų valdymo grupė“, Statybos ir darbo inspekcija, savivaldybės specialistai ir VšĮ Birštono būsto energijos taupymo agentūra.