Advento renginyje – ir smurto šeimoje problemos

Gruodžio 5 dieną Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre vyko teminis renginys – akcija „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“ ir buvo pristatyta Romos Stanionienės rankdarbių paroda.

IMG_8229

Į Jiezną susirinko nemažas būrys moterų, Prienų savivaldybės ir seniūnijų socialinių darbuotojų, kurioms rūpi smurto šeimoje problemos ir jų sprendimo būdai. Dalyvavo ir Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius bei Stakliškių seniūnijos seniūnas Gintautas Kaminskas ir pavaduotoja Nijolė Ivanovienė.

 

Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Dalia Vertinskienė pasveikino visus susirinkusiuosius į pirmąjį adventinį renginį.

Teminį rytmetį muzikavimu pradėjo Jiezno muzikos mokyklos mokytojas Arnoldas Jasevičius. Jis atliko muzikos kūrinį pianinu, vėliau scenoje pasirodė dainininkė Laimutė Rudytė bei mokytojo Karolio Rutkausko ir mokinės Eitvilės Acūtės duetas. Visą renginį užbaigė nuotaikingas Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro saviveiklininkų pasirodymas.

 

Smurtą šeimoje patiria kas trečia moteris

Pristatyti akciją ir pakalbėti apie smurtą artimoje aplinkoje atvyko Kauno moterų draugijos psichologė Kristina Navickienė.

Ji pasakojo, kad ši akcija buvo pradėta Tarptautinę prievartos prieš moterį panaikinimo dieną, o užbaigiama Žmogaus teisių dieną. Su šia iniciatyva draugija prisijungia prie visame pasaulyje nuo lapkričio 25 dienos iki gruodžio 10 d. vykdomos akcijos, kurios metu pagrindinis dėmesys skiriamas šios problemos viešinimui, diskusijų, kurios ieškotų smurto pašalinimo metodų, inicijavimui ir nevyriausybinių organizacijų galimybių stiprinimui. Kauno moterų draugija akcijos renginių metu siekia paskatinti moteris, patiriančias smurtą, kreiptis į moterų nevyriausybines organizacijas, kur jos gali gauti kompleksinę pagalbą ir palaikymą, vaduojantis iš smurto gniaužtų.

„Smurtas šeimoje – vienas sunkiausių žmogaus teisių pažeidimų ir viena ryškiausių diskriminacijos formų. Lietuvoje smurtą šeimoje patiria kas trečia moteris, pastaruoju metu nemažai moterų netgi žūsta nuo sutuoktinių ar sugyventinių rankos, todėl labai svarbus visuomenės nepakantumo skatinimas visoms smurto apraiškoms. Mes nesuvokiame smurto masto. 2013 m. buvo užregistruota 21650 smurto prieš moteris atvejų ir tik 10 tūkstančių smurtautojų buvo nubausti. Smurtas ir patyčios mokyklose, namuose, o vėliau – ir  visuomenėje“, – sakė K. Navickienė.

Kauno moterų draugijos psichologė pateikė nemažai statistikos duomenų apie kelių pastarųjų metų situaciją, apie smurtą prieš moteris, apie tai, kiek būna parašoma pareiškimų ir kiek smurtautojų būna nubausta. Įstatymas dėl smurto artimoje aplinkoje buvo priimtas 2011 metais, tačiau padėtis, kaip rodo tokio pobūdžio nusikaltimų kreivė, tik blogėja.

Renginio metu buvo parodytas trumpametražis filmas „(Ne)eilinė moters istorija“, vyko diskusijos, moterys kėlė įvairius klausimus, išsakė savo nuomones apie patiriamą smurtą šeimose ir kokios yra realios galimybės suteikti nukentėjusioms pagalbą.

K. Navickienė informavo, kad gruodžio 9 d. Kaune vyks konferencija. Joje dalyvaus svečiai iš Norvegijos, kurie skaitys įdomias paskaitas, vyks diskusijos.

 

Mieli stebuklai iš vilnos

Antroje renginio dalyje susirinkusieji į renginį turėjo ir gražių akimirkų – čia buvo eksponuojama pirmoji Kolonijų kaimo gyventojos Romos Stanionienės rankų darbo veltinių dirbinių paroda.

Pristatydama parodos autorę R. Stanionienę, kultūros ir laisvalaikio centro direktorė D. Vertinskienė paminėjo, kad dabar surengta pirmoji rankdarbių paroda, tačiau tokias parodas planuojama ateityje rengti dažniau, nes šiame krašte gyvena daug darbščių ir kūrybingų žmonių.

„Gebėjimas kurti yra didžiausia dovana žmogui“, – sakė D. Vertinskienė.

Roma meilę rankdarbiams paveldėjo iš mamos, kuri mokėjo nepaprastai gražiai siuvinėti, megzti, verpti ir austi. Siuvinėti, pasak parodos autorės, taip gražiai neišmoko, tačiau megzti, austi ir daryti darbelius iš vilnos pavyksta.

Velti įvairius daiktus – kepures, veltinukus, sukneles, žaislus ir kt. – Roma pradėjo visai neseniai, 2012 metais, kai namuose sūnus įsirengė …kubilą. Kai besimaudydami žiemą kubile sušalo ausis, moteris nutarė, kad reikia padaryti kepures. Tad nieko nelaukdama pervertė senus rankdarbių žurnalus, kuriuose ir rado paaiškinimus, kaip ir ką daryti. „Nieko naujo neišradau, viskas jau buvo išbandyta ir parašyta“, – sakė Roma. Tiesa, darant kokį nors rankdarbį, nori ar ne, vis tiek padarai kažką savaip, kitaip, patobulini. Taip ir atsirado spalvotos veltos pirties kepurės. O kokių jų tik nėra – ir su gėlytėmis, ir su įveltais piešiniais, ir raganiškos, kurias galėtų užsidėti moterys, turinčios šiek tiek raganiškumo (jos visos turi!)… Parodoje kabo jaunavedžiams skirti lovų užtiesalai, vaikiškos antklodėlės, velti žaislai, moteriškos suknelės, liemenės ir net rankinės, įvairūs moteriški drabužiai su įvelta vilna. Gražu, patogu, šilta ir…nekasdieniška.

„Mūsų lietuviškų avių vilna šiek tiek per šiurkšti, todėl kai kuriems dirbiniams tenka pirkti kitur auginamų avių vilną, kuri yra švelni, mielai priglundanti prie kūno. Beje, vilnai nudažyti yra tik trys spalvos, tad norint išgauti įvairius atspalvius tenka pasukti galvą“, – sako R. Stanionienė. Išgauti norimą spalvą moteris išmoko dirbdama vienoje automobilius dažančioje įmonėje, kur sužinojo, kiek viena spalva gali turėti įvairiausių atspalvių. Tai pravertė ir kūrybinėje veikloje.

Pasak R. Stanionienės, vėlimas – gana brangus užsiėmimas. Nemažai kainuoja vilna, muilas ir kitos vėlimui reikalingos medžiagos, taip pat reikia turėti sąlygas gaminiui džiovinti. Vasarą paprasčiau, o šaltuoju metų laiku – sudėtinga.

Kol kas šis naujas užsiėmimas dar nėra moters verslas, bet ateityje – visko gali būti. Tik Lietuvoje vargu ar rasis tinkama niša. Sako, Skandinavijos šalyse tokie rankdarbiai labiau vertinami.

O dabar jiezniečiai galės pasigėrėti kraštietės auksarankės darbais ir juos tinkamai įvertinti, kai kas gal ir pasimokyti.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close