Geri miško keliai – aukšta darbo kultūra
Kai važiuojame geru, neduobėtu miško keliu, džiaugiamės, kad miškininkai rūpinasi keliais. O kai pavasarį ar rudenį keliai subjūra, visa bėda taip pat verčiama miškininkams. Tačiau jie rūpestingai prižiūri miško kelius, kad ne tik jiems būtų patogu važiuoti, bet ir vietos gyventojams nekiltų problemų.
Geri miško keliai – didelis privalumas: tai ir mažesnė produkcijos savikaina, ir aukštesnė darbo kultūra, ir didesnis patogumas miško lankytojams, ir nelaužoma miško technika. Medienos nereikia kelis kartus pervežti į sandėlius, ją galima iš aikštelės krauti tiesiai į miškovežius, taigi produkcijos savikaina išties būna mažesnė. Prienų miškų urėdijoje šiems darbams skiriama daug dėmesio ir rūpinamasi, kad visi keliai būtų patenkinamos būklės visais metų laikais.
2014 metais Balbieriškio girininkijos miškuose buvo rekonstruotos dvi 3,7 km ilgio atšakos ir nutiesta 1 km naujo kelio atkarpa Išlaužo girininkijos Švietų miške. Čia įrengta ir sandėliavimo aikštelė, padarytas geras privažiavimas miško transportui.
„Šiais metais kelių tiesimo darbus atlikome savo lėšomis, o kelių rekonstrukcijai rašėme projektus. Iš Europos Sąjungos fondų kompensuojama 60 proc. atliktų darbų vertės. Dar šiek tiek gauname ir iš Lietuvos kelių direkcijos“, – sakė VĮ Prienų urėdijos miškų želdinimo inžinierius Jonas Koklevičius.
Iš tiesų, miškų urėdijos miškuose yra nemažai prastos būklės kelių, kuriuos reikia rekonstruoti ar tiesti naujus. Miškuose yra daug natūralaus grunto be žvyro dangos kelių ir keliukų. Deja, su natūralia danga keliai geri tol, kol sausa arba pašalę. O štai gerai išvažiuojamų visus metus kelių – su sankasomis, su smėlio ir žvyro danga – galima suskaičiuoti tik apie 100 km.
Beveik visi valstybinių miškų masyvai ribojasi su privačiais miškais, laukais ir gyvenvietėmis, tad dažnas gyventojas ir pasinaudoja miško keliais.
J. Koklevičius sakė, kad norint gauti finansavimą iš ES, viena svarbi sąlyga ir buvo ta, kad tiesiamu keliu galėtų naudotis ir privačių miškų ar žemių savininkai.
Gruntinių kelių, pakankamai geros būklės sausu metu, yra Prienų šile, Siponių miškuose ir kai kuriuose kituose miškuose, aukštesnėse vietose. Tačiau šlapesnėse girininkijose, pasak miškininko, išėjus pavasarį įšalui – keliai tampa neišvažiuojami. Labiausiai reikia tvarkyti kelius N. Ūtos, Balbieriškio ir Verknės girininkijų miškuose.
Pavyzdžiui, kai kuriuose Verknės girininkijos miškuose polaidžio metu kai kurie keliai, suderinus su seniūnu, yra uždaromi, neleidžiama važinėti su sunkia technika.
J. Koklevičius paminėjo, kad, be rekonstrukcijos ir naujų kelių tiesimo, kelių priežiūros darbai vyksta visą laiką. Per metus užpilama žvyru, „palopoma“, pagreideriuojama ir pakeičiamos pralaidos maždaug 120 km kelių.
Vežant medieną iš valstybinių miškų stengiamas kelių nesugadinti, o kiek įmanoma saugoti ir tvarkyti jų būklę, kad būtų patogu ir patiems jais naudotis, ir gyventojams nekiltų nepatogumų.
„Mes pelno siekianti organizacija, tad turime siekti gerų rezultatų“, – teigė J. Koklevičius.
Artimiausiais metais Prienų miškų urėdija planuoja N. Ūtos girininkijoje nutiesti 1,2 km naujo kelio ir 1,6 km atkarpą rekonstruoti; Balbieriškio girininkijoje turėtų būti nutiesta 1,6 km naujo kelio, o Verknės girininkijoje – apie 1 km taip pat naujo kelio.
J. Koklevičius sakė, kad per šlapią mišką nutiesti 1 km kelio, priklausomai nuo dirvožemio savybių, kainuoja 0,3–0,5 mln. Lt.
2014 metais ES ir Lietuvos kelių plėtros ir priežiūros programos lėšos sudarė apie 40 proc.kelių statybos ir rekonstrukcijos išlaidų.
