home Žemės ūkis Lietuva nori jungtis prie Europos pieno tarybos

Lietuva nori jungtis prie Europos pieno tarybos

Jau antrą kartą devyniolikos Europos šalių atstovai, tarp jų ir Lietuvos delegacijos sudėtyje buvęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) vadovas Jonas Vilionis, lapkričio viduryje Briuselyje susitiko su Europos pieno taryba aptarti, kaip pieno kvotų panaikinimui ruošiasi, ką prognozuoja Europos pieno taryba? Šiame susitikime Lietuva pateikė prašymą įstoti į Europos pieno tarybą. DSC_0782 „Rugpjūčio 6 dieną Rusijai vieneriems metams įvedus žemės ūkio ir maisto produktų importo embargą iš ES ir kitų Vakarų šalių, mums nerimą kelia, kaip bus su pieno ūkiu. Krizė gilėja, supirkimo kainos nekyla. Be to, Europos Sąjunga ketina nuo 2015 metų balandžio 1 d. atsisakyti pieno kvotų sistemos, kuri padėdavo sureguliuoti į rinką patenkančio pieno kiekį. Neabejojame, kad pieno kvotų atsisakymas turės didžiulės įtakos visiems rinkos dalyviams“, – sakė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) vadovas Jonas Vilionis. J. Vilionis pažymėjo, jog pieno sektoriaus problemas būtina spręsti nedelsiant, Žemės ūkio ministerija turėtų daryti viską, kad gamintojų pajamos, kurių jie negavo dėl Rusijos embargo, būtų iš dalies kompensuotos valstybės ir ES lėšomis. „Paprašiusi mūsų atidėti suvažiavimą, kurį ruošėmės surengti lapkričio 1 dieną, ministerija buvo surengusi pasitarimą, į kurį atvyko Žemės ūkio rūmų vadovai, pieno gamintojų ir perdirbėjų atstovai, Seimo Kaimo reikalų komitetas, rajonų savivaldybių žemės ūkio atstovai, taip pat Europos pieno tarybos prezidentas Romualdas Šaberis. Šios organizacijos prezidentas pats yra pieno gamintojas, todėl gerai žino mūsų situaciją. ŽŪM pasitarime R. Šaberis kalbėjo, kad daugelyje šalių pieno gamintojai neturi pelno, gamybos sąnaudos viršija išlaidas. Tai lėmė situacija pasaulio rinkoje, Rusijos paskelbtas embargas. Ieškodama galimos išeities, kaip išvengti panašių krizių panaikinus pieno kvotas, Pieno taryba išnagrinėjo kitų didžiųjų rinkų patirtį. Europos pieno gamintojai siūlo rinką, bent jau kriziniu laikotarpiu, reguliuoti“, – pasakojo LPGA vadovas. Pasak J. Vilionio, Pieno tarybos yra siūloma trijų pakopų sistema, kuri padėtų išvengti krizės. Gamybai didėjant, gamintojai būtų perspėti, galėtų tam tikrą laiką netiekti produkcijos. Esant didesnei rizikai, būtų rekomenduojama mažinti gamybą arba mokėti tam tikrą baudą. „Atidėjome visuotinį pieno gamintojų suvažiavimą, lauksime, ar bus atsižvelgta į mūsų reikalavimus. Nors ministerija ramina, kad pieno supirkimo kaina padidėjo 2 centais, mūsų tai neguodžia. Europos Komisija Lietuvos pieno gamintojams, kurie bene labiausiai ES nukentėjo nuo Rusijos embargo, ketina skirti 14 mln. eurų (48,3 mln. litų) – mažiau nei pusę prašytos sumos. Tai tik vos vieno mėnesio kompensacija, nes nuo rugpjūčio mėnesio mes patiriame po 50–60 mln. litų nuostolių“, – pabrėžė J. Vilionis. Lietuvos pieno sektoriui, o ypač pieno gamintojams aktualus ir pieno kvotų panaikinimo nuo 2015 m. balandžio 1 d. klausimas. Po susitikimo Briuselyje LPGA pirmininkas neslėpė savo nerimo ir didelio Europos pieno tarybos susirūpinimo dėl Europos Parlamento vedamų derybų su JAV dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės. „Jeigu pasirašys sutartį su JAV, laisvai pradės plūsti maisto produktai iš už Atlanto, o tai reikštų, kad mūsų gaminamas sveikas ir saugus maistas išnyktų. Rinką užplūstų įvairūs produktai iš pieno miltelių, kiti sveikatai žalingi maisto produktai. Europos pieno gamintojai ragina nedelsiant nutraukti derybas“, – teigė J. Vilionis, pridurdamas, kad šiuos ir kitus klausimus planuojama aptarti gruodžio mėnesį numatytame Europos pieno gamintojų atstovų susitikime su Europos Komisijos prezidentu.  

Roma Sinkevičiūtė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close