„Revuonos“ festivalyje sukosi šokėjai iš įvairių Lietuvos kampelių (GALERIJA)

Vėsią ir darganotą šeštadienio popietę šiltame Prienų kultūros ir laisvalaikio centre (KLC) į vienuoliktąjį respublikinį pagyvenusių žmonių liaudiškų šokių kolektyvų festivalį-konkursą „Revuona“ susirinko šokėjai iš įvairių Lietuvos kampelių. DSC_7725 galerija0906     Kasmet organizuojamame festivalyje „Revuona“ kolektyvai ne tik šoka, bet ir turi galimybę stebėti kitų pasirodymus, o svarbiausia – būti įvertinti solidžios komisijos ir į savo kraštą parsivežti festivalio-konkurso pereinamąjį prizą – milžiniško dydžio verpstę. Šokėjų konkurse šiemet varžėsi net šeši kolektyvai. Nors per 11 metų jų yra dalyvavę ir daugiau, renginio organizatorė Prienų kultūros ir laisvalaikio centro direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Ligita Gediminienė džiaugėsi. Didelė dalis šokių kolektyvų dalyvavo tuo pat metu vykstančiuose net keliuose šokių festivaliuose kituose rajonuose, todėl, galima sakyti, savaitgalį kartu su „Revuonos“ festivaliu šoko kone visa Lietuva. Prienuose konkursą pradėjo pačios L. Gediminienės vadovaujamas Prienų KLC pagyvenusiųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Vajaunas“. Negausiai susirinkusiems žiūrovams, kurių daugumą sudarė patys renginio dalyviai, „Vajauno“ šokėjai atliko pirmojo šaltuko slegiamą nuotaiką praskaidrinančią „Trikinkę polką“ bei „Paslaptingąjį“. Savo trijų šokių pasirodymą „Vajaunas“ baigė „Dirižabliu“. Antrieji KLC didžiosios salės sceną užėmė Kauno kultūros centro „Tautos namai“ pagyvenusiųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Ainiai“. Salėje sėdintieji net sutrypė išgirdę užkrečiančią melodiją ir vos nepradėjo šokti kartu su svečiais. Laimutės Rekašienės vadovaujamas kolektyvas visiems padovanojo „Žvangulių valsą“, tada linksmąją „Dvarpolkę“ bei judėti verčiantį „Patrepsėlį“. Marijampolės kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Sidabra“ sutvisko Suvalkijos apdarais ir šokiais. Virginijos Sagulinos vadovaujami šokėjai žiūrovams padovanojo lietuvių liaudies melodijos apgaubtą „Vermeniškį“, folklorinių šokių siuitą bei „Lancajiedą“. Po Marijampolės kolektyvo pasirodymo scenoje sukosi Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Tryptinis“. Veiveriškiai privertė visus kartu judėti trypdami „Marceliukės polką“, patrepsendami „Patrepsėlį“ bei sukdamiesi „Apsukinyje“. Šį kolektyvą į Prienus atsivežė jų vadovė Jadvyga Beikauskienė. Netrukus į sceną sugužėjo ir Gražinos Zofijos Geldauskienės vadovaujamas Šakių kultūros centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių kolektyvas „Vijūras“. Vyrai, pakvietę moteris į sceną, kaip ir dera atėjus į svečius, šoko „Pasisveikinimą“. Šokėjai susuko ir dvi linksmas polkas – „Anės polką“ ir „Skaisgijos polką“. Na, o paskutiniai ant scenos žengė pirmą kartą „Revuonos“ festivalyje dalyvaujančio Veliuonos kultūros centro pagyvenusiųjų šokių ir dainų ansamblio „Veliuonietis“ šokėjai. Su ištaigingom skrybėlėm, tarsi į vestuves atskubėję veliuoniečiai tuoj pat sušoko „Alutį gėrus“ ir, tarsi sugalvoję pasilinksminti „iš visos dūšios“, surinkusiesiems dovanojo „Džimpolkę“ ir „Veliuoniečių patryptinę polką“. Festivalio žiūrovai bei šokėjai sulaukė ir svarbiausios festivalio akimirkos. Visą festivalį stebėjusi kompetetinga komisija – mokytoja-ekspertė, tautinių šokių ansamblio „Malūnėlis“ meno vadovė ir baletmeisterė Birutė Brazdžiūtė, mokytojas-ekspertas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto šokių ir dainų ansamblio „Ave, Vita“ meno vadovas ir baletmeisteris Kazimieras Kondrotavičius, Prienų KLC direktorius Džordanas Jogimantas Aksenavičius bei komisijos pirmininkas, vyriausiasis Lietuvos Dainų šventės baletmeisteris, net kelių šokių kolektyvų vadovas bei Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Raimundas Markūnas suskaičiavo savo simpatijas ir nusprendė, kad šiemet festivalyje-konkurse „Revuona“ geriausiai pasirodė festivalio naujokas – „Veliuonietis“. Jo vadovei Adai Baublienei teko garbė priimti ne tik nuoširdžiausius sveikinimus, bet ir didžiausią verpstę kolektyvo istorijoje. Šiame renginyje buvo nuostabu jausti šilumą, kurią skleidė ne tik šokėjai scenoje, bet ir žiūrovai. Turbūt dėl to, kad salėje sėdėjo giminiškos sielos, kurios tik išgirdusios pirmuosius liaudiškos muzikos akordus iš karto pradėdavo judėti kartu. Kiekvieną šokį lydėjo griausmingos ovacijos, o širdis troško – dar ir dar.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close