Sauliaus Stirnos ūkyje – pagrindinis dėmesys žmogui

Pasitikęs visą būrį žurnalistų, ūkininkas Saulius Stirna nudžiunga: „Tai gal dabar parašysit apie kaimą kažką gražaus, ne tik tai, kad kaimiečiai tinginiai ir prasigėrę“. Iš tikrųjų, po pokalbio su ūkio šeimininku norisi parašyti tik gerai apie čia dirbančius žmones ir jų santykius, apie įgyvendintus investicinius projektus, efektyviai panaudotas ES lėšas…

Pinigai turi likti kaime

Stambiausias Elektrėnų savivaldybės ūkininkas Saulius Stirna dirba 600 ha žemės, augina kviečius, miežius, kvietrugius bei rapsus. Didžioji pasėlių dalis yra mažiau palankiame geografiniame regione, kur žemės našumo balas neperžengia 36 ribos. Vadinasi, žemės čia nėra derlingos.

Tačiau Saulius neskuba žurnalistų supažindinti su savo ūkio rodikliais, o pasakoja apie žemdirbio darbą, santykius su darbuotojais, apie kooperacijos būtinybę.

Du trečdalius laukų ūkininkas apsėja žieminiais javais, o likusią dalį palieka vasarojui. Apie penktadalį ploto užima maistiniai kviečiai, kurie realizuojami vietinėje rinkoje – vežami į Vievio malūną UAB „Malsena plius“. Ūkio šeimininkas laikosi nuostatos, kad pinigai turi likti kaime, o ne iškeliauti kažin kur. Taigi jo ūkyje dirbantys 11 žmonių beveik ištisus metus turi darbo. Tačiau kai atsiranda laisvo laiko, šeimininkas savo darbininkams organizuoja išvykas ir keliones į užsienį, kad pamatytų, kaip gyvena ir tvarkosi kitų kraštų žmonės. Pernai ūkio darbininkai lankėsi žemės ūkio parodoje Vokietijoje (Hanoveryje), šiemet vėl žada kur nors važiuoti pasižmonėti. Ūkininkas ruošiasi nuvežti darbininkus ir į Druskininkų pramogų parką – žmonės visą vasarą dirbo, stengėsi, tad nusipelnė ir šiokių tokių malonumų.

„Negali būti, kad žemdirbiui nusvirtų rankos“

„Mes, ūkininkai, nepražūsime, nes gaminame kokybišką produkciją. Mėsai bus savo rinka, grūdams – savo. Juokingai atrodo vadinamasis Rusijos embargas. Ar kas matė, kad parduotuvėje pieno produktai atpigo? Važinėju po ūkius ir matau, kad ūkininkai gyvena, tvarkosi ir per daug nesibaimina. Negali būti, kad Lietuvos žemdirbiui nusvirtų rankos. Visko buvo ir bus, bet aš matau pozityvų gyvenimą ir geriau gyventi nenoriu“, – dėsto savo žemdirbišką filosofiją, o gal išmintį, Saulius.

Ypač ūkininką džiugina tai, kad daug dėmesio skiriama jauniems ūkininkams ir smulkiems ūkiams. Pokalbio metu ūkio šeimininkas išsakė nuomonę ir apie būtiną žemdirbių kooperaciją, ypač auginant ir skerdžiant avis. „Kiek galima maitinti tarpininkus? Mažesnės įmonės kitaip ir kitokiomis kainomis gamina negu monopoliai. Aš manau, kad per metus tokių skerdyklų turėtų atsirasti. Pinigai turi likti kaime“, – sako Saulius.

Rūpinasi darbuotojų gerove

Saulius Stirna – ne tik stambiausias Elektrėnų savivaldybės ūkininkas, bet ir Kaišiadorių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, tikras kaimo šviesuolis, turintis savo požiūrį ir filosofiją į daugelį šiandieninio gyvenimo aspektų. Gal todėl labai gerai supranta ne tik žemdirbius, bet ir čia gyvenančių žmonių problemas. Jis dėsto ir savo požiūrį į šeimas, kurios nemoko vaikų dirbti, o tik laukia pašalpų iš valstybės. Pasak Sauliaus, dabar jau protingiau daroma, kai pašalpoms skirtos lėšos atiduodamos savivaldybėms. Juk seniūnas ir seniūnijos darbuotojai geriau mato, kam iš tikrųjų reikia paramos. Ūkininkas su pagarba kalba apie jo ūkyje dirbančius žmones, kuriems negaili pačių geriausių žodžių. Matyt, kad darbdavys vertina žmones ir jų darbą, moka padorius atlyginimus, taip pat rūpinasi jų buitinėmis sąlygomis. „Retas ūkininkas gali pasigirti, kad turi gerą darbo kolektyvą. O aš tokį turiu. Mūsų darbuotojų amžius svyruoja nuo 25 iki 52 metų. Tik su darbuotojais reikia žmoniškai elgtis“, – sako Saulius.

Jau dabar ūkininkas investuoja į darbuotojų geresnes darbo sąlygas. Saulius pirmiausia parodo rengiamas apšildomas garažo patalpas, kur bus remontuojami ne tik ūkio lengvieji automobiliai, bet ir darbuotojai galės susitvarkyti savo transporto priemones.

Ūkyje ruošiamos ir plečiamos pagalbinės patalpos – žmonės po darbo gali nusiprausti duše, skalbykloje išsiskalbti drabužius, o poilsio valandėlės metu išgerti arbatos.

Besikalbant Saulius išdėsto ir kitą seną tiesą – darbininkai dirba gerai, kai mato, kad ir pats šeimininkas daug dirba, ne tik kontroliuoja. Kartu su ūkininku ūkyje darbuotojasi žmona ir trys dukros. Vyriausioji Monika jau turi ir savo ūkį, stengiasi pradėti dirbti savarankiškai.

Labai padėjo ES lėšos

Ir tik po tokių pokalbių ūkininkas pradeda rodyti ir pasakoti, ką jam gero davė Europos Sąjungos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa. 2006 metais S. Stirna tapo respublikinės derliaus šventės „Ievaro sodas“ laureatu, 2008 metais – „Lietuvos kaimo spindulio“ laureatu. Saulius taip pat yra Lietuvos ornitologų draugijos Nemune žiemojančių vandens paukščių maitinimo akcijos nuolatinis dalyvis.

Ūkininkas dalyvauja ES lėšomis finansuojamuose projektuose, pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa, kurios viena iš priemonių buvo „Žemės ūkio valdų modernizavimas (nitratų direktyva ir investicijos į žemės ūkio produktų gamybą)“: projektas „Augalininkystės ūkio modernizavimas“ ir projektas „Sauliaus Stirnos grūdų ir rapsų ūkio modernizavimas“. Taip pat jau priimti sprendimai skirti paramą pagal priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas. Antroji veiklos sritis (supaprastinta tvarka)“ projektą „Ūkininko Sauliaus Stirnos ūkio modernizavimas“.

Džiaugiasi modernizuotu ūkiu

Saulius džiaugiasi, kad modernizavus ūkį ir įsigijus naujos žemės ūkio technikos paspartėjo augalininkystės veiklos technologiniai procesai, padidėjo javų bei kitų auginamų augalų derlius, darbo našumas, santykinai sumažėjo darbo sąnaudos ir išaugo viso ūkio konkurencingumas.

Saulius džiaugiasi, kad patikimai dirba technika – mašinų ir traktorių parkas atnaujinamas kas penkeri metai. Nusidėvėjusi technika parduodama, o jos vietoje perkama nauja. Ūkininkas gerai sutaria ir su nacionaline mokėjimo agentūra, kuri jau dabar žemdirbį mato kaip lygiavertį klientą, o ne kaip sukčių. Džiugu, kad ir savivaldybė išgirsta žemdirbių balsą ir atkreipia dėmesį.

Saulius yra žinomas, gerbiamas ir vertinamas savo gimtajame Gabriliavos kaime – kai iškyla reikalas ar atsitinka bėda, jis visada atskuba į pagalbą. Ūkio šeimininkas gražiai bendrauja ir su kitomis šalia įsikūrusiomis įmonėmis, padeda ūkininkams ir savo kaimo žmonėms.