home Aktualijos Sveikatos ministrė domėjosi gydymo įstaigų veikla

Sveikatos ministrė domėjosi gydymo įstaigų veikla

Lapkričio 7 d. Prienų rajono gydymo įstaigose lankėsi ir jų veikla domėjosi Lietuvos sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė ir Sveikatos ekonomikos departamento direktorė Jolanta Iždonienė, kurias lydėjo LR Seimo narys Andrius Palionis. Vizito dalyviai aplankė Jiezno sveikatos priežiūros įstaigas, Prienų ligoninę, o pavakare užsuko į Socialinių paslaugų centrą, kur sutiko pabendrauti su vietos spaudos atstovais bei atsakyti į jiems rūpimus klausimus. DSC_2534   Per pastaruosius 23-ejus metus sveikatos apsaugos reforma tapo nesibaigiančiu procesu, kurio pasekmes labiausiai jaučia savivaldybių lygmens gydymo įstaigos, bet labiausiai nuskriaustas lieka pacientas. Vizito pas šeimos gydytoją vis dar reikia laukti savaitę ir daugiau, o pas specialistą – ir mėnesį ar kelis. Dabar jau kalbama apie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje vykstančią paslaugų centralizaciją, kuri vadinama ir optimizacijos, ir restruktūrizacijos, ir dar kitokiais terminais. Tačiau užduotis lyg ir aiški – optimizuoti ligoninių tinklą arba, kitaip tariant, provincijos ligoninių skyrelius. Aplankiusi rajono gydymo įstaigas, susitikime su spaudos atstovais sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė išsakė pagrindines socialdemokratų nuostatas ir ministerijos poziciją ligoninių skyrių optimizavimo, paslaugų kokybės gerinimo klausimais.  

Socialdemokratų pozicija – neuždaryti kaimo mokyklų ir mažų miestų ligoninių

Pasak sveikatos apsaugos ministrės R. Šalaševičiūtės, socialdemokratų pozicija – neuždaryti kaimo mokyklų ir mažų miestų ligoninių. „Paslaugos gyventojams turi būti prieinamos, bet nebūtinai tos paslaugos turi būti teikiamos šalia namų, jeigu atsisakoma vienos ar kitos paslaugos dėl to, kad netikslinga laikyti tuščias lovas“, – pabrėžė ministrė, atkreipdama dėmesį į gimdymo skyrių uždarymą. Tarkime tam, kad skyrius būtų neuždarytas, per metus turi būti 300 gimdymų. Tuo tarpu yra keletas ligoninių, kuriose per metus gimdo iki 70 gimdyvių. Tokie skyriai jau pradėti uždarinėti. Į uždarytų ligoninių gimdymo skyrių skaičių pirmuoju nuo liepos 1 d. buvo įrašytas Švenčionių ligoninės gimdymo skyrius. Dar penkios ligoninės laukia savo eilės. Svarbiausias argumentas, kaip pabrėžė R. Šalaševičiūtė, prarandama gydytojų kvalifikacija, nes budinčiai komandai išlaikyti reikalingos finansinės lėšos. Be to, dėl kvalifikacijos praradimo atsiranda tam tikra grėsmė pacientėms. Prienų ligoninė jau seniai neturi Gimdymo skyriaus, o prieš kažkiek laiko buvo uždarytas ir Chirurgijos skyrius. Tokių, gydymo įstaigų ir pacientų apgailestavimui, pasmerktų ligoninių buvo 10-yje iš 60 savivaldybių. Ministrė pasidžiaugė bent tuo, kad Prienuos nebuvo panaikintas Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius, kuriame likę 3 reanimacijos lovos. Ši paslauga būtina pacientams, kuriuos skubiai reikia gelbėti, nes vežant į Kauną ar Vilnių jiems gali kilti grėsmė gyvybei. Tokių atvejų, ne paslaptis, jau yra buvę. Ir ne paslaptis, jog grėsmė gyvybei iškyla dar ir dėl to, kad trūksta tinkamai įrengtų greitosios pagalbos automobilių. Atkreipdama dėmesį į šią problemą, Sveikatos apsaugos ministerija artimiausiu laiku tikisi įsigyti 13 aukščiausios klasės reanimobilių. „Kiekviena ligoninė nori išsaugoti savo darbo vietas, specialistus, tačiau gelbstint žmogų labai svarbi kvalifikacija, ką parodė prieš metus pradėjusi veikti insulto diagnostiko ir gydymo sistema“, – pabrėžė ministrė. Pasak jos, Lietuvoje buvo patvirtinti 6 insultų diagnostikos ir gydymo centrai, kuriuose pradėtos daryti kraujo krešulių tirpinimo ir kraujo krešulių pašalinimo iš smegenų operacijos, kai nepadeda medikamentinės priemonės. Ūmaus insulto gydymas dėl labai greito ir negrįžtamo galvos smegenų pažeidimo reikalauja ypatingo operatyvumo, kuris įmanomas tik koordinuojant, integruojant įvairių lygių tarnybų ir specialistų veiklą į vientisą, darniai funkcionuojančią sistemą. Viena valanda, arba „auksinė valanda“, per kurią – jeigu pripažįstama, kad žmogui gresia insultas ir yra galimybės jį greitai pristatyti į vieną iš 6 centrų – pacientą pavyksta išgelbėti. Tokia sistema, pasak R. Šalaševičiūtės, pasiteisino, nes per 2013 metus insulto atvejų Lietuvoje sumažėjo 40 proc.  

Medicinos paslaugų tinklas turi būti optimalus

„Tikslas išsaugoti provincijos ligonines patvirtintas ir Vyriausybės programoje. Šiuo metu optimizuojami ligoninių ginekologijos skyriai, o vėliau bus pereita prie vaikų ligų skyrių. Neracionalu, jeigu, kaip teko matyti vienoje suremontuotoje ligoninėje, vaikų ligų skyriuje užimtos tik 8 lovos iš 24“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė, kurios nuomone, medicinos paslaugų tinklas turi būti optimalus, teisingas paciento naudai. Atsižvelgiant į paslaugų poreikius, galimybes ir nustatytus kriterijus, Prienų ligoninė yra viena tarp tų Lietuvos ligoninių, kuriose bus steigiama 11 geriatrijos skyrių. Patvirtinus geriatrijos profilį ligoninėse galės atsirasti šias paslaugas teikiantys skyriai arba lovos kituose skyriuose, gydymo įstaigoms už šio profilio paslaugas bus mokama žymiai daugiau. Todėl gydymo įstaigos ne tik turės galimybę, bet ir bus suinteresuotos daugiau dėmesio skirti kompleksiniam senyvo amžiaus žmonių gydymui. Prienų ligoninė ketina išnaudoti tas lovas, kurios neužimtos Dienos chirurgijos skyriuje. Administracija sulaukė ir ministrės pritarimo.  

Daugiau dėmesio paliatyviajai slaugai ir pagalbai į namus

Lankydamasi Jiezne R. Šalaševičiūtė pastebėjo, kad Prienų rajono savivaldybėje, kaip ir kitose mažesnėse savivaldybėse, reikia stiprinti paliatyviosios slaugos bazę. Kitais metais numatomas didesnis finansavimo balas slaugos ligoninėms, o Jiezne, ministrės nuomone, Europos struktūrinių fondų programa atitiktų paramos kriterijus šiai paslaugų rūšiai. Paliatyviosios slaugos skyrių galima būtų įsteigti pirmame Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės pastato aukšte, kuris šiandien yra tuščias. Sveikatos apsaugos ministrė akcentavo, kad numatoma dar labiau stiprinti pagalbos į namus specialiųjų poreikių asmenims paslaugas. Ši nuostata atsispindi ir LR Vyriausybės patvirtintame PSDF biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijų sąraše, pagal kurį jau turėtų būti teikiama pagalba į namus, tačiau, pasak ministrės, šis kriterijus šalyje vykdomas prasčiausiai iš visų. Pagrindinė problema yra ta, kad nemokamą specialiąją pagalbą į namus galima teikti tik asmenims, prisirašiusiems ją teikiančios įstaigos teritorijoje. Tiesa, kai kuriais atvejais išimtys yra taikomos. Remiantis ministrės pamąstymais, toks valstybės finansuojamų gydymo paslaugų reglamentavimas iš dalies nėra palankus nei pacientams, nei medicinos įstaigoms, todėl ji sakė siūlanti laikinai stabdyti kriterijų taikymą ten, kur iš esmės apribojamos sveikatos priežiūros įstaigų galimybės teikti gydymą, finansuojamą iš valstybės PSDF biudžeto lėšų. Pavyzdžiui, vienas iš kriterijų nurodo, kad pirmines asmens sveikatos priežiūros paslaugas medicinos įstaiga privalo teikti ne mažiau kaip 900 gyventojų, įskaitant miestų ir kaimų vietoves, nors dažnu atveju prie gydymo įstaigos būna prisiregistravę 700–800 pacientų. Stabdyti prašoma ir taikymą kriterijų, pagal kuriuos psichiatro paslaugos turi būti teikiamos tik ten, kur numatyta, ir ne mažiau kaip 20 val. per savaitę, kad specializuotos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos planinės pagalbos atveju – ne vėliau kaip per 25 kalendorines dienas nuo paciento užsiregistravimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dienos, ir kt.  

Kompleksinei pagalbai į namus – suvienytos gydymo įstaigų ir socialinių paslaugų centrų jėgos

Prienų SPC direktorė A. Urbonienė klausė ministrės nuomonės, ar integraliosios pagalbos asmeniui paslauga gali dubliuotis su gydymo įstaigos teikiama pagalbos į namus paslauga specialiųjų poreikių turintiems pacientams. Ministrės teigimu, kadangi integruota pagalba į namus apima ir Sveikatos apsaugos ministeriją, ir Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, abi ministerijos turi atsakyti už organizuotą integralią pagalbą. Savivaldybė savo ruožtu turi tą pagalbą koordinuoti. Kas pirmasis turėtų vykti – ar medikai, kurie žino paciento būklę, ar socialinis paslaugų centras, kuris vykdo lyg ir antrinę pagalbą? R. Šalaševičiūtės nuomone, turi vykti abi tarnybos kartu. „Nuo sausio 1 d. patvirtintas pagalbos teikimo vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, modelis. Su tarnybomis svarstyta, kad turėtų kartu vykti aštuoni specialistai: psichiatras, psichologas, logopedas, socialinis darbuotojas, terapeutas ir kt. Tačiau, kaip sureaguos vaikas, pamatęs tokį būrį specialistų? Komandą reikia supaprastinti, tačiau savivaldybė turi padėti sustyguoti integruotos pagalbos komandą“, – pabrėžė ministerijos vadovė.  

Valstybinė ir privati medicina turi bendradarbiauti

Sveikatos apsaugos ministrės R. Šalaševičiūtės teigimu, teisės aktais yra reglamentuota, kad privati medicina yra sudėtinė Lietuvos sveikatos sistemos dalis, todėl ir valstybinė, ir privati medicina turi rasti savo vietą ir bendradarbiauti. Vis dėlto šiuo nemažų pokyčių periodu privačių gydymo įstaigų kontrolei bus skiriama daugiau dėmesio. „Jeigu įregistruota gydymo įstaiga teikia ir tas paslaugas, kurios neteikiamos valstybinėje įstaigoje, jeigu nekonkuruoja su valstybine įstaiga, ji gali teikti visas paslaugas ir už jas yra apmokama. Ligonių kasos sudaro sutartis ir su valstybinėmis, ir su privačiomis gydymo įstaigomis, bet pacientas neturi mokėti du kartus už suteiktą paslaugą, nors tokių atvejų buvo nustatyta“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė.  

Daugiau galimybių vaistininkams

Seime jau įregistruotas ir pradėtas svarstyti įstatymas, kuriuo siekiama įteisinti farmacinės rūpybos paslaugas. Farmacijos įstatymo projekte numatoma, kad farmacinė rūpyba būtų vaistininko vykdomos farmacinės veiklos dalis, apimanti gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas, sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugas lėtinių ligų valdymo programose, informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose ir t.t. Dalis Seimo socialdemokratų frakcijos narių, pabrėžė R. Šalaševičiūtė, su dauguma nuostatų sutinka, tačiau laikosi nuomonės, kad vaistinėse neturėtų būti skiepijami vaikai ar suaugusieji. Visiškai įgyvendinus farmacinės rūpybos projektą, vaistininkas gali tapti gydančio gydytojo partneriu ir prižiūrėti paskirto gydymo efektyvumą, dalyvauti prevencinėse ir sveikatinimo programose.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close