Gerbdami mirusiųjų atminimą, nepamirškime ir gyvųjų

Lapkričio pirmosiomis dienomis kapinės virsta gėlių ir žvakių jūra. Taip pagerbiame mirusius artimuosius. Bet po Vėlinių nuo jų kapų nurinkdami savo pačių parodytos pagarbos ir atminimo likučius: nuvytusias gėles, sudegusių žvakių indelius – ar dažnai pamirštame gyvuosius, kurių aplinką nurinktais nuo kapų daiktais teršiame.

Pasak atliekų tvarkytojų, didžiausios problemos prasideda po Vėlinių, kai nuo kapų pradedami nurinkinėti sudegusių žvakių indeliai. Žmonės nesusimąstydami juos meta į pirmą pasitaikiusį prie kapinių pastatytą konteinerį, nors ant visų jų yra užrašyta, kokioms atliekoms konteineris skirtas.

Apie 90 proc. kapinių atliekų sudaro žaliosios atliekos, kurioms rinkti prie visų kapinių yra pastatyti atskiri konteineriai arba įrengtos atskiros aikštelės. Tačiau kartu su žaliosiomis atliekomis joms skirtuose konteineriuose ar aikštelėse atsiduria ir stikliniai bei plastikiniai žvakių indeliai, ir metaliniai jų dangteliai, ir nudžiuvusių gėlių krepšelių ar vainikų karkasai.

Atskira problema – dirbtinės, plastikinės gėlės ir vainikai, kuriuos daugelyje Europos valstybių paprasčiausia draudžiama nešti ant kapų. Atliekų tvarkytojai viliasi, kad tokių puošmenų mada praeis ir pas mus.

Statyti atskirus rūšiavimo konteinerius prie daugelio kapinių yra neracionalu. Jie pastatomi tik prie didžiųjų kapinių, iš kurių spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje atliekos vežamos kone kiekvieną dieną. Mažose kapinėse rūšiuotų atliekų susirenka retai, daug mažų kapinių yra atokiose vietose ir pakuočių atliekų surinkimas bei gabenimas iš jų brangiai atsieitų.

Daug paprastesnis kelias – nuo kapų nurinktus žvakių indelius bei jų dangtelius kiekvienam parsinešti ir išmesti į prie namų stovinčius stiklo, plastiko ar metalo atliekų konteinerius. Taip būtų gerokai palengvintas atliekų tvarkytojų darbas. Mat nuo šiol iš kapinių surinktos atliekos pirmiausia vežamos į atliekų tvarkytojų įmones, čia išrūšiuojamos ir tik tuomet gabenamos į kompostavimo aikšteles, perdirbimo įmones ar sąvartyną.

Kapinių atliekų tvarkymas nebėra įskaičiuotas į vietinės rinkliavos mokestį – už jas mokama savivaldybių biudžeto lėšomis.

Anksčiau iš kapinių suvežtas atliekas rūšiuodavo sąvartynų darbuotojai, kuriems tekdavo ištisas savaites ar net mėnesius grėbliais žarstyti iš kapinių suvežtas atliekų krūvas, kol išrinkdavo iš jų sudužusius stiklus, metalinius dangtelius, plastiko vazonus, kitokias atliekas.

Daugybės žmonių darbas, laikas ir lėšos būtų sutaupytos, jeigu kasmet gerbdami mirusius, nepamirštume pagalvoti ir apie gyvuosius.

 Juras Zinkus

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close