Nevykusi gudrybė: medžių lapai slepiami šiukšlių maišeliuose

Ar sukišti medžių lapus į mažus šiukšlių maišelius paprasčiau, nei išvežti juos į kompostavimo aikšteles? Toks klausimas kyla Alytaus regiono atliekų tvarkytojams, šį rudenį susidūrusiems su nauja gyventojų „gudrybe“, kai, užuot patys kompostavę ar į kompostavimo aikšteles išgabenę žaliąsias atliekas, jas slepia pakuodami į šiukšlių maišelius ir mesdami į mišrių atliekų konteinerius.

Būtų beveik juokinga, jeigu nepiktintų tai, kad už tokį sumanymą tenka papildomai mokėti visiems atliekų turėtojams. Mat netinkamai išrūšiuotas atliekas reikia papildomai tvarkyti: perrūšiuoti, pervežti, o tai kainuoja ir už tai turi sumokėti ne tik tie, kas jas išmetė, bet visi atliekų turėtojai.

„Gyventojų bandymas slėpti žaliąsias atliekas šiukšlių maišeliuose tik patvirtina, kad jie žino, jog jų mesti kartu su mišriomis atliekomis negalima, bet vis tiek meta, užuot ramiai nugabenę sugrėbtus lapus, vartojimui netinkamus vaisius ar daržoves į atliekų surinkimo aikšteles“, – stebėjosi Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas.

Anot jo, nuo šių metų rudens atliekų rūšiavimas Alytaus regione tampa itin aktualus dar ir todėl, kad čia baigiami įrengti pirmieji šalyje mechaninio rūšiavimo įrenginiai. Į juos pirmiausia ir pateks visos mišrios komunalinės atliekos, kurios automatiškai bus atskiriamos pagal rūšis ir tolesnio perdirbimo bei panaudojimo galimybes.

Pastaruoju metu šiais įrenginiais atliekant bandomuosius rūšiavimus ir buvo pastebėta netikusi gyventojų gudrybė: žaliųjų atliekų slėpimas. Jeigu šios atliekos, kaip priklauso, būtų sukompostuotos namuose ar nugabentos į aikšteles, kuriose priimamos ir tvarkomos nemokamai, jų tvarkymas niekam nieko papildomai nekainuotų. Kai jos patenka į rūšiavimo įrenginius, jų rūšiavimas ir tolesnis tvarkymas reikalauja papildomų sąnaudų, kurios gula ant visų atliekų turėtojų pečių.

„Technologinė pažanga reikalauja ir pažangaus mąstymo bei elgesio. Išmesti atliekas ir išnešti jas iš savo namų ar kiemo anaiptol nereiškia, kad jos sutvarkytos. Sutvarkytos atliekos būna tuomet, kai jos atsiduria ten, kur daro mažiausiai žalos kiekvienam mūsų“, – pabrėžė A. Reipas.

Bandymas mišrių atliekų konteineriuose paslėpti supakuotas žaliąsias atliekas yra ne tik neatsakingas, bet ir jokia logika nepagrįstas elgesys. Juk daug paprasčiau jas surinkus nugabenti į aikštelę, nei vargti grūdant į mažus maišelius ir nuolat baimintis, kad pažeidimas bus pastebėtas ir konteineris liks neištuštintas, o gal netgi ir paskirta bauda už netinkamą atliekų tvarkymą.

Atliekų tvarkymo kontrolieriai šį rudenį, kaip ir kasmet, nuolat tikrina mišrių atliekų konteinerius, stebėdami, kad kartu su mišriosiomis atliekomis į sąvartyną nepatektų žaliosios, stambiosios, statybų ir kitos specifinės atliekos, kurias privalu gabenti į surinkimo aikšteles.

Per pastarąjį pusmetį apvažiuota 11, 5 tūkst. gyventojų, kurie išvežimui buvo ištraukę 5,5 tūkst. konteinerių. Juos patikrinus, 500 konteinerių nustatyta pažeidimų. Daugiausia jų, net apie 80 proc. – sudaro žaliosios atliekos, o apie 20 proc. – statybos ir griovimo, pakuočių, pavojingos ir kitos atliekos.

Pasak Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro Kontrolės padalinio vadovo Martyno Krasausko, individualių namų gyventojų konteineriuose neleistinų atliekų aptinkama gerokai mažiau nei pernai. „Ankstesniais metais aptikdavome po trečdalį ar pusę konteinerio lapų, žolių, vaisių ar daržovių ir dar krūva būdavo palikta šalia konteinerio. Šiemet tokie atvejai – labai reti“, – pasakojo M. Krasauskas.

Tačiau prie bendro naudojimo konteinerių, kurie pastatyti prie daugiabučių namų ar kitose vietose, aptinkama visko. Dar pasitaiko ir suverstų lapų krūvų, nors atsakingesni gyventojai vis dažniau informuoja, kas jas ten palieka, bet pažeidėjai bando slapstytis ir atliekas prie bendro naudojimo konteinerių verčia sutemus. Nors šviesiu paros metu nieko nebijodami ir nesislapstydami atliekas galėtų nuvežti į aikšteles. Kompostavimui skirtų atliekų į jas atgabenama vis daugiau.