Sh. Suzuki 116-ojo gimtadienio koncertas Birštone

Praėjusį šeštadienį Birštono kultūros centre vyko Shinichi Suzuki 116-ajam gimtadieniui skirtas koncertas. Jame dalyvavo jaunieji smuikininkai, pianistai, gitaristai, violončelininkai iš Akmenės, Šilutės, Marijampolės, Širvintų, Kėdainių, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus.

Koncertą žiūrėję žmonės stebėjosi ir norėjo daugiau sužinoti apie šią „kitokią“ muzikos mokyklą. Juolab kad rugpjūčio mėnesį Birštone vyko šios muzikos mokyklos atstovų stovykla, taip pat buvo surengti keli koncertai. Tad neatsitiktinai švęsti 116-ąjį gimtadienį buvo pasirinktas Birštonas.

Pateikiame mūsų skaitytojams šiek tiek informacijos apie neįprastą Sh. Suzuki mokyklą ir jos auklėtinius.

Sh. Suzuki metodas

Pokario metais japonų mokslininkas, smuikininkas, kompozitorius, ugdymo filosofas Shinichi Suzuki (1889–1998), siekdamas savo šaliai atiduoti geriausia, ką mokėjo, atokiame Japonijos miestelyje Matsumoto įkūrė mokyklą, kurioje mokė muzikos, taikydamas savo sukurtą Motinos kalbos metodą. Metodas paplito visoje Japonijoje, XX a. šeštajame dešimtmetyje juo buvo susidomėta JAV, septintajame – Vakarų Europoje. Šis metodas randa vietą bet kurioje šalyje, bet kurioje tautoje, bet kurioje šeimoje. Jis nei religinis, nei nacionalistinis. Atvirkščiai, jis gali sustiprinti bet kuriuos kilnius mokymo tikslus – tautiškumą, pilietiškumą. Suzuki metodu vaikus galima mokyti bet kurios šalies tradicinėje sistemoje. Šis metodas idealiai tiktų bet kuriai krikščioniškai mokyklai, nes paremtas meile, pagarba šeimai ir vaikui. Sh. Suzuki ugdymo esmė: mokyti netraumuojant. Ne muzikantą „pagaminti“, bet per muziką formuoti mąstymą ir harmoningą gyvenimo būdą.

Suzuki metodas grindžiamas unikaliu esminiu principu – kiekvienas vaikas gali išmokti. Kiekvienas vaikas gali išmokti būdamas puikioje mylinčioje ir lavinančioje aplinkoje. Juk visi vaikai išmoksta kalbėti be ypatingų pastangų. Jei šis natūralus mokymosi būdas bus pritaikytas mokantis bet kurio kito dalyko, tuomet mokytis ir išmokti bus taip pat lengva ir smagu.

Sh. Suzuki šį procesą pavadino Motinos kalbos metodu, o visą pedagoginę sistemą – Talentų lavinimu.

Didžiausias viltis mokslininkas dėjo į vaikus – suaugę žmonės, jo pastebėjimu, yra iš dalies arba visiškai praradę prigimtinį imlumą, kurio dėka vaikai gali išsiugdyti bet kurios mokslo ar meno srities talentą. Studijuodamas Sh. Suzuki padarė išvadą, kad labai svarbu, kokioje aplinkoje vaikas auga, su kokiais žmonėmis bendrauja, kokį jų elgesį stebi, kuo domimasi jį supančioje aplinkoje. Tai formuoja asmenybę, jos tolesnę ugdymosi kryptį.

Vėliau, tapęs muziku ir pedagogu, Sh. Suzuki suvokė didžiulę jį vaikystėje lydėjusios muzikos reikšmę ir tvirtino, jog melodija, kurią vaikas mokosi groti, turi skambėti nuolat, kad taptų vaiko sielos dalimi, o pats mokymasis turi būti malonus kaip žaidimas.

Jo darbus tęsia Pasaulinės Suzuki asociacijos (ISA), Europoje – Europos Suzuki asociacijos (ESA) nariai. Lietuvos Suzuki asociacija veikia nuo 1998 m. Jos tikslas – praturtinti Lietuvos švietimo sistemą Sh. Suzuki idėjomis, diegiant jas ankstyvajame, muzikiniame ir bendrajame lavinime.

Esminis skirtumas tarp ugdymo ir mokymo įprastoje muzikos mokykloje ir Suzuki mokykloje taip pat yra didžiulis. Jei vaikui nepasisekė Sh. Suzuki mokykloje, tai – visada mokytojo nesėkmė. Jei nepasisekė tradicinėje mokykloje, visada kaltas vaikas: jis – negabus. Suzuki mokykloje vaikas mokosi groti kūrinį tiek laiko, kiek jam reikia (tobulėja savo tempu). Tradicinėje muzikos mokykloje mokytojas privalo užbaigti trimestrą.

Sh. Suzuki yra pasakęs itin svarbią frazę mokiniui: „Tu neturi eiti labai greitai: eik savo tempu. Bet niekada nesustok“.

Dvasinį ryšį ir tarpusavio supratimą tarp vaiko ir pedagogo Sh. Suzuki laikė kertiniu savo metodo dalyku, vadino jį ,,kalba iš širdies į širdį“.

Svarbiausi Suzuki muzikavimo bruožai

• Ankstyva pradžia. 3–4 metukų amžiaus vaikai yra nepaprastai imlūs ir smalsūs. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda savo pamokėles, kurios trunka nuo 3–5 minučių kelis kartus per dieną. Lavinama jų motorika, koncentracija. Pirmiausia vaikas mokomas taisyklingos laikysenos.

• Muzikos klausymas. Kasdienis savo repertuaro klausymas yra raktas į vaiko muzikalumo lavinimą. Kai melodija tampa sava, smagu ir gera ją tiesiog imti ir groti.

Visų pirma išmokstama groti iš klausos, o tada iš natų. Juk visų pirma žmogus išmoksta kalbėti, o tik tada skaityti ir rašyti. Kadangi Suzuki metodu vaikai pradeda groti būdami labai maži, natūralu, jog jiems simbolio ir jo išraiškos prasmė paaiškinama šiek tiek paaugus. Dažniausiai vaikas natų rašto pradeda mokytis, kai jau laisvai skaito.

•Tėvų dalyvavimas. Natūralu, jog keturmetis lanko pamokas su mama, tačiau lygiai taip pat tai svarbu ir aštuonmečiui ir net dvylikamečiui. Suzuki filosofijoje būtinas glaudus bendradarbiavimas: vaikas–mama–mokytojas. Tėvai dalyvauja pamokoje su vaiku kartą per savaitę, kad likusias šešias dienas namuose galėtų groti kartu su vaiku, padėti jam atlikti mokytojo paskirtas užduotis.

• Šilta, teigiamai nuteikianti atmosfera. Bet kokio amžiaus žmogui, o juolab vaikui, pati geriausia motyvacija – sėkmė. Pirmiausia Suzuki mokytojas vaikui pasako teigiamus savo pastebėjimus ir tik po to pataria, kurias vietas derėtų patobulinti.

• Aukšta lavinimo kokybė, puikūs instrumento specialistai. Suzuki mokytojo vardas suteikiamas tik išlaikius Europos Suzuki asociacijos egzaminus. Lietuvos Suzuki asociacija kartu su Europos Suzuki asociacija organizuoja tęstinius kursus visiems muzikinį išsilavinimą turintiems mokytojams. Suzuki mokytojų mokytojai-ekspertai nusprendžia, kada mokytojai pasiruošę laikyti egzaminą. Suzuki mokytojai, visi be išimties, yra puikūs muzikantai, Suzuki filosofijos žinovai ir labai geri žmonės.

• Gražaus garso svarba. Suzuki metode visada yra akcentuojama ne kiekybė, o kokybė. Svarbiausias dalykas yra ne kiek metų vaikas mokosi muzikos ar kiek kūrinių jis gali pagroti. Daug svarbiau – garso kokybė bei muzikinė išraiška. „Garsas – tavo sielos balsas“  (Sh. Suzuki).

• Visame pasaulyje vienas repertuaras. Suzuki repertuaras sudaromas iš 7–10 knygų, priklausomai nuo instrumento. Kiekviena knyga yra sudaryta iš tam tikro kiekio kūrinių. Kūriniai knygoje sudėti tokiu būdu, jog išmokęs pirmąjį kūrinį vaikas antrajame panaudos jau išmoktą techniką ir sužinos dar vieną. Taip, nuosekliai, žingsnis po žingsnio vaikai mokomi groti. Kadangi visi Suzuki vaikai mokosi groti tuos pačius kūrinius, susirinkę iš skirtingų šalių, skirtingai kalbantys, be išankstinių repeticijų groja kartu susikalbėdami visame pasaulyje vienoda – muzikos kalba. • • Nuolatinis kartojimas. Jei mokinys groja antrą knygą, jis gali pagroti bet kurį kūrinį iš pirmosios knygos. Jei trečią – iš pirmos ir iš antros ir taip toliau. Vaikai nuolat kartoja repertuarą, mokėti mintinai 30 ar daugiau kūrinių – įprastas dalykas. Išmokus naują sudėtingą techniką, ją pritaikyti lengva jau žinomame, paprastame kūrinyje.

• Bendravimas su kitais vaikais, mokytojais ir šeimomis. Neatsiejama metodo dalis yra grupinės pamokos, kur panašaus lygio vaikai susirenka groti kartu. Žvelgdami į vyresnius savo draugus, mažieji stengiasi groti, vyresnieji su meile globoja ir padeda mažiesiems. Suzuki metodas yra šeimos gyvenimo būdas, o vasaros stovyklos yra vieta, kai Suzuki šeimos susitinka ir bendrauja.

Parengė Stasė Asipavičienė (pagal Suzuki filosofiją ir internetinę informaciją)             Nuotrauka Vytauto Klimavičiaus