home Aktualijos Diskusijos apie euro įvedimą ir ES struktūrinius fondus

Diskusijos apie euro įvedimą ir ES struktūrinius fondus

Penktadienį, spalio 17 dieną, Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vyko diskusija apie euro įvedimą ir ES investicijas. Renginyje dalyvavo Finansų ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių departamento direktorius Darius Trakelis ir ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorė Loreta Maskaliovienė, CPVA Švietimo projektų skyriaus viršininkas Daumantas Gudelis, žurnalistas apžvalgininkas Česlovas Iškauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis bei LVPA skyriaus atstovas Deividas Petrulevičius ir Prienų savivaldybės meras Vytas Bujanauskas bei administracijos direktorius Algis Marcinkevičius. Tarti keletą žodžių svarstoma tema buvo užsukęs ir Seimo narys Andrius Palionis.  IMG_7353 Euro įvedimo privalumai Renginio moderatorius LR Vyriausybės ministro pirmininko patarėjas Justas Pankauskas pristatė trimetį renginių ciklą, kurio metu supažindinama su investicinių projektų eiga ir efektyvumu. Prienų savivaldybės meras V. Bujanauskas pasveikino konferencijos dalyvius, taip pat pasidžiaugė, kad savivaldybei puikiai pasisekė įsisavinti ES lėšas ir įgyvendinti projektus. Finansų ministerijos ES ir tarptautinių santykių departamento direktorius D. Trakelis kalbėjo apie euro įvedimo naudą Lietuvai, nes tai suteiks daugiau stabilumo tiek užsienio investicijoms, tiek šalies viduje. Pasak D. Trakelio, Lietuva taps patrauklesnė, išnyks valiutos kurso režimas, pagerės valstybės ir privačių subjektų skolinimosi reitingai, sumažės paskolų palūkanos, skolinimosi režimų kaštai ir rizikos priedai. Dėl šių priežasčių spartės šalies ūkio plėtra, pagerės tarptautinės prekybos galimybės, ypač euro zonoje. Pranešėjas pateikė duomenų, kaip euro įvedimą vertina Estijos gyventojai (80 proc.), Latvijos (68 proc.) ir Lietuvos (50 proc.). Pasak jo, kai kurie gyventojai mano, kad kainos pakilo dėl euro įvedimo. Tačiau sunku pasakyti, ar tik dėl šios priežasties, nes vienų prekių kainos mažėjo, o paslaugų – didėjo. „Mūsų šalyje prognozuojama 0,03 proc. infliacija, ir sunku apkaltinti euro įvedimą. Galima teigti, kad tai daugiau prekybininkų manipuliavimas“, – sakė pranešėjas. D. Trakelis kalbėjo apie pasirengimą įvesti eurą nuo 2015 m. sausio 1 d., apie tai, kaip reikėtų užkirsti kelią kainų manipuliacijai, taip pat apie geros verslo praktikos įvedant eurą memorandumą. Nemaža dalis šalies gyventojų mano, kad atsisakant nacionalinės valiutos prarandamas identitetas. D. Trakelis nuramino pesimistus ir teigė, kad Lietuva bus dar plačiau žinoma, nes Vytis niekur nedings, bus kitoje nominalo pusėje ir keliaus po visą Europą. Taigi, tautinis identitetas nesuprastės.   Kur bus naudojamos paramos lėšos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorė L. Maskaliovienė kalbėjo apie 2014–2020 m. Sanglaudos politikos apimtis, analizavo ES šalių ekonominę situaciją ir prioritetus, paaiškindama, kodėl nutarta paramą sutelkti į tas sritis, kurios duoda naudą ir didžiausią grąžą. Pranešėja paminėjo pagrindinius Lietuvos 2014–2020 m. ES fondų panaudojimo strateginius dokumentus. Lietuva vykdys vieną iš kelių fondų finansuojamą veiksmų programą, gaudama paramą iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ir Europos socialinio fondo, ir sieks visų teminių ES Sanglaudos politikos tikslų. Europos Komisija patvirtino veiksmų programą. Kaip kalbėjo L. Maskaliovienė, Lietuvos prioritetai bus išdėstyti Partnerystės sutartyje su Europos Komisija. Tikimasi, kad į prioritetų sąrašą bus įtraukta: investicijų į inovacijas ir mokslinius tyrimus skatinimas; verslo aplinkos gerinimas ir verslo konkurencingumas; skaitmeninės visuomenės plėtra; modernios infrastruktūros, skatinančios konkurenciją, tvarų augimą, kūrimas; žalos aplinkai nedarančios ir efektyviai išteklius naudojančios ekonomikos skatinimas; užimtumo skatinimas; švietimo kokybės gerinimas; skurdo ir socialinės atskirties mažinimas ir viešojo administravimo efektyvumo užtikrinimas. Pasak L. Maskaliovienės, pagal ES fondų investicijų prioritetus 2014–2020 m. verslas nebus konkurencingas, jeigu nebus taikomos inovacijos ir naujos technologijos. 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa į Lietuvą per septynerius metus atneš per 23 milijardus litų. Artimiausiu metu kiekvieno regiono uždavinys yra suplanuoti ES investicijas taip, kad jos kurtų ilgalaikę pridėtinę vertę, o žmonės pajustų realią investicijų naudą. Galima ES investicijas pravalgyti ir sukurti komfortišką aplinką, tačiau tai ekonominės naudos neatneš... D. Trakelis kalbėjo ir apie kainų kilimo mechanizmą, o vėliau paprašė apie tai pasisakyti V. Levickį. Pasak verslo atstovo, viskas priklauso nuo verslo rūšies, ypač akcizinės prekės. „Verslui sunku prognozuoti, nežinant, kiek kainuos, tačiau verslininkai įsipareigoja prekių nebranginti. Gyvenam laisvoje rinkoje ir kiekvienas žmogus gali pasirinkti“, – sakė V. Levickis. Deja, daugiau apie verslo plėtrą diskutuoti nebuvo kam, mat verslo atstovų salėje nesimatė. Arba nebuvo informuoti, arba – neatvyko.   Džiaugiasi įgyvendintais projektais Prienų rajono savivaldybėje ES paramos lėšomis 2007–2013 metais buvo finansuojami 42 projektai, kurių bendra vertė – 123 968 836,41 Lt. 33 iš jų jau baigti įgyvendinti. Prienų savivaldybės meras džiaugėsi, kad gerai sekasi įsisavinti ES lėšas ir įgyvendinti numatytus projektus. Pasak mero, 95 proc. lėšų jau panaudota, liko dar 5 proc. Prieniečių pasiekimais panaudojant ES lėšas džiaugėsi ir Seimo narys Andrius Palionis ir linkėjo sėkmės ateityje. Žurnalistas apžvalgininkas Česlovas Iškauskas, kuris yra kilęs iš Balbieriškio apylinkių, taip pat džiaugėsi tėviškėje vykstančiais pokyčiais, tuo, kad Prienų savivaldybė yra viena iš geriausių panaudojant europinę paramą.   Investicijos Lietuvos regionuose Kalbant apie ES investicijas Lietuvos regionuose, buvo pastebėta, kad 2014–2020 metais bus laikomasi griežtesnių reikalavimų. Savivaldybės biudžetai bus mažesni, tad teks peržiūrėti investavimo eilutes, nors administravimo sistema išliks ta pati. Kaip pažymėjo L. Maskaliovienė, 2014–2020 m. išlaikoma ta pati administravimo sistemos sąranga ir pagrindiniai projektų atrankos būdai: valstybės ir regionų projektų planavimas, konkursai, visuotinė dotacija, finansų inžinerija. Kartu numatomas efektyvesnis lėšų panaudojimas nustatant šalies prioritetus į investavimo sritis bei didesnė orientacija į rezultatus. Ypatingas dėmesys bus skiriamas regionų ar bendruomenių iniciatyvoms, numatomos platesnės viešosios ir privačios partnerystės taikymo galimybės ir kt. Pranešėja paminėjo Vidaus reikalų ministerijos remiamas veiklas, integruotas tokiose programose, kaip socialinės paslaugos (bendruomenės paslaugos), sveikatinimas, užimtumas ir verslumas, daugiabučių namų atnaujinimas ir kt. Ūkio ministerija į pirmą vietą iškelia verslo kūrimą regionuose, tas programas, kurioms bus teikiami prioritetai. Po renginio visi dalyviai lankėsi Prienų sporto arenoje ir Socialinių paslaugų centre, kurie buvo atnaujinti panaudojant ES paramos lėšas.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close