Košmarai gydymo įstaigų koridoriuose

Į gydymo įstaigas žmonės eina tik tada, kai užklumpa liga arba pasibaigia vaistai ir reikia, kad gydytojas vėl jų išrašytų. Tiesa, visų pirma, prieš kokią savaitę užsiregistravę, paskui dar „gyvoje“ eilėje atsėdėję gerą valandą. Taigi, žmonelių poliklinikos koridoriuose netrūksta. Sėdi koridoriuose nuo pat ryto…

 

Kol laukiame prie gydytojo durų

Kada registruojamės pas gydytoją, talone nurodomas atvykimo laikas. Gerai, vienas atvyksta 10–15 minučių anksčiau ir laukia, o kitas iš pat ankstaus ryto atbilda iš kaimo važiuojančiu autobusu ir kantriai sėdi. Bet… Pasitaiko, kad į gydytojo kabinetą įeina lagaminu nešinas (arba nešina) svarbi asmenybė, kuri užtrunka nei daugiau, nei mažiau kaip pusę valandos. Žmonės renkasi, visi tikisi, kad svečiui išėjus, eilė judės greičiau. Bet gydytojas(a), priėmęs porą pacientų, išlekia gerti kavos ar dar kažkur. Žinoma, kaip gerbiantis save ir kitus, gydytojas turėtų informuoti laukiančiuosius, po kiek laiko jis sugrįš. Žmogiška, reikia padaryti pertraukėlę, tačiau neramiai kėdėje sujuda ir pradeda skųstis močiutė – jai tuoj paskutinis autobusas į kaimą, o paskui nebus kuo grįžti namo. Blogai, bet ką padarysi. Sėdintys ir stovintys eilėje spėlioja, kur išėjo ir kada vėl ateis gydytojas…

„Ryte pirmu autobusu atvažiavau, o dabar jeigu nespėsiu, tai reikės nežinau kaip parsigauti į namus“, – skundėsi moteris, primindama, kad ir tas pats autobusas „eina“ ne kiekvieną dieną. Aišku, paprašytų vaikų, gal kokią dieną nuvežtų pas daktarus, bet argi sėdės visą dieną, reikia dirbti, kas gi išleidžia tėvus po daktarus vežioti?

Skųstis tokia tvarka, kai talone nurodomas laikas, o reikia laukti kur kas ilgiau, pradeda ir apyjaunis, iš darbo porai valandų išsiprašęs vyriškis.

Sėdi žmonės siaurame koridoriuje, pro jų kojas važiuoja neįgaliųjų vežimėliai, sunkiai skindamiesi kelią eina vaikai, o gal anūkai, vesdami sunkiai vaikštančią seną motiną. Kitas vyriškis veda vos kojas perstatinėjantį, ko gero, tėvą. Vieni į antrą aukštą keliasi liftu, kiti – veda laiptais. Tai matant pagalvoji, kad gyveni ne XXI a., bet giliuose viduramžiuose. Jokios pagarbos žmogaus amžiui, jokio orumo. Darosi graudu nuo nuolat vykstančių Sveikatos ministerijos reformų, kurios vykdomos žmogaus labui. Jos tarnauja tikrai ne sergančiam žmogui.

Apima siaubas, kai matai, jog sunkiai vaikštantis ar sunkios negalios iškamuotas žmogus dar turi atvažiuoti į polikliniką ir laukti eilėje pas gydytoją.

Prie gydytojo durų kyla diskusija: ar galima taip tyčiotis iš ligoto žmogaus? Juk senas ir sergantis žmogus turėtų būti arba namuose ir ten sulaukti gydytojų apžiūros, arba galėtų būti paguldytas į ligoninę kelioms dienoms, kol bus atlikti visi reikalingi tyrimai. Bet apie tai mums belieka tik pasvajoti, nes mūsų gydytojai po namus nevažinėja, o ir tyrimų namuose neatlieka. Sako, kitose šalyse, taip pat ES yra visai kitoks požiūris į sveikatos priežiūrą. Ten ir senas žmogus gerbiamas, nežeminamas jo orumas, suteikiama reikiama priežiūra ir paslaugos jo namuose arba gydymo įstaigoje. Tik, atrodo, tai mums toli kaip iki Mėnulio…

 

Tas pats ir respublikinėse įstaigose

 

Sveikatos ministerija, pasišovusi naikinti nedideles provincijų ligonines, geriausius specialistus koncentruoja didmiesčiuose. Tik ar labai tai paguodžia paprastą senyvo amžiaus žmogų? Neseniai lankantis Kauno onkologinėje ligoninėje teko matyti, kaip vyresnio amžiaus žmonės blaškosi ligoninės koridorių labirintuose, ieško kabinetų, ieško išėjimų…

Prisėda garbaus amžiaus moteriškė ir su ašaromis akyse skundžiasi, kad pas gydytoją atėjo nurodytu laiku, tačiau šis kaip išėjo, taip išėjo, grįžo tik po valandos ir 20 minučių. Pagaliau moteris pas tą gydytoją pateko, tačiau pavėlavo pas kitą gydytoją, tad iš Vilkaviškio rajono teks dar vieną kartą atvykti. Ir kam pasiskųsi?

Liūdniausia, kad ir šioje ligoninėje, kur ateina tikrai ne pramogų ieškoti žmonės, elgiamasi ne taip, kaip turėtų.

Kita močiutė skundėsi, kad šiandien pas gydytojus į šią gydymo įstaigą atvyksta jau trečią kartą, ir tai ne pabaiga. Vežioja vaikai, palydi, bet ar tai ne vargas visiems? Ir jai, baigiančiai devintą dešimtį, ir vaikams, anūkams, kurie turi senolę lydėti? Ir vėl peršasi mintis, kodėl nieko nedaroma žmogaus patogumui ir gerovei? Ligoniui tikrai būtų patogiau pagulėti 2–3 dienas (jeigu jau reikia – galima ir susimokėti), kad būtų atlikti tyrimai. Nepatogu iš Marijampolės, Vilkaviškio ar Alytaus du kartus per savaitę važinėti į Kauną.

„Išveži seną žmogų į ligoninę kur nors Kaune, tai negali dažnai aplankyti pats, negali atvykti ir kaimynai, pažįstami. Kai čia vietoje gulėjo, tai turi laiko, gali atbėgti ir po darbo, atnešti ką nors pagaminto namuose, kad ir žolelių arbatos“, – dėstė mintis motiną atlydėjusi moteris.

Tiesa, reikia tik pasidžiaugti dienos centrų teikiama pagalba, kai socialiniai darbuotojai žmogų nuveda pas gydytoją, užregistruoja konsultacijoms pas specialistus ir juos palydi, pavežioja pasodinę į neįgaliojo vežimėlį. Taip turėtų būti visur, kur skiriamas reikiamas dėmesys žmogui.

Labai įtikinamai nuskambėjo Prienų poliklinikos koridoriuje girdėti moters žodžiai: „Kur aš ten važinėsiu po tą Kauną, nieko nežinau, nieko nesuprantu. Gerai, kas turi artimųjų, gal tie ir nuveš, o aš numirsiu ir namie, neturiu galimybių važinėti taip toli.“

O pas mus sveikatos reforma vis vyksta, viskas daroma žmogaus gerovei, jo labui. Tolsta valdžia nuo žmonių problemų. Nesupranta, kaip sunku ligotam žmogui kažkur toli nuo namų važiuoti, tikintis surasti pagalbą. Bet neišspręstos problemos kada nors sugrįš ir pas valdžią, tik jau bumerangu. Gal nauja sveikatos apsaugos ministrė tikrai padarys esminę reformą ir atsigręš į žmogų?

 

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close