Baiminamasi Facebook Messenger – ar tikrai jis sukurtas šnipinėti?
Facebook sprendimas išleisti dar vieną programėlę, skirtą atskirai tik žinučių siuntimui, sukėlė nemažą vartotojų nepasitenkinimą. Atrodo, be pačios Facebook vadovybės, mažai kas supranta, kam to reikia. Tačiau per šį savaitgalį nepasitenkinimas peraugo į pasipiktinimą. Milijonams vartotojų jungiantis prie naujosios Messenger aplikacijos, aiškėja, kokias galimybes turi įdiegta programėlė. Sudėjus jas kartu laisvai galima pamanyti, jog kišenėje nešiojiesi šnipinėjančią programą.
Kaip teigia solidus JAV naujienų laikraštis „The Washington Post”, Facebook palaipsniui verčia savo vartotojus prisijungti prie Messenger‘io. Nepalikus galimybės dalyvauti pokalbiuose įprastoje Facebook aplikacijoje, vartotojai nori nenori turi įsidiegti specialią žinučių siuntimo programėlę.
Facebook atstovė spaudai į kaltinančius klausimus atsakė, jog jų tikslas yra sukurti pačią geriausią susirašinėjimo programėlę ir išvengti nepatogumų, kuriuos gali patirti vartotojai.
Vis dėlto apie konkrečius nepatogumus užsiminta nebuvo. Tuo tarpu didžiausi pasaulio dienraščiai ir portalai analizuoja Messenger‘io galimybes ir stebisi, kas norėtų tokią programėlę įsidiegti. Kaip taikliai pastebi „Cosmopolitan”, Facebook Messenger iš esmės gali kontroliuoti visą išmanųjį įrenginį.
Štai ko reikalauja programėlė, jeigu norite ją įsidiegti:
* keisti prisijungimo prie interneto būseną (gali išjungti ar įjungti įrenginio Wi-fi)
* savarankiškai skambinti ir siųsti SMS žinutes
* bet kuriuo metu įrašinėti garsą, vaizdą ir fotografuoti
* peržiūrėti skambinimo istoriją ir kalendoriaus įvykius
* analizuoti bendravimo su kitais žmonėmis dažnumą ir pobūdį
* skaityti asmeninės vartotojo paskyros informaciją
* turėti priėjimą prie įrenginio ID ir telefono numerio
* Gauti įdiegtų įrenginyje programėlių kitų vartotojo paskyrų sąrašą.
Taigi, parsisiuntus Facebook Messenger, teoriškai šiai programėlei suteikiama galimybė stebėti viską, ką vartotojai veikia.
Facebook atstovai spaudai pateikia gražiai skambančių pasiteisinimų, sudėliojančių viską „į vietas”. Pavyzdžiui, priėjimas prie kameros reikalingas tam, kad bendravimo metu būtų galima fotografuoti ir iš karto siųsti nuotraukas. Galimybė prisijungti prie mikrofono – tuo atveju, jei vartotojas norėtų nusiųsti balso žinutę.
Vis dėlto, kaip pastebi „The Washington Post”, tokie bendro pobūdžio paaiškinamai būdingi visiems panašių programėlių kūrėjams. Išlieka neaišku, ką net pačios mieliausios akiai programėlės veikia su tokia daugybe vartotojų asmeninės informacijos.
Beje, Facebook Messenger tikrai ne pirmoji programėlė, pradėjusi informacijos rinkimą. Populiarios susirašinėjimo aplikacijos (WhatsApp, Viber, MessageMe) reikalauja labai panašių dalykų iš vartotojų, norinčių jas įsidiegti.
Tikslus aprašas, ką programėlė veiks išmaniajame įrenginyje, pateikiamas paslaugų teikimo taisyklėse (Terms of Service). Tačiau, anot „Washington Post”, tik mažiau nei vienas iš dešimties vartotojų jas skaito. Ir tai nekeista, jeigu tikėtume neseniai atliktu tyrimu: apskaičiuota, jog perskaityti visas paslaugų teikimo taisykles, su kuriomis susiduriama kasdien, užtruktų apie 250 valandų per metus.
NOD baltic
