Automobilių kompiuterizacijai priešinasi vis daugiau ekspertų
Gyvename amžiuje, kai technologijos nenumaldomai skverbiasi į mūsų gyvenimus. Tačiau ar visada modernizavimas reiškia kažko geresnio sukūrimą? Toks klausimas vis dažniau keliamas dėl… automobilių. Štai visai neseniai du mokslininkai paskelbė peticiją, kurioje reikalaujama, jog automobilių ir IT sektoriai privalomai bendradarbiautų su kibernetinio saugumo specialistais. Aštrėjančių diskusijų objektu tampa automobilių saugumas. Įsilaužimas į išmanųjį telefoną jo savininkui gali kainuoti keletą šimtų eurų – tuo tarpu kiekviena pažeista automobilio sistema gali nusinešti gyvybes. Ar verta rizikuoti?
Žinoma, niekam ne paslaptis, jog naujų produktų kūrėjai į ekspertų patarimus dažnai tik numoja ranka – ar bent jau pažiūri pro pirštus. Ne viena didžioji įmonė, pavyzdžiui, USB gamintojai ar lėktuvų programinės įrangos kūrėjai, įvairius mokslininkų gąsdinimus yra pavadinę „tik teorine galimybe”. Tokių teorinių galimybių galima dešimtimis pasiklausyti bet kurioje kibernetinio saugumo konferencijoje. Pavyzdžiui, ką tik pasibaigusioje „Black Hat USA” buvo kalbama ir apie lėktuvų užgrobimą naudojant žaidimų kompiuterius, ir apie namų valdymą per išmaniuosius šaldytuvus. Nė vienas gamintojas nenorėtų būti apšauktas potencialios grėsmės kūrėju, todėl nemaža jų fdalis į įspėjimus reaguoja pasyviai.
Tuo tarpu išmaniųjų automobilių sritis – visiškai kitas pasaulis. Čia verda didžiulės aistros ir aštrūs ginčai. Automobilių gamintojai spaudžiami iš visų pusių – kiekvienas žingsnis ir patobulinimas sekamas bei aptariamas viešojoje erdvėje. Nereaguoti čia tiesiog neįmanoma.
Naujausia ataka, jei ją taip galima pavadinti – dviejų mokslininkų peticija, reikalaujanti automobilių ir IT įrangos sektorių bendradarbiavimo su kibernetinio saugumo specialistais. Iš karto pasipylė daugybė įrodymų, paaiškinančių, kodėl tai „daugiau negu būtina”.
Rinkos analizės tinklalapis Market Oracle nurodė, jog jau dabar šiuolaikiniame įprastame šeimos automobilyje esama daugia nei 100 milijonų eilučių kompiuterinio kodo. Viskonsino-Madisono universiteto mokslininkai teigia, jog net iki 40 procentų automobilio variklio yra valdoma programinės įrangos. Nieko nestebina ir Jungtinėje Karalystėje itin paplitusios mašinose įmontuotos vaizdo kameros ar įdiegtos interneto naršyklės. Kitaip sakant, kaip pastebima susivienijusių mokslininkų tinklalapyje „I Am The Cavalry”, automobiliai tampa kompiuteriais ant ratų. Kaip ir kiekvienam kompiuteriui, jiems gresia daugybė kibernetinio pasaulio grėsmių.
Kai kas gali įsivaizduoti, jog norint užgrobti automobilį, būtina perimti visą jo valdymo sistemą. Pasirodo, ne. „Black Hat USA” konferencijoje buvo daug kalbama apie tai, jog daug labiau tikėtina, kad užgrobtos būtų tik atskiros automobilio sistemos dalys. Bet net ir tokių funkcijų kaip navigacija ar komunikacija perėmimas gali baigtis automobilio katastrofa.
Štai kodėl vis sparčiau diegiamas IT technologijas ne vienas ekspertas mato kaip didžiulę grėsmę būsimiems tokių automobilių keleiviams. Ypač Bluetooth įdiegimas kelia daug ginčų – šios technologijos naudojimas automobiliuose vadinamas Achilo kulnu. Nors net ir Bluetooth dėka nebūtų įmanoma visiškai užvaldyti mašinos, tačiau išorinio prietaiso prijungimas prie valdymo sistemos gali pridaryti daug žalos.
Ar susirūpinusių mokslininkų paskelbta peticija ką nors pakeis? Reikia tikėtis, jog taip. O kol tai vyks, greičiausiai dar ne vienas automobilis triumfuos kasmetiniuose CNN Money „lengviausiai užgrobiamo automobilio” rinkimuose.
NOD baltic
