Vėl sukvietė gimtinės ilgesys ir bendruomeniškumo jausmas

Į tradiciniu tapusį, šeštąjį kartą organizuotą Jiestrakio kraštiečių susitikimą šiemet susirinko mažesnis negu pernai šios žemės vaikų būrys, bet rudens vėsa alsuojanti bendruomenės salė netruko sušilti nuo sugužėjusiųjų čiauškėjimo, trepsėjimo į muzikos taktą, širdžių šilumos.

Reikia labai mylėti savo gimtinę ir branginti savo šaknis, kad vos tik pašauktas skubėtum susitikti su vaikystės draugais, kaimynais, nors tavo buvusios sodybos galbūt jau nebelikę, vaikystės ir jaunystės takeliai užžėlę, o pirmųjų pasimatymų vietą primena tik paskutinius gyvybės lašus atiduodantis medis… Nepaisant laiko sunaikintų ženklų, artimesniais ir tolimesniais keliais žmonės sugrįžta ten, kur pradžia, nes to, kas nugulę širdy ir atminty, joks laikas nepajėgus ištrinti.

Galbūt nepalankus metas pasitaikė – pats bulviakasis – kad ne visi, kurie norėjo ir rengėsi, galėjo atvykti. O suradusieji laiko atskubėjo ne tuščiomis – kas vaisiais, kas savo rankomis iškeptais vyniotiniais, skilandžiais, naminiais gardžiais sūriais, kvapniais pyragais ir kitais gardumynais nešini. Juk tėviškės kvapas ne tik jos žemė, laukai, bet ir kaimiškas maistas, kurio jokiame kitame susitikime negu pas kaimo žmones nesutiksi.

Tradiciškai pasimeldę prie kaimo kryžkelėje rymančio kryžiaus, geru žodžiu paminėję buvusį bendruomenės pirmininką Juozą Buikų, kraštiečiai sugrįžo į bendruomenės namus, kur tylos minute pagerbė šio krašto žmones, atgulusius amžinojo poilsio savoje ar gyvenimo kelionėje artima tapusioje kito krašto žemėje. Nelaužant tradicijos, buvo sudainuota ir Giminių daina, po kurios žodį tarė Jiestrakio bendruomenės pirmininkė Danutė Valaitienė. Ji padėkojo visiems, suradusiems laiko, palikusiems namų rūpesčius ir nepasididžiavusiems atvykti.

Pasidžiaugti buvusių ir esamų jiestrakiečių bendryste su palinkėjimais ir dovanomis atvyko Jiestrakio krašto žmonių bičiulis ir rėmėjas, žemdirbių atstovas Prienų rajono savivaldybės taryboje, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, Šilavoto seniūnijos seniūnė Neringa Pikčilingienė ir Šilavoto bendruomenės pirmininkė Aušra Masikonienė. Svečiai linkėjo kraštiečiams didelės sėkmės gyvenime, darbuose, kad susitikimai kiekvienais metais trauktų į tėviškę, kad į šį kraštą būtų gera sugrįžti.

Susirinkusieji pastebėjo, kad per metus bendruomenės namai šiek tiek pasikeitę. Iš savo sukauptų lėšų bendruomenė įsirengė vandentiekį, sanitarinį mazgą. D. Valaitienė negalėjo nepasidžiaugti žmonėmis, kurie nuoširdžiai – kas darbu, kas moraliai, kas finansiškai – parėmė. Ji dėkojo už darbą Arūnui Dainauskui, Vidui Asadauskui, Vidui Mieldažiui, Jurgiui Žiobai, Kaziui Aldakauskui, finansinę paramą suteikusiems Rimantui ir Daivai Senzikams.

Kiekvienais metais kraštiečių susitikimo metu yra pagerbiami įvairius jubiliejus paminėję jiestrakiečiai. Ir šiais metais, nors kai kurie jubiliatai ir neatvyko į susitikimą, sveikinimai buvo skirti džiugias metų sukaktis paminėjusiems Giedrutei Bisliukienei, Ritai Šerpenskienei, Algimantui Šatui, į garbingą amžių įžengusiems Onutei Buikienei, Aldonui Kurtiniui, Elvyrai Grigienei bei Antanui Supkaičiui.

Raginami savo bendruomenės sielos Danutės ir nenuilstančio muzikanto, kraštiečiai įsidrąsino dainuoti ir dalintis prisiminimais. Šioje žemėje pritapusi Antanina Juodsnukienė dėkojo šventės organizatoriams už entuziazmą, galimybę susitikti, džiaugėsi buvusiais ir dabartiniais jaunais ūkininkais, tarp kurių matėsi Dalia ir Vidas Mieldažiai, perėmusiais savo tėvų ūkį ir tęsiančiais giminės istoriją kaime. Buvusi kolūkio buhalterė Aldona Aleksynienė pasidžiaugė kraštietės Veronikos Kurtinytės-Masaitienės išleista knyga „Pamilau šilus mėlynuosius“, kurią perdavė autorės pusbroliui Aldonui Kurtiniui. „Atrodo, anksčiau ir laikas lėčiau ėjo, o dabar – pavasaris – ruduo, pavasaris – ruduo“, – apgailestavo savo mintimis pasidalinęs A. Kurtinys.

Nors susirenkančiųjų gretos kasmet mažėja, Jiestrakio bendruomenės pirmininkė ir būrys jos talkininkių įdeda visą širdį, kad susirinkusieji išsineštų ir išsivežtų pačius gražiausius prisiminimus. Lyg bitutės avily plušo viena kitai padėdamos ir patardamos Aldona Girdniuvienė, Nijolė Balaikienė, Gitana Zieniuvienė, Dalia Mieldažienė, Vilma Šatienė. Didelis pirmininkės ramstis –seniūnaitė Jūratė Urbaitienė. „Mes visos kaip viena šeima. Mano moterys daugiausiai dirbo, kad ši šventė jums būtų įsimintina“, – dėkojo D. Urbaitienė.

Ilgai dar netilo kalbos ir pašnekesiai. Skambėjo dainos už stalo ir šokio ritme. Kai kurie gal tik kartą per metus pasimatę kraštiečiai turėjo apie ką pasikalbėti, ką prisiminti. Jeigu sugrįžo pasimatyti, vadinasi, verta buvo…