10 metų po paslapties šydu

Šiemet sukanka 10 metų, kai visa griaunančiomis gamtos išdaigomis nepasižyminčią Lietuvą sukrėtė net trys žemės drebėjimai. Baltic-Sea-Munitions-Locations 2004 m. rugsėjo 21 d. 14 val. 5 min. ramiai namuose ar darbovietėse besidarbuojančius lietuvius sukrėtė Lietuvai nebūdingas žemės drebėjimas. Pagal Richterio skalę 4 balus siekęs žemės drebėjimas įsiūbavo namuose kabančius šviestuvus ir sukėlė stiklinių indų skambėjimą. Lengvo stiprumo laipsniu apibūdinamas žemės drebėjimas nustebino ir prieniečius. Tiesa, jį pajuto ne visi. Judantiems, važiuojantiems žemės virpesiai buvo nepastebimi ir sutapatinti su judėjimo pojūčiais. Tačiau po pusvalandžio – 14 val. 33 min. pasikartoję žemės virpesiai, siekiantys net 5,3 balo, jau ne vienam sukėlė išgąstį. Rusijos mokslų akademijos mokslininkai nustatė, kad epicentre šis drebėjimas siekė 5,5 balo pagal Richterio skalę. Vidutinio stiprumo žemės drebėjimas gali sukelti ir pastatų, konstrukcijų pažeidimus, kurie buvo užfiksuoti Klaipėdoje. Tiesa, apie sudužusius indus, vazas, nukritusius daiktus mena nemažai lietuvių. Dar po 4 min. – 14 val. 36 min. Lietuvą supurtė trečiasis žemės drebėjimas. Šįkart, galima sakyti, tik pastarųjų aidas. Jo galingumas siekė iki 3 balų, todėl daugelis žemės virpesių tiesiog nepajuto. Pavojingasis žemės drebėjimas Galingiausias žemės drebėjimas pagal Richterio skalę vertinamas 9 ar net ir daugiau balų. Jis apibūdinamas kaip visa griaunanti, tūkstančio kilometrų spinduliu aplinką niokojanti jėga. Tais pačiais 2004 m. gruodžio 26 d., įvyko vienas didžiausių pasaulio istorijoje cunamių. Po 9 balų pagal Richterio skalę sukelto žemės drebėjimo Indijos vandenyne, Indonezijos, Tailando, Malaizijos krantus užliejus apie 10 metrų aukščio bangai, žuvo daugiau kaip 150 000 žmonių 2010 m. sausio 12-osios ankstyvą rytą, 4 val. 53 min. vietos laiku, 7 balų pagal Richterio skalę galingumo žemės drebėjimas sukrėtė Haitį. Jo epicentras buvo maždaug 15 km atstumu nuo Haičio sostinės Port o Prenso. Po 7 balų smūgio Haitį purtė visa banga silpnesnių smūgių, 26 iš jų stiprumas siekė 4–5,9 balo pagal Richterio skalę. Pasak oficialios informacijos, žuvo bent 100 000 žmonių, apie 3 milijonai liko be pastogės. Remiantis daugiausiai gyvybių nusinešusia statistika, kruviniausi žmonijos istorijoje buvo 1556 metai, kai dėl žemės drebėjimo Kinijoje žuvo apie 800 000 žmonių. 1737 m. Indijoje per žemės drebėjimą žuvo apie 300 000 žmonių, 1923 m. Japonijoje – 140 000 žmonių, 1948 m. Turkmėnijoje – 100 000 žmonių, o 1976 m. Kinijoje – apie 600 000 žmonių, Pastarąjį šimtmetį Lietuvoje buvo juntami keli žemės drebėjimai, kurių epicentras buvo ne Lietuvoje. 1904 m. virpesiai atsklido iš Oslo fjordo, o 1940, 1977, 1986 ir 1990 m. iš Vrančo kalnų regiono Rumunijoje. Baltijos regionas ir aplinkinės teritorijos yra laikomos nedidelio seisminio aktyvumo zona, tačiau ir čia yra įvykę apie 40 vidutinio stiprumo žemės drebėjimų. Istoriniai šaltiniai, kuriuose aptinkami seisminių įvykių aprašymai, siekia 1616 m. Per žemės drebėjimų 2004 m. Rusijos Federacijos specialiųjų situacijų tarnyba jau po pirmojo smūgio, baimindamasi pakartotinių smūgių, paragino kaliningradiečius palikti gyvenamuosius namus, buvo nutrauktos pamokos mokyklose. Žmonės evakavosi iš savo namų ir darboviečių. Po pirmojo smūgio Kaliningrade keliolikai minučių sutriko fiksuotasis ir mobilusis telefono ryšys. Aukų ir rimtesnių sugriovimų mieste neužfiksuota. Pirminiais duomenimis, po antrojo smūgio skilo ne vieno namo siena. Žemės drebėjimas buvo juntamas Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Latvijoje, Baltarusijoje. Keistas sutapimas Per Lietuvą nuvilniję žemės drebėjimai privertė susimąstyti ne vieną. Daug kam kilo klausimas, kaip seismiškai ramioje Lietuvoje gali drebėti žemė. Iš tikrųjų, klausimas yra paprastas ir kartu sudėtingas. Ne vienas mokykloje žinome, kad gyvename vienoje seniausių ir stabiliausių Eurazijos plokštėje. Ir dar – jos viduryje. Seismiškai aktyvios tektoninių plokščių susijungimo vietos nuo mūsų nutolusios per tūkstančius kilometrų. Taigi kodėl kilo žemės drebėjimas? Rusijos mokslų akademijos informacija apie Kaliningrade rastą žemės drebėjimų epicentrą ir jo geologinę kilmę buvo vertinama įtariai. Iki šiol mažai kas tiki paprastos gamtos išdaigos versija. ne vienas yra įsitikinęs, kad būtent slapti kariniai bandymai galėjo pasėti nerimą Baltijos valstybėse. Tačiau Lietuvos geologijos tarnybos pateikta tyrimo medžiaga įrodo gamtinę šio incidento kilmę. Pasirodo, žemės drebėjimo epicentras buvo kaip tik tektoninio lūžio – Šiaurės Priegliaus bei atvingiuojančio Pietų Kaliningrado lūžio – sankirtoje. Pasak geologų, šis žemės drebėjimas - tik eilinis žemės plutos blokų persistūmimas. Visgi, nerimą labiau kelia ne pasėta žemės drebėjimo baimė, ne slaptų karinių bandymų grėsmė, o keistas sutapimas. Toje pačioje Šiaurės Priegliaus linijoje, vos per 50–60 km Gdansko įlankos kryptimi yra giliausia įlankos vieta – Gdansko gelmė. Ši vieta kelia siaubą mokslininkams. Gdansko gelmė buvo vienos iš trijų didžiausių - Gotlando gelmės, Bornholmo baseino bei pačios Gdansko gelmės – II pasaulinio karo ginklų (beje, cheminių ginklų) kapinės. Šioje vietoje, kaip ir Gotlando gelmėje (kurios pakraščius skalauja Lietuvos ekonominiai vandenys), po II pasaulinio karo bendru šalių susitarimu buvo skandinami cheminiai ginklai. Iš viso po II pasaulinio karo Baltijos jūroje nuskandinta apie 50 tūkst. tonų įvairių rūšių cheminio ginklo talpyklų. Su Lietuvos ekonominiais vandenimis besiribojančioje Gotlando gelmėje,spėjama, guli per 2 tūkst. tonų cheminio ginklo ir dar 1 tūkst. tonų cheminių medžiagų. Gdansko gelmė – dar išsamiai neištirta, tačiau jau yra žinoma, kad šioje vietoje guli ne itin mažesnis ir toks pat pavojingas „lobis“. Prieš keletą metų studentų akcija, turėjusi tikslą patraukti visų tarnybų dėmesį ir susirūpinti Baltijos jūros saugumu, buvo įvertinta kaip nusikaltimas. Tačiau „iprito“ statinės muliažas nemenkai išgąsdino pareigūnus. Ir ne veltui. Būtent šio cheminio ginklo Baltijos jūroje – daugiausia. Visų mokslininkų ir specialistų dėmesys nukrypęs į šias gelmes dėl vis didėjančio pavojaus visų Baltijos šalių likimui. Metalinėse statinėse, talpyklose uždarytos cheminės medžiagos išbus neilgai. Metalas sparčiai yra. Povandeniniai tyrimai parodė, kad iprito talpyklos yra labai blogos būklės, o jūros gyventojai – augalai ir žuvys aplink jas – jau turi akivaizdžių pažeidimų. Ipritas iš šių talpyklų jau teka į aplinką. Ne atominis siaubas Ipritas – aukščiausios pavojingumo klasės cheminis ginklas. Grynas ipritas – bespalvis, bekvapis, lakus skystis. Blogai tirpsta vandenyje, o riebaluose ar neorganiniuose tirpikliuose – puikiai. Skyla pakaitintas iki 218 °C. Kaip ginklas naudojama medžiaga yra dažnai vidutinio ar net menko grynumo ir dėl priemaišų įgyja geltoną spalvą ir garstyčių ar svogūnų kvapą. Iš čia kilo dar vienas pavadinimas garstyčių dujos. Tiesioginis susidūrimas su ipritu – mirtinas. Šios dujos sukelia odos niežulį, po kurio praėjus 4–24 valandoms atsiveria žaizdos, apankama, prasideda kraujavimas iš burnos ir nosies. Negana to, susidūrimas su šia medžiaga gali sukelti ir vėžinius susirgimus. Pastaruoju metu Lietuvoje dažnai kalbama apie vėžinius susirgimus. Būtent nuo šios ligos neretai beviltiškai yra gydomi ligoniai ir jų gydymas vis tiek neretai baigiasi mirtimi. Pagal Vilniaus universiteto onkologijos instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro statistiką, būtent nuo 2004 m. ligonių, kuriems diagnozuoti piktybiniai navikai, skaičius stipriai šoktelėjo į viršų. Jeigu iki 2004 m. šis skaičius palaipsniui augo po 30 naujų susirgimų šimtui tūkstančių gyventojų, 2004 m. šis skaičius padidėjo iki 91 atvejo, 2005 m. – 63 atvejų. Atsitiktinumas, o gal ne? Dauguma lietuvių vertina sveiką orą ir į savo plaučius bando įkvėpti kuo daugiau „jodu prisotinto“ deguonies būdami pajūryje. Gali būti, kad dabar pajūryje karaliauja vis labiau iš jūros deguonį išstumiantis ipritas. Reikia tikėtis, kad žemės drebėjimo epicentras 2004 m. nustatytas tiksliai ir jis neįvyko dėl sprogimo Gdansko gelmėse, kad Šiaurės Priegliaus lūžiu keliaujantys žemės plutos blokai neužkliudė ir nesugadino čia pat gulėjusių ir baigiančių suirti metalinių talpyklų.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close