Galimybės rasti savo vietą darbo rinkoje

Daugiau nei prieš pusantrų metų Prienų bendruomenė pradėjo vykdyti trejų metų projektą „Socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką“. Jo tikslai didinti socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių šeimų, kurių vaikai lanko dienos centrus, tėvų socialinį ugdymą ir paruošimą darbo rinkai. Tai yra dirbti individualiai ir grupiniu būdu, apmokant pagrindinių įsidarbinimo principų ar atnaujinant įgūdžius, organizuoti bendrųjų ir profesinių įgūdžių programas ir mokymus, perkant paslaugas ir mokymus perkvalifikavimo ir mokymų įstaigose, taip pat organizuoti tėvų, socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių šeimų įdarbinimą ir palaikymą darbo rinkoje.

Dažnas ilgą laiką nedirbantis žmogus yra praradęs ne tik darbo įgūdžius, bet ir pasitikėjimą savimi, kad jis gali turėti darbą ir iš to, ką uždirba, išlaikyti šeimą. Todėl daugelis tokių žmonių nebeturi ne tik įgūdžių, bet ir noro ieškoti darbo. Šio projekto ir jį vykdančių organizacijų tikslas yra paskatinti žmogų imtis pačiam atsakomybės už save, savo šeimą ir savo gyvenimą, pažadinti jo motyvaciją kurtis normalų gyvenimą, padėti atsitiesti ir keistis, kas yra reikalinga, norint surasti darbą, tapti visaverčiu visuomenės nariu.

 

Tikimasi, kad projektas padės rasti pastovų darbą

Nors projektas vykdomas skirtingų teritorijų – Kretingos, Mažeikių r., Akmenės r., Prienų r. ir Panevėžio m. – panašaus pobūdžio organizacijose bei bendruomenėse, tačiaui surinkti projekto dalyviai yra identiškos patirties. Mat ir socialinis darbas dienos centruose yra visur panašaus pobūdžio. Projekte dalyvauja 200 dalyvių penkiuose rajonų dienos centruose, po 40 žmonių vienu metu skirtingose savivaldybėse. Dirbama kompleksiškai, o darbas grupėse organizuojamas remiantis tam tikra metodika. Po 6 mėnesius su pasirinktomis tikslinėmis grupėmis po 10 žmonių dirba specialistai, kuriuos nuolat konsultuoja konsultantai. Jiems taip pat vyksta supervizijos, kurios skatina ir motyvuoja komandą dirbti bendrai ir profesionaliai, nuolat aptarti situacijas, permatuoti ribas, reflektuoti situacijas ir išgyvenimus, rengti susirinkimus, juos planuoti, negailėti laiko šiems susitikimams – svarbu, kad kiekvienas būtų išgirstas.

Įgyvendinus projektą tikimasi, kad su nedarbu ir kitomis socialinėmis problemomis susiduriantys asmenys pakils iš socialinės atskirties, bent 30 procentų šeimų maitintojų įgis pastovų darbą. Tačiau visi dalyviai, kurie ne tik dalyvaus programoje, bet ir ją baigs, – turės gerą pagrindą toliau siekti patiems kryptingo savęs realizavimo, nes bus motyvuoti. Praėję nuolatinius mokymus, kursus, jie įgis profesinių įgūdžių, atnaujins savivertę. Daugelis jų įgis naują kvalifikaciją, bus perkvalifikuoti arba pakels savo kvalifikaciją, išmoks naujų įgūdžių – tiek bendrųjų, tiek profesinių, tiek verslumo ir bus apmokyti įvairiam priimtinam kiekvienam asmeniškai darbui. „Manome, kad padėsime žmonėms atgauti pasitikėjimą savimi, o pasiekę bent minimalius rezultatus, galėsime tęsti šią veiklą ir toliau. Šio projekto tikslas nėra vien formalus paskaitų ciklo išklausymas – tai patyriminis būdas, kuris padeda socialinę atskirtį turinčiam žmogui atgauti savivertę. Todėl pradėdami nuo individualaus darbo su klientu, pradedame nuo jo asmeninės reabilitacijos: kiekvieno „aš“ vertybių – dvasinių, intelektualinių, emocinių ir fizinių – atkūrimo. Žinome, kad tik atradęs save žmogus gali bendradarbiauti, bendrauti, dalintis  ir kelti savo motyvaciją su pasitikėjimu, jog yra asmenybė. Socialinių įgūdžių ir Pagalbos grupės padeda šiems žmonėms jungtis ne tik bendradarbiavimui tarpusavyje, bet ir keisti požiūrį į šeimą, bendruomenę, visuomenę, savo asmeninį santykį su ja. Tik sugrąžinę tai, kas sugriauta nepasitikėjimo, visuomenės per socialinę atskirtį atstūmimo, galime žengti profesinių kompetencijų ugdymo žingsnius, kuriuos padėtų žengti projekto veiklas įgyvendinantys projekte dirbantys specialistai“, – mintimis dalijosi Prienų bendruomenės pirmininkė, projekto koordinatorė Auksė Grižaitė.

Svarbu paminėti, kad socialines paslaugas teikiančios organizacijos personalas kiekvienas individualiai privalo turėti reikalingų žinių, įgūdžių ir vertybių. Tačiau kiekvienas ateina su skirtingais patyrimais, skirtingu žinių bagažu ir unikaliomis vertybėmis. Žinios įgyjamos besimokant, besidomint ta sritimi, su kuria norima dirbti. Svarbiausia – komandos susirinkimai, kuriuose aptariamos įžvalgos, veiklos, pasidalijama mintimis ir sprendžiami konfliktai. Įgūdžiai formuojasi per praktiką. Dirbant projekte išaugo ir darbuotojų patirtis, išsiplėtė socialinės partnerystės ryšiai, užsimezgė glaudesnis bendradarbiavimas su darbdaviais ir nauji kontaktai su įstaigomis.

 

Projektas įsibėgėja

Šiuo metu projektą vykdančiuose centruose, taip pat ir Prienų bendruomenėje, dirbama jau su trečia klientų grupe. Veikla vykdoma bendruomenei skirtose patalpose Statybininkų g. 4. Tikslinei grupei yra suteikta galimybė mokytis, įgyti specialybę, grįžti į darbo rinką, įgyti profesinių (darbinių) įgūdžių. Projekto veiklų metu dalyviai mokosi bendravimo, elgesio kultūros, gyvenimo įgūdžių. „Galima pastebėti, jog išleistų dviejų grupių dalyviai, tarp kurių buvo ir nedrąsių, nepasitikinčių savimi, išmoko būti atsakingesni, atrado motyvaciją mokytis ir dirbti, siekti daugiau, noriai užsiėmė saviugda. Pastebimai pakilo pasitikėjimas savimi ir savęs vertinimas, išsiplėtė akiratis. Be to, jie sulaukė moralinės artimųjų paramos ir atrado artimos sielos žmonių grupėse, vieni kitiems padėjo ir tebepadeda spręsti daugelį problemų, o kai ko nepavykstant išspręsti, noriai kreipiasi specialistų konsultacijos. Peržvelgiant dviejų grupių mokymų patirtį, galime pasidžiaugti ir mokymo dalyvių įsidarbinimo rezultatais: 4 žmonės iš pirmosios grupės ir 2 žmonės iš antrosios grupės jau dirba, dar 2 dalyvės tęsia mokslus pagrindinio ir vidurinio bendrojo lavinimo programose“, – pasakojo A. Grižaitė.

 

Apie projekto naudą pasakoja dalyviai

 

G., šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą.

Apie projektą sužinojau iš spaudos, o vėliau susitikau vieną iš specialisčių, kuri pasiūlė dalyvauti projekte. Iki projekto kasdienybė buvo vienoda: namai, daržai, valgio gaminimas ir kiti buities darbai. Žinoma, kasdienė rutina buvo įgrisusi, nes norėjosi pastovaus darbo, nuolatinio užimtumo. Atėjusi į projektą, susipažinau su grupe. Patiko. Išmokau daugiau savarankiškumo, įgijau daugiau pasitikėjimo savimi, bendravimo įgūdžių.

Jeigu nebūčiau ėjusi į projektą, gal ir toliau būčiau „plaukusi pasroviui“. Dabar išsipirkau verslo liudijimą, pradėjau dirbti aukle, kuo labai džiaugiuosi. Kiekviena diena užimta, kiekvieną jų laukia nauji potyriai. Laukiu, kai prasidės persikvalifikavimo kursai. Ketinu mokytis apskaitininko profesijos, kurią įgijusi galėsiu padėti vyrui. Vyras svajoja apie savo individualią buhalterinę įmonę, todėl mano pagalba, manau, bus reikalinga. Nerandantiems savo kelio ar neapsisprendžiantiems patarčiau, kad išmoktų gyventi savarankiškai, nesidairydami valstybės paramos, nebijotų eiti toliau ieškoti savo kelio ir nesustotų, patyrę nesėkmę. Dievulis, jeigu uždaro duris, visada palieka pravertą lango plyšelį.

 

Alvyra penkiasdešimtmetė, penketą metų buvusi be darbo, po projekto ir persikvalifikavimo kursų įgijusi slaugytojo padėjėjo kvalifikaciją. Šiuo metu dirba.

Apie projekte sužinojau iš skelbimo vietos laikraštyje. Pasiskambinau, o projekto koordinatorė pakvietė susitikti. Aš esu įgijusi vidurinį išsilavinimą ir prekybininkės profesiją. Prekyboje jau pati nenorėjau dirbti, o geresnio darbo niekaip nepavyko rasti. Namuose vargino nesibaigianti rutina. Krito pasitikėjimas savimi ir savivertė. Aš jau seniai brendau naujiems iššūkiams, tik laukiau kažkokios progos. O ji – kaip iš dangaus nukrito. Pradėjus lankyti projektą, pasikeitė viskas iš esmės: ir mano pasaulėžiūra (ji išsiplėtė), ir mano požiūris į gyvenimą, į žmogų, pasikeitė ir namiškių požiūris į mane ir mano mokslą. Vyras skatino, padėjo finansiškai, kad tik toliau mokyčiausi ir siekčiau savo svajonių.

Projektas, galiu patvirtinti, pakeitė mano gyvenimą kardinaliai. Kursuose įgijau naują specialybę – slaugytojo padėjėjo, o po kursų netrukus radau ir darbą. Nusiunčiau gyvenimo aprašymą ir sulaukiau kvietimo į pokalbį. Jeigu anksčiau kelius į darbą užkirsdavo amžius, tai dabar jis nebuvo kliūtis. Darbdaviai priėmė, nes atitikau jų keliamus reikalavimus. Darbas – mėgstamas, mylimas. Tapau nepriklausoma finansiškai, labiau pasitikinti savimi, drąsesnė (kuo labai džiaugiuosi), laiminga ir besišypsanti. Aplinkiniai tai greit pastebėjo. Svarbiausia, kad labai šiltai mane priėmė organizacijos, kurioje dirbu, kolektyvas. Dirbti malonu, nors ir nelengva. Tenka daug su žmonėmis bendrauti, reikia jiems padėti, išklausyti, paguosti – būti kartu lyg ir psichologe, tačiau man nepaprastai patinka. Nemoku nusakyti, kokia esu laiminga, kaip man padėjo šie kursai. Pamenu piešimo užsiėmimus, kurie padėjo išlaisvinti savo mintis, baimes. Džiaugiuosi grupiniais užsiėmimais ir individualiomis nemokamomis psichologo konsultacijomis, padėjusiomis suprasti, kodėl buvau tokia nelaiminga, viskuo nepatenkinta. Aš įgijau daug draugų, pamačiau, kad jie niekuo nesiskyrė nuo manęs, buvo nepasitikintys, o dabar skambinamės, bendraujame, susitinkame. Patarčiau visiems – negalvodami eikite į tokius projektus. Tai pirmiausia nauda pačiam žmogui: įgysite daug psichologinių žinių, išmoksite suprasti, pažinti save, savo baimes ir užstrigimus ir, jei norėsite, įgysite pasitikėjimo ir atgausite savivertę, o kartu susirasite ir darbą. Tereikia žengti pirmą žingsnį, kurio niekas už tave nežengs.

 

Gerda (vardas pakeistas aut. past.), jauna mama.

Nedirbu gal 12 metų. Visą laiką auginau vaikus. Apie projektą sužinojau atsitiktinai. Tai buvo lyg ženklas iš dangaus. Šiandien galiu patvirtinti, jog lemtingas susitikimas pakeitė mano gyvenimą. Gyvenimas buvo labai sunkus tiek finansiškai, tiek dvasiškai. Paskutiniu metu buvau apimta didelės nevilties. Galimybė įsijungti į projektą buvo tas gelbėjimosi ratas, su kuriuo aš išplaukiau iš dvasinės krizės.

Iš projekto gavau daugiau, negu galėjau tikėtis. Su specialistų ir naujų draugų pagalba supratau, kad ne viskas gyvenime tik juoda, kaip man atrodė, kad nereikia pulti į kraštutinumus. Įgijau daugiau žinių, socialinių įgūdžių, išmokau geriau suprasti aplinkinius. Ir, svarbiausia, atradau gyvenimo draugų, kurie yra visada šalia. Tas palaikymas, kurio man anksčiau trūko, yra begalinis. Pamažu išmokau ir save pamilti, vertinti, ir įvertinti savo galimybes, lūkesčius. Nuo rugsėjo pabaigos ar spalio pradžios manęs laukia floristikos kursai. Be to, padedama tautodailininkės, ketinu mokytis pinti darbelius iš šiaudų. Jau turiu pasidžiovinusi įvairių žolių, smilgų, gėlių. Laukiu nesulaukiu, kada pradėsiu. Ateityje, pasimokiusi, norėčiau įsidarbinti šiltnamiuose prie gėlių. Svajonių turiu daug, bet išmokau svajoti atsargiai.

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close