home Lietuvoje Kaip tinkamai pasitikti eurą?

Kaip tinkamai pasitikti eurą?

Jau 2015 m. sausio 1 d. oficialiai šalies valiuta įsigalios euras, o Lietuva taps devynioliktąja euro zonos nare. Pasiruošimui euro įvedimui „Swedbank“ Lietuvoje skiria ypatingą dėmesį – tiek verslo, tiek privatiems klientams bankas pasiruošęs suteikti reikiamą informaciją ir padėti sklandžiai prisitaikyti prie naujos valiutos naudojimo. Rugsėjo mėnesį startavo seminarų apie euro įvedimą ciklas, kurio metu gyventojai ir verslininkai galės tiesiogiai sužinoti jiems rūpimą praktinę informaciją apie eurą. DSC_0244 Rugsėjo 15 d. toks seminaras vyko Prienų kultūros ir laisvalaikio centre, kur „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė ir „Swedbank“ Pietų Lietuvos filialo Marijampolės klientų aptarnavimo centro valdytoja Genovaitė Varnagirienė su susirinkusiaisiais pasidalino asmeninių finansų valdymo patarimais, ruošiantis valiutos keitimui, aptarė svarbiausius pasirengimo euro įvedimui veiksmus bei atsakė į kilusius klausimus. Pasak „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės, pasižiūrėjus šimtmetį atgal, dabar Lietuvoje yra daugiau kaip 300 žmonių, kuriems euras bus net aštuntoji valiuta, ir visi valiutos keitimai yra susiję su politine situacija. „Suprantama, kad valiutos keitimas gali kelti su asmeniniais finansais susijusių klausimų gyventojams. Taip pat aišku, kad geras pasirengimas valiutos keitimui prasideda nuo turimų žinių. Vasarą darytas mūsų tyrimas rodo, kad vos ketvirtadalis žmonių žino litų keitimo kursą į eurus, o tik 4 procentai žino, kas bus su jų paskolomis. Taigi, žinojimas yra menkas. Apklausos rodo, kad euroskepticizmo vis dar yra. Tačiau racionalūs argumentai ir euro zonos privalumai ilgainiui abejones turėtų išsklaidyti. Tai parodė ir eurą turinčių mūsų kaimynių patirtis“, – sakė O. Bložienė.  

Paprasti ir aiškūs ekspertų patarimai

Kaip galimiems nesklandumams galima užkirsti kelią? Kaip iš anksto deramai pasiruošti bendrosios Europos valiutos įvedimui? Kokius turime atlikti „namų darbus“? Asmeninių finansų ekspertė pateikė receptus, padėsiančius „prisijaukinti“ eurą: „Prisiminkite: su euru viskas bus kitaip. Ši piniginė reforma visgi gerokai skirsis nuo anksčiau vykusiųjų. Bene didžiausias skirtumas yra šio sprendimo sąmoningumas: pinigai keičiami pačios šalies valia ir siekiant ilgalaikės ekonominės naudos valstybei ir jos gyventojams. Euro įvedimas yra racionalus sprendimas, turint galvoje ilgalaikių Lietuvos politinių ir ekonominių tikslų orientaciją. Antra – tai iš anksto numatytas žingsnis, tad jam buvo kryptingai ruoštasi nuo pat šalies įstojimo į Europos Sąjungą. Pinigų keitimas vyks pagal eilę metų fiksuotą kursą, iš anksto skelbiama tvarka ir užtikrinamos plačiai prieinamos visuomenės informavimo priemonės. Rūpinamasi ne tik paties valiutos keitimo techniniu procesu, visuomenės informavimu, bet ir ekonominio sukčiavimo prevencija, užkertant kelią nepagrįstam kainų kėlimui, keičiant banknotus. Išnaudokite „dvigubų“ kainų laikotarpį. Nors daug kur jau keletą mėnesių kainos rašomos ir litais, ir eurais, į pastaruosius neretai kreipiame per mažai dėmesio. Dabartines etiketes vertėtų vertinti kaip savotišką „paruoštuką“, rodantį, kas bus jau po kelių mėnesių. Tad pirkdami, pavyzdžiui, pieno pakelį, pratinkitės jo kainą skaičiuoti ne litais, o eurais. Tą patį galima padaryti su mėnesio išlaidų ir pajamų eilutėmis. Jei rašote asmeninį biudžetą, jo sumas verskite eurais. Taupykite laiką. Jei turite stambesnę grynųjų pinigų sumą, dabar yra pats laikas ją įnešti į banko sąskaitą – taip laimėsite laiko, kadangi metų pabaigoje prie bankomatų susidarys nemenkos eilės, o ir metų pradžioje, kai prasidės litų keitimo į eurus bumas, nereikės keliauti į bankus. Juk pinigai sąskaitoje automatiškai „pasivers“ europine valiuta. Ištuštinkite taupykles. Smulkios litų ir centų monetos kitąmet gali sukelti galvos skausmą, jei nespėsite už jas ko nors įsigyti dviejų valiutų cirkuliavimo laikotarpiu (nuo sausio 1 iki 15 dienos imtinai) ar anksčiau. Tiesą sakant, verčiau daiktus, kuriems taupėte jūs ar jūsų vaikai, pirkite ar santaupas paaukokite dar iki žiemos švenčių. Juk sausio pradžioje prekybininkai nesidžiaugs, kad turėdami grąžą mokėti tik eurais bus užverčiami sunkiai sveriančiomis litų monetomis. Naudokite elektroninius pinigus. Šiandien fizinis valiutos pavidalas – banknotas – visame pasaulyje turi vis mažesnę reikšmę. Lietuvoje net 63 proc. gyventojų yra linkę atsiskaityti už pirkinius ar paslaugas mokėjimo kortele. Mokėjimo kortelė – puiki pagalbininkė siekiant išvengti valiutos keitimo rūpesčių. Juk kortelė – tai nešiojama prieiga prie jūsų banko sąskaitos, kurioje litai į eurus pasikeis automatiškai. Kasdien už pirkinius atsiskaitantieji mokėjimo kortele nekaups grynųjų, kuriuos reikėtų keisti banko padalinyje 2015-aisiais. Tas pats taikytina ir mokėjimams internetu, tik šiuo atveju reikėtų įsitikinti, kad perkate saugioje ir patikimoje el. parduotuvėje. Tvarkykite reikalus interneto banke. Net jei ir neturite sukaupę didesnių sumų grynųjų litų, gali būti, kad kitų metų pradžioje bankų padaliniuose visų paslaugų teks palaukti ilgiau. Todėl patariame finansinius reikalus – sumokėti mokesčius, paskolos įmokas, stebėti savo biudžetą, sudaryti arba nutraukti indėlių sutartis, užsisakyti atnaujintos mokėjimo kortelės siuntimą paštu ir kitus – atlikti interneto banke. Taip sutaupysite savo laiko, kai kurias atvejais – lėšų, o neturintieji interneto prieigos interneto banko terminalą ras visose savitarnos erdvėse. Supažindinkite vaikus. Net jei mažylis jau gana sumanus ir žino, kad kalėdinės dovanos atgabenamos ne elnių traukiamomis rogėmis, tai dar nereiškia, kad jam suprantama pinigų vertė. O ypač – kai ta vertė gan smarkiai keičiasi. Matant, kad ledai kainuoja 50 euro centų, vietoje dabar mokamų poros litų, vaiko galvelė gali apsisukti. Juk viskas taip pigu, tad kodėl nenusipirkus penkių porcijų vietoje vienos. Tad būtina kuo dažniau kalbėti su atžalomis apie tai, ką išties tie 50 euro centų reikš prasidėjus naujiems metams. Tam geriausia pasitelkti vaizdines priemones: monetas, banknotus, paveiksliukus, piešimą ir pan. Tai ne tik padės paprasčiau paaiškinti situaciją, bet ir labiau patrauks vaiko dėmesį. Ne mažiau efektyvu ir pačius vaikus įtraukti į procesą. Pavyzdžiui, lankantis su vaiku parduotuvėje, pakviesti pažaisti, paprašant pirkinių sąraše sužymėti prekes, kurios, jo manymu, pigesnės nei vienas euras. Vėliau, etiketėse suradus kainas eurais, patikrinti, kiek prekių vaikas pažymėjo teisingai. Sumažėjimas – tik psichologinis triukas. Eurų kupiūros yra didesnės nei litų, tad galbūt pravartu pagalvoti apie erdvesnę piniginę jiems laikyti. Tiesa, kupiūrų taip pat bus mažiau, kadangi bent jau išoriškai pajamos „sumažės“, tarkime, jei uždirbote 2000 litų, nuo kitų metų gausite apie 560 eurų. Žvelgiant iš psichologinės pusės, tai yra neigiamas pokytis. Tačiau visuomet verta prisiminti, kad nepaisant sumažėjusių skaičių, perkamoji galia vis vien išliks tokia pati, nes prekių ir paslaugų kainos sumažės ta pačia proporcija. Išlaikysime net ir savo tradicinį Vytį, kuris puikuosis ant euro monetų. Skirtumas tik tas, kad monetomis su Vyčiu galėsime atsiskaityti ir Paryžiuje, ir Berlyne. Neskubinkite įvykių. Lito išėmimas iš apyvartos nepakeis jokių teisinių dokumentų sąlygų, tad neverta sukti galvos dėl sutarčių pakeitimo ar peržiūrėjimo. Turintiesiems paskolas litais jos bus automatiškai perskaičiuojamos eurais. Svarstantiems, ar verta iki euro įvedimo imti paskolą litais, ar verčiau palaukti naujos valiutos, skubėti nepatartina. Rekomenduojama paskolas imti ta valiuta, kuria gaunamos pajamos. Kartu reikėtų atsižvelgti į paskolų palūkanas – istorinė palūkanų normų raida rodo, kad VILIBOR buvo kiek didesnė nei EURIBOR. Pasitikėkite oficialia informacija. Nors euras oficialiai įvedamas nuo kitų metų sausio 1 dienos, litais bus galima atsiskaityti dar dvi savaites po šios datos. Dar iki tol gali atsirasti veikėjų ar įmonių, kurios siūlys keisti valiutą „palankesniu kursu“ ar pan., tačiau šią procedūrą gali atlikti tik oficialios finansinės įstaigos. Lietuvos bankas litus į eurus neatlygintinai keis neribotą laiką, bankai ir užsienio bankų filialai litus į eurus neatlygintinai ir neribodami sumos keis iki birželio 30 d., o „Lietuvos paštas“ ir kredito unijos savo skyriuose ir padaliniuose – iki kovo 1 d. Prisiminkite paprastą konvertavimo būdą. Pradžioje norėsite paskaičiuoti, kiek tai būtų litais. Tam valiutos keitimo kursas (1 euras = 3,45280 lito) nėra itin patogus. Jei po ranka neturėsite skaičiuotuvo, mintinai susigaudyti padės toks supaprastinimas: sumą eurais dauginkite iš trijų ir sudėkite su ta pačia suma, padalinta iš dviejų. Pavyzdžiui, 3 EUR = 3x3 + 3/2 = 9 + 1,5 = 10,5 LTL (pagal oficialų kursą 3 EUR*3,45280 = 10,36 LTL).“  

„Swedbank“ Prienų padalinyje bus pastatytas dar vienas grynųjų pinigų įnešimo bankomatas, darbas vyks pagal naują klientų aptarnavimo modelį

Tęsdamas banko padalinių tinklo pokyčius, „Swedbank“ Lietuvoje akcentuoja gyventojų konsultavimą finansiniais klausimais ir skatinimą naudotis elektroniniais bankininkystės įrankiais. „Swedbank“ padalinių pokyčiai pasiekė ir Prienų klientų aptarnavimo centrą. Nuo rugsėjo 23 d. Prienų padalinio savitarnos erdvėje iš viso veiks trys grynųjų pinigų įnešimo bankomatai: du bankomatai su dviem funkcijomis – grynųjų pinigų įnešimo ir išėmimo, ir vienas bankomatas veiks padalinio darbo laiku tik su grynųjų pinigų įnešimo funkcija. Tokia paslauga bus teikiama iki sausio 1 d. Nuo sausio 1 d. dar liks vienas bankomatas su mūsų nacionalinės valiutos įnešimo funkcija, tačiau grynųjų pinigų išdavimas bus atliekamas tik euro valiuta. „Labai sunku pasakyti, kiek pinigų galima bus priimti. Jeigu bus poreikis, valiutos litais įnešimo funkcija bus palikta ir ilgiau“, – patikino O. Bložienė. „Swedbank“ Pietų Lietuvos filialo Marijampolės klientų aptarnavimo centro valdytojos Genovaitės Varnagirienės teigimu, nuo rugsėjo 23 d. „Swedbank“ Prienų klientų aptarnavimo centras pasipuoš ne tik naujomis spalvomis viduje, bet ir pradės darbą pagal naują klientų aptarnavimo modelį. Pasak valdytojos, patogūs ir prieinami elektroniniai sprendimai buvo sukurti tam, kad visas kasdienes operacijas klientai galėtų atlikti savarankiškai – greitai, patogiai, saugiau ir pigiau nei padalinyje. „Suprantame, kad ne visi klientai yra imlūs naujovėms. Todėl pasirūpinome ir užtikrinome, kad kiekviename padalinyje klientai sulauktų pagalbos norėdami išmokti naudotis šiais įrankiais. Be praktinės pagalbos ir mokymų, veiks supaprastinta interneto banko programėlė senjorams, savitarnos erdvėse stovės nemokami telefonai, kuriais bus galima pasinaudoti iškilus sunkumams banko nedarbo laiku“, – pasakojo G. Varnagirienė. Pertvarkytuose naujo tipo „Swedbank“ padaliniuose specialistai visą savo dėmesį skirs klientų konsultavimui visais finansų klausimais – nuo mokėjimo kortelės iki indėlio ar paskolos bei praktiniam mokymui, kaip įnešti, išimti ar pervesti pinigus, sumokėti mokesčius, suformuoti komunalinių paslaugų įmokų ir mokėjimų krepšelį, kuriuo naudotis yra žymiai pigiau (80 centų/0,23 EUR mokant iki 5 įmokų), nei atlikti atskirus komunalinius mokėjimus, kurių kiekvienas kainuos po 80 centų. Pavyzdžiui, apmokėti 8 komunalines įmokas kainuos 1,60 Lt / 0,46 EUR. Komunalinės paslaugos – tai elektros, šildymo, karšto vandens, šalto vandens, dujų tiekimo, bendrijų ir daugiabučių namų administratorių, sodų bendrijų teikiamos paslaugos. Operacijas grynaisiais pinigais nuo rugsėjo 23 d. bus galima atlikti tik savitarnos erdvėje – savarankiškai arba su darbuotojo pagalba. „Swedbank“ Marijampolės klientų aptarnavimo centro valdytoja Genovaitė Varnagirienė patikino, kad dirbant pagal naują aptarnavimo modelį klientai gaus kokybiškesnį aptarnavimą ir individualų specialisto dėmesį savo asmeninės situacijos analizei, įsigilinimui, atsakymams į klausimus ir geriausių sprendimų paieškai. Savitarnos erdvė, kaip ir anksčiau, veiks visą parą, todėl visus reikalus galima susitvarkyti bet kuriuo metu.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close