Mokyklinėje literatūroje adaptacija suprantama keleriopai. Vieni autoriai adaptaciją suvokia kaip prisitaikymą, kiti – kaip pripratimą, dar kiti – kaip barjerą, kuris atsiranda individui patekus į naujas gyvenimo sąlygas.

 

Adaptacija yra vienas universaliausių gyvosios gamtos reiškinių. Ji būdinga tiek augmenijos, tiek gyvūnijos pasauliui. Augalai prisitaiko gyventi įvairioje dirvoje, vienomis ar kitomis klimato sąlygomis. Gyvūnai prisitaiko gyventi atitinkamoje aplinkoje. Žmogus turi prisitaikyti gyventi ne tik tam tikroje ekosistemoje, jį dar veikia ir socialinės sąlygos.

Sėkmingą adaptaciją rodo pusiausvyra, atsiradusi tarp asmenybės ir socialinės aplinkos. Psichologai mano, kad adaptacijos metu pasikeičia žmogaus elgsena. Kartais išryškėja tokios psichofiziologinės reakcijos kaip teigiamos ar neigiamos emocijos, agresyvumas ar panašiai. Adaptacijos metu atsiradusios neigiamos emocijos veikia vegetacinę sistemą, dėl to gali sutrikti normali jos veikla, išsivystyti liga.

Augantį vaiką nuolat veikia nauji, dar nežinomi ir vis sudėtingesni veiksniai, prie kurių reikia priprasti, prisitaikyti. Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, šis poveikis itin stiprus, ir vaiko organizmo veikla ypač smarkiai pasikeičia. Šie pasikeitimai gali būti trumpalaikiai ar trunkantys ilgiau, ryškesni ar ne tokie ryškūs.

Atėjęs į mokyklą, vaikas atsiduria naujoje aplinkoje, pasikeičia jo aplinkos parametrai: aplinka, interjeras, supantys suaugusieji, jų elgesys, vaikas ima elgtis pagal suaugusiųjų reikalavimus. Adaptacija šioje socializacijos pakopoje gali pasireikšti miego, apetito, įvairių organizmo funkcijų sutrikimu. Kitaip tariant, gali sutrikti vaiko psichoemocinė būsena, vegetacinės nervų sistemos reguliacinė veikla, pakisti imunobiologinės organizmo savybės.

Vaikui reikia priprasti prie naujo režimo, ilgo sėdėjimo suole, prie klasės kolektyvo, mokymosi, naujų veiklos formų ir pan. Pasakyti, kas labiausiai veikia vaiko organizmą, labai sunku. Viena aišku – vaiko organizmas persitvarko, formuojasi nauji jo veiklos, elgesio bruožai, naujas gyvenimo ritmas, susidaro naujas vaiko veiklos dinaminis stereotipas. Keičiantis vaiko elgesiui ir veiklai, iš pat pradžių persitvarko ir organų bei sistemų veikla. Nustatyta, kad keičiasi vaikų protinis darbingumas, vegetacinės funkcijos, atsparumas ligoms. Pastebėta, kad vaiko adaptacijos eiga visose socializacijos pakopose būna panaši, t. y. jeigu adaptacija lopšelyje-darželyje buvo sunki, sunkesnė ji bus ir pradėjus lankyti mokyklą.

Vaiko adaptacija mokykloje pagal eigą gali būti lengva, vidutinio sunkumo ir sunki, trunkanti apie 12 savaičių, o kartais ir visus 4 mokymosi metus. Adaptacija gali praeiti nesutrikdydama normalios organizmo būsenos, bet gali būti ir vaiko sveikatos sutrikimų priežastimi. Adaptacijos mokykloje eiga, trukmė ir ypatumai priklauso nuo daugelio aplinkybių: vaiko fizinio išsivystymo, sveikatos, amžiaus, lyties, nuo to, ar vaikas pradėjo lankyti mokyklą jai subrendęs ar ne, mokymo proceso organizavimo, dienos režimo.

Nustatyta, kad vaikai, pradėję mokytis 6–6,5 metų, adaptuojasi sunkiau, negu pradėjusieji mokytis 7–8 metų. Harmoningai besivystančių, sveikų, mokyklai subrendusių vaikų adaptacijos mokykloje eiga dažniausiai būna lengva, nors protinis darbingumas iš pradžių ir mažas, be to, pastebimas vegetacinis sujaudinimas. Visa tai netrikdo normalios organizmo veiklos, sveikatos, mažai atsiliepia vaiko augimui ir vystymuisi. Pirmoji, ūmi adaptacijos fazė trunka apie 4 savaites, dalinio prisitaikymo fazė – iki 8–9-os mokymosi savaitės, o trečioji – reliatyvaus stabilumo fazė – iki 12–16-os mokymosi savaitės.

Nesubrendusių, nepasirengusių mokyklai vaikų adaptacija yra sunkesnė, ilgiau trunka. Nesubrendę mokyklai vaikai adaptacijos laikotarpiu dirba lėčiau, ne taip produktyviai ir tiksliai kaip subrendę vaikai.

Mokykla, orientuota į vaiką, ieško būdų, gerinančių kiekvieno vaiko sėkmingą adaptaciją mokykloje. Tai lemia gerą vaiko savijautą, harmoningą asmenybės raidą ir, aišku, gerus mokymosi rezultatus.

 

„Revuonos“ pagrindinės mokyklos psichologė V. Bendinskienė  

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close