Rugsėjo 9 dieną Birštono viešojoje bibliotekoje viešėjo Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, ekonomistas Žilvinas Šilėnas, kuris buvo nusiteikęs birštoniečiams atskleisti paslaptį, kur iškeliauja mūsų pinigai.

 OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Prisistatydamas svečias pažymėjo, kad Laisvosios rinkos institutas analizuoja šalies ekonominę politiką ir teikia siūlymus vyriausybei, į kuriuos kartais atsižvelgiama, o kartais ir ne.

Pinigus skaičiuoti mokame visi, apie mokesčius daugiau ar mažiau irgi išmanome. Patys jaučiame savo kailiu, kiek daug reikia mokėti už šilumą, kai ateina šaltasis metų laikas. Tik ne visiems aišku, kur nueina mokėtojų pinigėliai, kuriuos administruoti pasiima mūsų valstybė. Žiūrint į nedidelį būrelį susirinkusiųjų pasiklausyti paskaitos susidarė įspūdis, kad birštoniečiai žino, kur dedami jų pinigai, o gal tai jiems nerūpi, nes nieko pakeisti ir negali.

Dažnam paprastam žmogeliui kyla klausimas, kas yra tas PVM, kuris suryja nemažą dalį atlyginimo, už ką ir kodėl reikia jį mokėti. Pasirodo, PVM – tai 21 proc. nuo visų perkamų prekių, turint tikslą surinkti pinigus (kitur jis vadinamas vartotojų mokesčiu). Paprastai tariant, mokame tą mokestį todėl, kad perkame prekę. Šis mokestis, kaip sakė ekonomistas, vienose šalyse yra didesnis, kitose – mažesnis.

Kitas eiliniam žmogui ne visai suprantamas mokestis yra akcizas. Kaip aiškino specialistas, akcizas – tai dar vienas mokestis, kuriuo apmokestinamos prekės. Jis skaičiuojamas litais nuo prekės vieneto. Akcizais apmokestinami degalai, tabako gaminiai ir alkoholiniai gėrimai. Teko nustebti, kai pamatėme, jog kai kurių prekių didesnę kainos dalį sudaro akcizas. Dar įdomiau – tas akcizas dar apmokestinamas ir PVM mokesčiu. Pavyzdžiui, akcizas ir PVM sudaro pusę benzino kainos.

Iš tikrųjų mūsų šalies mokesčių sistema yra gana sudėtinga, tad eiliniam piliečiui belieka juos mokėti ir nesidomėti, už ką moki.

J. Šilėnas, analizuodamas mokesčių sistemą, išskyrė tuos mokesčius, kuriuos moka kiekvienas dirbantis žmogus – tai gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmokos ir sveikatos draudimo mokestis. Šie mokesčiai skaičiuojami iš atlyginimo ir žmogus apie jų dydį retai ir susimąsto, nes juos perveda darbdavys. Mokesčių našta darbo pajamoms pas mus svyruoja nuo 36 iki 42 proc. uždirbantiems daugiau nei 3200 Lt per mėnesį. Yra dar ir kitų mokesčių, kurie yra mažesni ir juos moka ne kiekvienas. Tai nekilnojamojo turto mokestis, žemės mokestis, paveldimo turto mokestis, transporto priemonių mokesčiai ir kt.

O kurgi iškeliauja mūsų uždirbti pinigai, patekę į valstybės iždą?

Didžiausia dalis surinktų į biudžetą pinigų yra skiriama pensijoms mokėti, po to sveikatos apsaugai, švietimo ir mokslo reikalams, savivaldybių ir jų teikiamoms paslaugoms, subsidijoms žemės ūkiui, palūkanoms už valstybės skolą, valstybės aparato išlaikymui, kelių priežiūrai, gynybai ir kt. 2014 m. pensijoms skirta 8678 mln. litų, arba 19,5 proc. visų išlaidų, sveikatos apsaugai – 4872 mln. litų, arba 11,1 proc. visų išlaidų, mokslui ir švietimui – 4315 mln. litų, o tai yra 9,8 proc. visų išlaidų. Žiūrint į pateiktą išlaidų lentelę atrodo, kad be kai kurių išlaidų būtų galima ir išsiversti arba bent jas sumažinti. Pranešėjas paaiškino, kiek mes turime skolų, kiek mums kainuoja valstybės skolos palūkanos. Žinoma, brangiausiai kainuoja pensininkų išlaikymas, nes, pasirodo, būdami darbingi ir mokėdami mokesčius mes nieko sau nesukaupiame. O išėję į „užtarnautą poilsį“ tampame našta valstybei. Nemalonu, tačiau tokia tiesa.

J. Šilėnas pateikė skaičiuoklę, pagal kurią galima apskaičiuoti, kiek sumokame mokesčių valstybei, jau nekalbant apie dar kitus buitinius mokesčius.

Susirinkusieji Laisvosios rinkos instituto vadovui pateikė keletą klausimų, į kuriuos jis atsakė.

Kur nukeliauja mūsų pinigėliai, galite sužinoti ir tinklalapyje www.mokumokescius.lt

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close