Pirtys vėl sugrįžta į mūsų gyvenimą

Rugsėjo 13 dieną prie Birštono III ežerėlio vyks didelis ir įdomus renginys „Pamilk lietuvišką pirtį“. Jį organizuoja Birštono savivaldybė, VšĮ „Pirties kelias“ (Dvaro pirtis) iš Rumšiškių ir VĮ Kauno rajono visuomenės sveikatos biuras.

Apie šį sveikatinimo renginį kalbamės su Birštono savivaldybės gydytoju Irmantu Adamoniu ir Dvaro pirties šeimininku Valdu Rimavičiumi.

Pirtis – viena iš sveikatinimo priemonių

I. Adamonis sakė, kad pirtis yra viena iš svarbiausių sveikatinimo priemonių, o Birštonas – sveikatingumo kurortas, tad visai nenuostabu, kad pirties tradicijos ateina ir čia. Žinoma, pas mus yra turkiškų, rusiškų ir suomiškų pirčių, tačiau apie lietuviškos pirties teikiamus malonumus bei šimtametes tradicijas kažkodėl nekalbama. Pasak gydytojo, reikia žmonėms parodyti, kokia buvo ir turi būti lietuviška pirtis. Toks yra ir renginio „Pamilk lietuvišką pirtį“ tikslas. Jau kurorto šventės metu, birželio mėnesį, buvo galima susipažinti su lietuviškos pirties fragmentais, o dabar visą dieną bus galima domėtis, mokytis ir sužinoti apie lietuviškos pirties ypatumus.

„Nuo pat ryto, jeigu bus geras oras, kils oro balionas, iš jo pažirs gintarai, kuriuos reikės surinkti. Surinkusieji daugiausiai gintarų laimės kvietimus į Gintaro kambarį Kaune. Vėliau paplūdimyje prie ežerėlio veiks mugė, kurioje prekybininkai siūlys įvairių žolelių, arbatų ir antpilų. Geriausi specialistai mokys rišti vantas, kam pavyks – galės vanotis mobiliose pirtyse, žaisti vantbolą bei purvasvydį bei sužinos, kaip tinkamai vanotis pirtyje. O įvairių rungčių nugalėtojams bus suteikta galimybė apsilankyti Dvaro pirtyje Rumšiškėse. Manau, kad renginys bus linksmas, smagus ir įdomus“, – sakė I. Adamonis.

Šventės programoje yra numatyta, kad menininkas Martynas Gaubas kvies visus prisidėti prie Pirties tako kūrimo, taip pat vyks masinė vantų rišimo pamoka, viktorina apie lietuvišką pirtį. Be to, svarbus momentas – Lietuvos vanojimo čempionato pasirodymas stiklinėje pirtyje.

Lietuviškos pirties tradicijos

„Lietuviška pirtis skiriasi nuo kitų, nors kai kurios tradicijos ir panašios, ypač šiaurės tautų. Skiriasi įpročiai, pats ėjimas į pirtį. Pirtis – senas lietuviškas žodis, kaip ir mūsų gamta. Rusai į savo „banią“ (pirtį) eina triukšmingai, o lietuviai į pirtį eina tik basomis, susikaupę, ramūs. Juk tai vieta, kur galima vanotis, švarinti ne tik kūną. Lietuviškoje pirtyje nebūna labai karšta, čia temperatūra tik apie 60–70 laipsnių“, – pasakojo pirtininkas V. Rimavičius.

Lietuvoje nuo senų laikų pirtis buvo ypatinga vieta, labiau priklausanti moterims. Pirtyse dažnai moterys ir gimdydavo, linus džiaudavo, skalbdavo ir šiaip mėgdavo pabendrauti. Be to, vyrai pirtyje ir alų virdavo. Kaip sakė V. Rimavičius, ir dabar dar yra verdančių pirtyje alų, ir net kalvę turinčių. Pirmajame aukšte dega žaizdras, darbo metu įkaita akmenys, po to ant jų pilamas vanduo, kuris virsta garais.

Dūminė pirtis – pati archajiškiausia. Joje buvo kūrenamas židinys, apkrautas akmenimis. Prikūrentą pirtį reikėdavo išvėdinti, kad išeitų dūmai, o tada jau buvo galima vanotis.

V. Rimavičius pasakojo, kad XX a. pradžioje vykdant pirčių surašymą, mažiausiai jų buvo Sūduvoje, kiek daugiau Žemaitijoje ir daugiausiai – Aukštaitijoje.

Pasak pirtininko, dabar pirtis išgyvena naują atgimimą. Nemažai įtakos pirčių raidai turi ir vandens pramogų parkai, kur galima pasimėgauti įvairių šalių pirties teikiamais malonumais.

Kada rišti vantas

Pasak V. Rimavičiaus, Lietuvoje populiariausios bei sveikiausios ąžuolo ir beržo vantos, kurios yra kvapnios, suteikia gerą aromatą. Nors kai kas mėgsta pasivanoti ir liepos, klevo, kadagio, ievos, šermukšnio, kitų medžių vantomis, įmaišant į jas ir kvapiųjų žolynų. Į vantą surišti augalai ar medžių šakelės karštuose pirties garuose paskleidžia savo aromatą, todėl juos galime naudoti pagal pomėgį ar gydomąjį poreikį.

Reikėtų žinoti, kad ąžuolas valo riebią odą, turi uždegimus mažinančių savybių, beržas gerina kvėpavimą, mažina raumenų skausmus, liepa balina odą, gerina prakaitavimą, padeda peršalus. Pirtyje svarbu gerai išprakaituoti, gerai sušilti kojas, pajusti vidinę šilumą, o po to – gerai atsivėsinti, apsipilti vėsiu vandeniu ar išsimaudyti. Pirtyje vanojantis reikėtų prisidengti galvą, o vėliau ją išsiplauti. Juk sakoma, kad po pirties žmogus jaučiasi kaip naujai gimęs. Švarus būna ne tik kūnas, bet nušviesėja ir mintys, pagerėja nuotaika.

Kaip sakė patyręs pirtininkas, vantas galima rišti visus metus, nes gamta visada gyva. Kai būna žaliuojančių augalų, tada ir galima rišti.

„Šiuo metu labai geras vantas galima surišti iš beržų, kurie vasaros pradžioje buvo nupjauti, o dabar atžėlė. Puikias vantas galima rišti ir iš ąžuolų. Jei rišite kadaginę vantą, neužmirškite, kad ją pirmiausia reikia gerai nuplikyti, po to – nuplakti į plautus ir tik tada vanotis“, – sakė V. Rimavičius.
Pirties paslaptys

Anot pirtininko, didžiausia paslaptis einant į pirtį – klausyti savo kūno kalbos, o ne patarimų iš šalies. Niekas geriau nežino negu mes patys, todėl reikia mokėti suprasti savo kūną.

Kaip dažnai reikia eiti į pirtį – kiekvieno individualus reikalas, bet lankytis pirtyje reikia pastoviai. Kai kas eina vieną kartą per savaitę, nors būtų gerai ir kasdien atsigaivinti po dienos darbų. Yra žinoma, kad Prūsijos didikai mėgavosi pirtimi kasdien.

„Dauguma tų, kurie lankėsi Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse ir patyrė lietuviškos Dvaro pirties malonumą, savo namuose jau pasistatė pirtis. Dvaro pirtis Rumšiškėse – pati geriausia. Ji yra dviejų galų, su didele krosnimi, kurioje akmenys įkaista iki raudonumo. Didžiulėje garinėje pirtyje patogu atsisėsti ar atsigulti nemažai žmonių kompanijai. Dvaro pirtis pasižymi švelniu garu, puikiu mikroklimatu. Kitame pirties pastato gale stovi muziejiniai XVIII amžiaus baldai, o žolelių arbata verdama su šaltinio vandeniu. Populiariausia pirties programa – „Pažink lietuvišką pirtį“, su vantomis, ritualais, gera nuotaika“, – pasakojo pirtininkas.

Į Birštoną kaip tik ir bus atvežta programa „Pažink lietuvišką pirtį“, su kuria galės susipažinti visi atvykusieji į sveikatingumo šventę.