Atsisveikinimas su žvaigždėtu rugpjūčiu

Rugpjūčio 29-osios vakaras kurhauze buvo skirtas prozininko, publicisto, istoriko, žurnalisto bei dvasininko Juozo Tumo-Vaižganto gimimo 145-osioms metinėms paminėti. Šiuo renginiu pasibaigė Birštono viešosios bibliotekos projektas ,,Po žvaigždėtu rugpjūčio dangum. Kameriniai vakarai Birštone 2014“.

Šiais metais tradicinis projektas buvo skirtas žymiausiems mūsų šalies klasikams Kristijonui Donelaičiui, Antanui A. Jonynui, Juozui Tumui-Vaižgantui, prisimenant jų kūrybą bei reikšmę tautos ir viso pasaulio literatūrai.

Pirmajame festivalio renginyje rugpjūčio 12 dieną buvo paminėtos 110-osios spaudos atgavimo metinės bei prisiminti lietuviško žodžio pradininkai, išaukštinę lietuvybę ir savo kalbą. Žiūrovams buvo pristatyta nuostabi teatrinė programa „Lietuviškas žodis“, kurią vedė aktorius Petras Venslovas. Jis skaitė XIX a. poetų kūrybą, skambėjo nepakartojama liaudiška muzika.

Susitikimas su Kristijonu Donelaičiu

Antrasis poezijos ir muzikos renginys, kuris vyko rugpjūčio 20 dieną, buvo skirtas grožinės literatūros pradininko, poeto, kovotojo už lietuvybę Mažojoje Lietuvoje Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Renginyje dalyvavo birštoniečių mylima aktorė, renginių režisierė Virginija Kochanskytė, dainininkas, bosas, tarptautinių konkursų laureatas Liudas Mikalauskas ir muzikantas, klarnetistas Valdas Andriuškevičius.

V. Kochanskytė pasveikino Birštono žmones, atėjusius į susitikimą su K. Donelaičiu. Aktorė paminėjo, kad į 300-ąsias K. Donelaičio gimimo metines jau einame beveik penkerius metus. Ši reikšminga mūsų kultūros data įrašyta ir į UNESCO minimų sukakčių kalendorių, o Lietuvių literatūros ir tautosakos institute saugomi K. Donelaičio laiškai bei poemos „Metai“ dalys įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ dokumentinio paveldo registrą.
Remdamiesi K. Donelaičio palikimu – poema ,,Metai“, laiškais, išrašais iš krikšto knygų, biografinėmis žiniomis ir XX a. lietuvių poetų kūryba, improvizuodami gyvenimo kelionės temą, atlikėjai fragmentiškai kūrė rašytojo literatūrinį portretą. Jie pasakojo apie jaudinančią K. Donelaičio vaikystę ir su humoru tapė jo gyvenimo istorijas, kurios buvo ir linksmo, ir juokingos. Lyriškomis ir skambiomis Mažosios Lietuvos krašto dainomis, muzika, šokiais, kostiumais bei scenografijos elementais atlikėjai atskleidė laikmetį, kuriuo gyveno, kūrė ir už lietuvybę kovojo K. Donelaitis. Daug sužinojome apie iškilųjį mūsų klasiką, literatūros pradininką, jo šeimą, auklėjimą, mokslo ir studijų metus, turiningą kūrybos kelią.

Keliaujant su K. Donelaičiu jo gyvenimo ir kūrybos keliu smagu buvo pasiklausyti L. Mikalausko dainavimo, mielo bendravimo su publika. Birštoniečiai kaip visada labai šiltai priėmė V. Kochanskytę, džiaugėsi jos išraiškingai skaitomais tekstais, taip pat V. Andriuškevičiaus klarneto melodijomis.

Gražus buvo besibaigiančios vasaros vakaras, pripildytas liaudies dainų, literatūrinių tekstų, muzikos skambesio, nuoširdumo. Skambėjo ir kartu visų padainuota lietuvių liaudies daina „Šią naktelę per naktelę“. Iš renginio, nors jis užtruko ir ilgokai, visi iškeliavo su šypsena ir jauduliu.

Žavėjo poezijos ir muzikos skambesys

Rugpjūčio 21 d. įvyko trečiasis projekto ,,Po žvaigždėtu rugpjūčio dangum. Kameriniai vakarai Birštone 2014“ renginys, kuris buvo skirtas poeto, vertėjo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Antano A. Jonyno kūrybai. Literatūrinę-muzikinę programą atliko aktorius Sigitas Jakubauskas, klavišininkas Gintaras Dzidolikas, būgnininkas Gintautas Gascevičius ir gitaristas Eligijus Žilinskas. Susirinkusieji klausėsi išraiškingai perteikiamos poezijos ir muzikos skambesio.

Meilė ir pagarba – Juozui Tumui-Vaižgantui

Paskutinis projekto renginys vyko rugpjūčio 29-osios vakarą Birštono kurhauze. Šis susitikimas buvo skirtas tautos mylimam ir vertinamam Juozui Tumui-Vaižgantui.

Vakarą vedė Maironio muziejaus direktorė, poetė, prozininkė, kraštietė Aldona Ruseckaitė. Pristatydama J.Tumą-Vaižgantą, aktorė Olita Dautartaitė pirmiausia perskaitė visiems birštoniečiams žinomą jo tekstą „Birštonuokimės“. Iš šio skaitinio daug sužinoma apie tuometinį kurortą, problemas, gyventojus ir poilsiautojus, netgi šiek tiek istorijos ir geografijos faktų. A. Ruseckaitė net pajuokavo, kad iš šio rašinio galima sužinoti, jog bilietas iš Kauno į Birštoną kainavo 12 Lt, o dabar mes mokame 10 Lt. Taigi, tada buvo dar brangiau…

Apie sudėtingą ir prasmingą J. Tumo-Vaižganto gyvenimą pasakojo A. Ruseckaitė, tekstus skaitė O. Dautartaitė, tačiau daugiau ir smulkesnių detalių papasakojo muziejininkas, J. Tumo-Vaižganto gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojas Alfas Pakėnas. J.Tumas-Vaižgantas buvo įvairiapusė asmenybė. Jo buvo pilna visur – ir politikoje, ir žurnalistikoje, ir visuomeninėje veiklose. Kas iš mūsų nežino jo parašytų „Pragiedrulių“, „Dėdžių ir dėdienių“ bei kitų kūrinių, įėjusių net į mokyklinę programą. Nereikia pamiršti, kad jis buvo dar ir dvasininkas, kunigas. Be to, globojo savo giminaičius, seserų ir brolių vaikus, padėjo jiems baigti mokslus.

Kalbant ir pasakojant istorijas iš J. Tumo-Vaižganto gyvenimo, skambėjo muzika, kurią atliko bardas Kazimieras Jakutis.

J. Tumas-Vaižgantas įkūrė labai daug draugijų, tarp jų ir Lietuvai pagražinti. Jos skyrius Birštone įsikūrė prieš penkerius metus.

Baigiantis renginiui, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė padėkojo už kartu praleistą puikų vakarą, kurio metu buvo prisimintas ir pagerbtas tautos mylimas rašytojas, publicistas, istorikas ir kunigas J. Tumas-Vaižgantas, prisiliesta prie jo gyvenimo ir kūrybos. Direktorė priminė, kad šį projektą jau ketvirtus metus vykdo Birštono viešoji biblioteka kartu su Birštono kultūros centru, renginius remia Lietuvos kultūros taryba.

Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius priminė, kad galvojama pastatyti J.Tumui-Vaižgantui paminklą Birštone.

Buvęs Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas, dabartinis pavaduotojas Antanas Justinas Vilkas pasidžiaugė, kad tik įsikūręs draugijos Birštono skyrius turėjo tik 12 narių, o po penkerių metų jų yra 5 kartus daugiau. A. J. Vilkas priminė, jog Vaižgantas senovės baltų mitologijoje buvo linų globėjas, tad būtų smagu, kad linai sugrįžtų į mūsų laukus.

Lietuvai pagražinti draugijos Birštono skyriaus nariai A. J. Vilkas ir Laimutė Raugevičienė svečiams – O. Dautartaitei, A. Ruseckaitei, A. Pakėnui ir K. Jakučiui – įteikė padėkos raštus, linų puokštes ir indelius medaus, dėkojo už puikų ir jaukų vakarą, praleistą kurhauze.