Mokyklos vadovų ir pedagogų konferencijoje (GALERIJA)
Rugpjūčio 27 d., moksleiviams ir kai kuriems mokytojams dar lepinantis paskutinėmis atostogų dienomis, rajono mokyklų vadovai ir pedagogai rinkosi į Prienų kultūros ir laisvalaikio centrą, kur vyko konferencija, skirta naujiems mokslo metams.
Prienų rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriaus organizuotoje konferencijoje pedagogus dainomis nudžiugino Prienų „Ąžuolo“ progimnazijos bei „Žiburio“ gimnazijos jaunieji dainininkai.
Nutilus dainoms, visus sveikino ir sėkmingų mokslo metų linkėjo Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Visockas bei konferenciją vedusi Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Renata Pavlavičienė, kuri eilėmis kvietė pasitikti naujus mokslo metus.
Pristatė valstybinę švietimo strategiją
Lyriška pradžia privertė suglumti konferencijos svečią – Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginio planavimo ir analizės skyriaus vedėją , kraštietį Ričardą Ališauską. Po mokinių atliktų dainų bei R. Pavlavičienės perskaitytų eilių, jis taipogi prie konferencijos norėjo prisidėti dainomis, bet šios minties atsisakė ir visiems susirinkusiems Prienų rajono savivaldybėms švietimo darbuotojams pristatė valstybinę švietimo strategiją, kitaip tariant, pabandė aiškiau ir suprantamiau apie ją papasakoti.
Šiuo metu galiojanti 2013–2022 m. valstybinė švietimo strategija – iš tiesų sudėtingas, tačiau vis labiau prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų ir aplinkybių prisitaikantis tikslų ir veiksmų sąrašas. Jo tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu valstybės gerovės kėlimui, veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį.
Šia strategija norima pasiekti, kad Lietuvos mokyklose didesnę dalį sudarytų analizuojantys, tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs pedagogai, veiktų švietimo kokybės kultūra, vėlgi grįsta analize bei įsivertinimu, plėtojant vaikų ir jaunimo švietimo aprėptį būtų suteiktos palankiausios galimybės išskleisti individualius gebėjimus ir patenkinti specialieji poreikiai bei garantuojant švietimo sistemos veiksmingumą sukurta paskatų ir vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistema.
R. Ališauskas šiuos tikslus apibendrino sėkmės formule: „Talentingi eruditai ir dvasios aristokratai (pedagogai), patys veikdami racionaliai ir solidariai (kokybės kultūra), įtrauks jaunus ir senus į aktyvų mokymąsi ir savo gerovės kūrimą (jaunimo bei viso gyvenimo mokymasis).
Koks turėtų būti pedagogų kolektyvas?
Strateginio planavimo ir analizės skyriaus vedėjas susirinkusiesiems papasakojo, kaip turėtų atrodyti šiuolaikinės mokyklos pedagogų kolektyvas. Pasak 2013–2022 m. valstybinės švietimo strategijos, mokyklose turėtų dirbti jaunesni pedagogai, be to – vyrų ir moterų skirtumas turėtų būti mažesnis. Statistika teigia, kad 2011 m. šalies ugdymo įstaigose dirbo 6,7 proc. pedagogų, kurie jau buvo sulaukę 62 metų amžiaus arba buvo dar vyresni. Prienų rajono savivaldybės ugdymo įstaigose tokių pedagogų buvo dar daugiau – 6,9 proc. Mokytojai ugdymo įstaigose per dešimtmetį beveik nepasikeitė, todėl ir amžiaus kreivė tik pasislinko į priekį. Jeigu 2002–2003 mokslo metais šalyje daugiausiai dirbančių pedagogų buvo 40–44 metų amžiaus, tai 2012–2013 mokslo metais – 50-54 m. Liūdina ir jaunųjų pedagogų skaičius. Prieš dešimtmetį turinčių 25 m. arba dar jaunesnių mokytojų buvo daugiau nei 2 tūkst., 2012–2013 m. m. šis skaičius nesiekia ir 500. Labiausiai sumažėjo 30–34 metų amžiaus pedagogų. 2002–2003 m. m. Lietuvos mokyklose jų dirbo per 6 tūkst., praėjus dešimčiai metų – vos per 2 tūkst.
Strategijos tikslą, kuriuo siekiama, kad mokyklos pedagogų – vyrų mokykloje būtų bent 20%, kol kas pasiekę tik trys savivaldybės ugdymo įstaigos: „Žiburio“ gimnazija, Naujosios Ūtos bei Pakuonio pagrindinės mokyklos. Pats moteriškiausias kolektyvas šiuo metu – „Revuonoje“.
Svarbi ir švietimo kokybės kultūra
Vienas iš Strategijos tikslų – nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas, mokslininkų įsitraukimas į jaunimo švietimą bei dalijimasis patirtimi, jos perėmimas, todėl ne ką mažiau svarbi ir antroji prioritetinė strategijos kryptis – švietimo kokybės kultūra. Čia keliami tikslai rengti kuo daugiau ir kuo išsamesnės statistikos, kurią būtų galima analizuoti ir tinkamiau parinkti ugdymo tikslus. Žinoma, neaplenkiant ir ugdymo įstaigų ataskaitų tikslumo ir skaidrumo. Valstybinėje švietimo strategijoje numatyta orientuotis į aukščiausius rezultatus ir įvertinimus. R. Ališauskas pristatė „Veido“ reitingų bei 3 egzaminuose 75-100 balų surinkusių mokinių kiekio palyginimą. Nors, pagal „Veido“ reitingus rajone pirmauja „Žiburio“ gimnazija, tačiau daugiausiai balų surinkusiais 3 egzaminuose mokiniais ją lenkia Veiverių T. Žilinsko gimnazija. R. Ališausko netenkino bendri Prienų rajono valstybinių brandos egzaminų įvertinimai. Jis rekomendavo stipriai pasitempti matematikos bei anglų kalbos srityse.
Pranešėjas linksmiau kalbėjo apie rajono ugdymo įstaigų išorinį vertinimą. Prienų krašto ugdymo įstaigos drąsiau ir gausiau nori įvertinti savo veiklą. Mokyklų pažangos ataskaitas 2013 m. pateikė 85 proc. Prienų rajono mokyklų. Lietuvos vidurkis – 35 proc.
Į mokyklas ateina ne visi vaikai
Strateginio planavimo ir analizės skyriaus vedėjui nerimą kelia mokyklos nelankantys mažiausi vaikai. Prienų rajonas čia atsilieka nuo šalies vidurkio. 2013 m. Lietuvos ugdymo įstaigas lankė 66 proc. 1–6 metų amžiaus vaikų, Prienų rajone – 52 proc. Šalies ugdymo įstaigas lankė 89 proc. priešmokyklinukų, Prienų rajone – 87 proc. Nors Prienų rajono savivaldybė gali pasigirti ugdanti daugiausiai šalyje pačių mažiausių mokinių. Nuo 2011 m. šis skaičius Prienų rajone padidėjo 8 proc., kai visoje šalyje sumažėjo 4 proc. Prienų rajone stropiau ugdymo įstaigas lanko ir 7–15 metų mokiniai.
Beje, nors bendrai šalyje mokyklos nelanko daugiau kaip 14 tūkst. mokinių (Prienuose – 160), Švietimo ministerijos atstovas pripažino, kad 75,7 proc. visų nelankančiųjų su tėvais yra išvykę į užsienį.
Vertindamas mokymosi visą gyvenimą galimybes, pranešėjas pasidžiaugė Prienų rajone besimokančiųjų dvi ar daugiau užsienio kalbų skaičiumi, kuris stipriai lenkia šalies vidurkį ir patenka į šalies ketvirtuką. Tačiau pranešėjas apgailestavo, jog visose amžiaus grupėse gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, Prienų rajono savivaldybėje yra mažiau, negu siekia šalies vidurkis.
Apibendrindamas R. Ališauskas pabrėžė, kad vienas svarbiausių strategijos pamatų yra pats mokytojas.
Aktuali informacija – iš pirmų lūpų
Prienų rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas, pritardamas R. Ališausko mintims, kad ir ši konferencija šiemet skirta ne tik ugdymo įstaigų vadovams, bet ir mokytojams, siekiant su aktualia informacija iš pirmų lūpų supažindinti visus ugdymo įstaigų pedagogus.
R. Zailskas pristatė skyriaus informaciją ir tai, ką pavyko išgirsti išvakarėse vykusioje respublikinėje švietimo skyrių vedėjų konferencijoje.
Ko gero, pastaruoju metu švietimo darbuotojams yra labai aktuali statistika, nes ji parodo, kiek vaikų ateis į mokyklas, kiek mokytojų galės tęsti savo darbus ir kiek mokyklų galės džiaugtis dar neištuštėjusiais suolais. Šiuo metu Lietuvoje yra 1200 bendrojo ugdymo mokyklų, iš jų 12 – Prienų rajono savivaldybėje. Rugsėjo 1 d. į bendrojo ugdymo mokyklų suolus sės 343 tūkst. moksleivių, iš jų 3 tūkst. – Prienų rajono savivaldybėje. R. Zailskas linksmai pristatė pirmokų skaičių. Respublikoje jų padaugėjo šimtu ir rugsėjo 1 d. į mokyklas ateis 28 100 pirmokų. Prienų rajone pirmokų skaičius padidėjo dviem, ir rugsėjo 1-ąją į pirmą klasę žengs 200 mažųjų prieniečių.
Švietimo skyriaus vedėjas pabrėžė, kad Švietimo ministerija daug dėmesio skiria pačių mažiausių vaikų ugdymui. Patirtis rodo, kad tik ankstyvasis sudominimas ugdymusi turi įtakos tolimesniam moksleivio požiūriui į mokslus ir saviugdą. Juo anksčiau vaikas pradedamas ugdyti, tuo dėmesingesnis ir atidesnis jis būna vėlesniais ugdymo etapais. Todėl Švietimo ministerija parengė papildomus priešmokyklinio ugdymo teisės aktus bei priešmokykliniam ugdymui 2014–2015 m. m. skirs papildomai 5 mln. Lt. Kartu Švietimo ministerija, atlikusi analizę, patvirtino, kad pradinių klasių moksleiviai mokosi per trumpai. Lietuvoje pradinių klasių kursas baigiamas per 32 savaites, kai tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis – 37 savaitės. Atlikta analizė parodė, kad nuo 2008 m. dvidešimt dienų sutrumpėjusio mokymosi laiko pasiekimai negerėjo, o skaitymo srityje net pastebėta blogėjimo tendencija. Šiuo metu Švietimo ministerijoje svarstoma 2015–2016 metais grąžinti bent 10 mokslo dienų.
R. Zailsko, kaip ir R. Ališausko, nedžiugino Prienų rajono bei visos Lietuvos mokinių pasiekimai. Jis pabrėžė, kad Švietimo ministerija vis labiau orientuojasi į šių pasiekimų gerinimą.
Šiuo metu Prienų rajone galioja pasiekimų įvertinimo sistema, pagal kurią moksleiviai vertinami baigę 4, 8, 10, 12 klasių. Artimiausiu metu ir visoje šalyje planuojama įvesti moksleivių pasiekimų įvertinimus – standartizuotus testus kas dveji metai, pradedant antrąja klase.
Buvo ir džiugių žinių
Vidurinio ugdymo programų akreditacija baigiama iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Tai reiškia, kad po šio termino Lietuvoje neliks vidurinių mokyklų. Visos esamos bus įvertintos ir pagal pateiktas mokymo programas taps arba pagrindinėmis mokyklomis, arba gimnazijomis. Šį rudenį turi paaiškėti ir Stakliškių vidurinės mokyklos naujasis pavadinimas ir statusas. Baigus vertinti programas, vidurinė mokykla, tikimasi, taps jau ketvirtąja Prienų rajono gimnazija.
Nuskambėjo linksmos žinios besitikintiesiems skaidrumo, tačiau nelabai linksmos mokyklų vadovams. Siekdami tinkamos kvalifikacijos, mokyklų vadovai kas penkeri metai turės arba kelti kvalifikaciją, arba pasitikrinti, ar atitinka jau įgytą. Patvirtinta ir nauja kvalifikacinių reikalavimų mokytojams redakcija, pagal kurią visi dalyko mokytojai privalės turėti būtent to dalyko pedagoginį išsilavinimą.
R. Zailskas džiaugėsi dar viena aplinkybe. Pagal mokyklų pateiktus skaičius, nors jie rodo, kad mokinių skaičius vis dar mažėja, galima pastebėti, kad mažėjimo tempas taip pat sumažėjo, t. y. vis mažiau mokinių iš mokyklų „nuteka“ arba į jas neateina.
Linkėjo tinkamai susiplanuoti laiką
Pabaigoje Švietimo skyriaus vedėjas supažindino pedagogus ir mokyklų vadovus su pamokos dalimi, kuri yra naudinga moksleiviui.
Visi žinome, kad pamoka trunka vieną akademinę valandą – 45 minutes. Per mokslo metus dalyko mokymo plane tam tikrai klasei nurodytas numatytų pamokų valandų skaičius yra nominalus pamokos laikas. Tačiau faktinis pamokų laikas – kiek iš tikrųjų jų būna pravedama – yra mažesnis. Mokytojams kartais iškyla ir asmeninių, ir tarnybinių problemų. Dar mažiau laiko užima naudingas nurodymų laikas – faktinio pamokos laiko dalis, per kurią aptariama su mokymo tikslais susijusi medžiaga. Tačiau netgi pagal šias sąlygas sutrumpėjusią pamoką dar trumpina mokinio dalyvavimas pamokoje – mokinio buvimas pamokoje yra būtina, tačiau jokiu būdu nepakankama mokymosi sąlyga. Kartais asmeninės problemos iškyla ir pačiam mokiniui ar jo tėvams. Ir svarbiausias laikas, kuriuo pedagogai turėtų naudotis ir siekti šį laiką ilginti – aktyvusis mokymosi laikas. Mokinio dėmesingumo trukmė pamokoje parodo ir pedagogo sugebėjimą sudominti moksleivius.
R. Zailskas ir linkėjo pedagogams tinkamai susiplanuoti laiką bei patraukti mokinių dėmesį, sveikindamas juos su artėjančia Mokslo ir žinių švente. Prie jo sveikinimų ir linkėjimų prisidėjo ir Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius.
