Muziejus kviečia susipažinti su žymiais Birštono kurorto lankytojais

Antradienio popietę Birštono muziejaus darbuotojai pakvietė į parodą „Birštono kurorto lankytojai XIX a. pabaigoje“, kuri surengta pagal „Lietuvos muziejų kelio“ programą „Atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys“.

Projektas vyksta jau trečius metus

Muziejaus direktorė Vilijeta Šalomskienė, pristatydama naują parodą, pasakojo, kad jau trečius metus 55 Lietuvos muziejai dalyvauja „Muziejų kelio“ projekte. 2012 m. Lietuvos muziejų asociacija surengė pirmąjį nacionalinį kultūrinio turizmo plėtros ir moderniųjų muziejinių iniciatyvų edukacinį projektą „Lietuvos muziejų kelias“.

Praeitais metais „Lietuvos muziejų kelio“ programa „1863 m. sukilimo istorinė atmintis“ buvo skirta sukilimo 150-osioms metinėms paminėti. Labai prasmingai ši sukaktis paminėta Birštono muziejuje, kur buvo surengta tarptautinio lygio konferencija. Be to, labai svarbus momentas buvo ir tai, kad pasiruošimas 1863 m. sukilimui vyko būtent Birštone.

Kaip pažymėjo V. Šalomskienė, „Muziejų kelias“ jau pradeda naują etapą – pradedamas penkerių metų „Lietuvos muziejų kelio“ ciklas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms pažymėti. 2014 m. „Muziejų kelio“ projektas „Atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys“, gegužę prasidėję Valdovų rūmuose, iki rudens pereis per 5 šalies regionus ir baigsis Lazdijų krašto muziejuje. Šiuo projektu muziejų lankytojai kviečiami susipažinti su muziejuose sukauptomis vertybėmis, atspindinčiomis mūsų protėvių gyvenimą, tradicijas, papročius ir visą kultūrą. Pasak V. Šalomskienės, muziejininkai stengiasi pateikti savo lankytojams kuo daugiau ir įdomesnės, niekur neskelbtos medžiagos, taigi galima pradžiuginti žmones, kad jie turės galimybę sužinoti daug įvairių dalykų, pamatyti naujus radinius ir atradimus bei parengtas ekspozicijas.

Kvies ir edukaciniai užsiėmimai

Birštonas priklauso Dzūkijos regionui, tad renginiai rugpjūčio 25 d. prasidėjo Alytaus krašto muziejuje ekspozicijos „Kai sieloms neliko medžių“ pristatymu.

Rugpjūčio 28 d. Alytaus kraštotyros muziejuje atidaroma paroda „Jotvingių palikimas šiandien“.

Direktorė priminė, kad Birštono muziejuje rugsėjo 2–5 dienomis vyks edukaciniai užsiėmimai „Įmink paslaptį ir surask lobį“. Juk kiekvienas muziejus, taip pat ir Birštono, saugo savo krašto istorijos paslaptis ir lobius, kuriuos lankytojams teks surasti. Be to, Sakralinio muziejaus padalinio vadovė Romutė Zajančkauskienė skaitys paskaitą savo daktarinės disertacijos tema.

Šio projekto renginiai vyks ir Druskininkų miesto, Birštono sakraliniame, Veisiejų krašto, Alytaus kraštotyros muziejuose. Projekto pabaiga – Lazdijų krašto muziejuje, kur bus pristatyta dailės paroda „Vytauto Kasiulio rojaus sodai“ bei vyks 2014 m. „Muziejų kelio“ projekto „Atrastieji lobiai ir įmintos paslaptys“ uždarymo konferencija.

Įžymieji Birštono kurorto lankytojai

Birštono muziejaus fondų saugotoja Angelė Sabaliauskaitė pristatė muziejaus šiais metais išleistą leidinuką „Birštono kurorto lankytojai XIX a. pabaigoje“.

Birštono kurortas buvo populiarus visais istorijos tarpsniais, nes viliojo lankytojus savo kraštovaizdžiu, gražia gamta ir švariu oru. Kaip rodo istorijos šaltiniai, Birštone lankėsi garbūs svečiai, kultūros, politikos ir visuomenės veikėjai.

Fondų saugotoja pasakojo, kad dar XIX a. pabaigos kurorto lankytojų sąrašuose šalia žymių politinių ir kultūros veikėjų buvo ir valdininkų, pirklių, valdininkų, mokytojų ir kt. Birštono kurortą mėgo žydai, rusai, vokiečiai, lenkai, kurie atvykdavo iš Vilniaus, Kauno, Tverės, Gardino-Volkovysko gubernijų, įvairių Lenkijos vietų, taip pat iš Varšuvos. Kai kurie asmenys caro valdžios buvo sekami už dalyvavimą 1863 m. sukilime.

Kaip pasakojo A. Sabaliauskaitė, kai kurie žymūs žmonės viešnagei Birštone turėjo gauti specialų caro valdžios leidimą. Kurorto lankytojų sąraše yra Suvalkų gubernijos Marijampolės apskrities dvarininkė Antanina Faustina Kučevkaja. Ji Birštone lankėsi 1874 m. ir buvo stebima dėl to, kad jos giminaičiai buvo sukilimo organizacinio komiteto nariai ir dalyviai, dalyvavo Birštone vykusiame pasitarime 1862 m. liepos mėnesį. Birštono kurorte lankėsi ir garsios bajorų giminės iš Suvalkų gubernijos palikuonis Leonas Geištoras, sukilimo dalyvio E. Geištoro giminaitis, todėl jis taip pat buvo sekamas slaptosios policijos.

Kurorto lankytojų sąraše ir ypatinga viešnia iš Radvilų giminės – kunigaikštienė Stefanija Radvilienė, kilusi iš kilmingos vokiečių Pliaterių giminės. Kunigaikštienė Birštone lankėsi 1871 m. ir gyveno čia visus metus.

Birštoniečiai gali pasigirti, kad kurorte lankėsi vienos svarbiausių Lenkijos didikų giminės palikuonis bajoras Leopoldas Leščinskis, kurio garsusis protėvis Stanislovas Leščinskis 1733 m. buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu.

Birštone lankėsi ir apie jį rašė viena iš žymiausių XIX a. asmenybių – poetas, dramaturgas, istorikas, publicistas, žurnalistas ir vertėjas Vladislovas Sirokomlė. 1861 m. jis išleido knygą „Nemunas nuo versmių iki žiogių“, kurioje aprašė iškylą Nemunu, o savo įspūdžiuose paminėjo ir Birštoną.

Kita iškili Birštone viešėjusi asmenybė buvo Zigmantas Gliogeris, žymus lenkų archeologas ir kultūros istorikas. Kaip ir V. Sirokomlė, jis plaukė valtimi Nemunu ir savo įspūdžius aprašė knygoje „Nemunu, Vysla, Bugu ir Bebru“.

Tarp žymių asmenų, turėjusių ryšių su Birštono kurortu, buvo ir dantisto Šablausko motina Eugenija Šablovskaja, žinomas pianistas Ignotas Jonas Paderevskis. Pastarasis vėliau tapo Lenkijos ministru pirmininku, buvo užsienio reikalų ministras, ilgametis Lenkijos atstovas Tautų lygoje, o okupavus Lenkiją, 1940 m. tapo Lenkijos vadovu emigracijoje.

Renginio pabaigoje Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius muziejaus direktorei įteikė drobulę, kuria buvo uždengtas duonos kepalas, birštoniečiai parsivežtas iš Baltijos kelio renginio. Drobulė bus saugoma muziejuje.