home Aktualijos Baltijos kelio vingiai lietuvių širdyse (GALERIJA)

Baltijos kelio vingiai lietuvių širdyse (GALERIJA)

Penktadienio vakarą Prienų Laisvės aikštėje šalia ryškiaspalvės gėlių jūros nuvilnijo ir prisiminimų banga. Negausiai susirinkę prieniečiai prisiminė 25 metų senumo akimirkas, kai susikibusių rankomis pažįstamųjų ir nepažįstamųjų širdyse degė vienintelis troškimas –- būti laisviems. DSC_7326  >>> DAUGIAU NUOTRAUKŲ ČIA <<< Prieš 25-erius metus trys Baltijos šalys susijungė į vieną – Baltijos kelią. Jau tada visų jų žmonių širdyse skambėjo tik trys žodžiai – Lietuva, Latvija ir Estija.   Istorija 1989 m. rugpjūčio 23 d. data pasirinkta neatsitiktinai. 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje buvo pasirašytas nacistinės Vokietijos ir TSRS paktas – nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolai. Paktą pasirašė Vokietijos užsienio reikalų ministras Joachimas fon Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų ministras Viačeslavas Molotovas.   Slaptaisiais protokolais į TSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, rytų Lenkija ir dalis Rumunijos (Besarabija). Vokietija po savo sparnu „priglaudė“ Lietuvą ir vakarų Lenkiją. Tačiau jau po mėnesio, 1939 m. rugsėjo 28 d., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietija ir TSRS pasirašė sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva atiduota Sovietų Sąjungos įtakos sferai. Tų susitarimų padariniai skaudžiai įamžinti Lietuvos bei kitų Baltijos šalių istorijoje. Dalis lietuvių buvo ištremti į Sibirą, dalis pasklido po plačiąją Tarybų Sąjungą.   Ir tik brėkštant naujai laisvės aušrai, trys Baltijos šalys pasiryžo išsikovoti galimybę gyventi savo žemėje, savo šalyje. 9-ojo dešimtmečio pabaigoje sukilo visi šviesuoliai, kurių nepalaužė nei į tremtį išvežtų tėvų mirtis, nei TSRS saugumo represijos. Nors daugelis ir anksčiau bandė trispalvėmis viešinti žinią, jog esame lietuvių tauta, o ne viena iš Tarybų Sąjungos aprūpinimo sraigtelių, tam dar nebuvo pasiruošusi nei Lietuva, nei pasaulis. Pirmą kartą viešai Molotovo–Ribentropo pakto metinės paminėtos 1987 m. rugpjūčio 23 d. prie paminklo Adomui Mickevičiui, nors tuometinė sovietinė administracija mitingą draudė. Jį surengė 1978 m. birželio 14 d. įkurta pogrindinė Lietuvos laisvės lyga, kuriai vadovavo Antanas Terleckas.   Praėjus vos porai metų, 1989 m. rugpjūčio 23 d. minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos šalių nepriklausomybę, metines daugiau negu 2 mln. Baltijos šalių gyventojų – lietuvių, latvių, estų – sustojo į gyvą grandinę. Baltijos kelias sujungė tris šalis ir jų sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.   Lygiai 19 val., pasigirdus radijo signalams, daugiau kaip 600 km ilgio žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro laisvės paminklą Rygoje, Cėsį, Valmierą, Rūjieną, Viljandį, Tiūrį, Raplą iki Hermano bokšto Taline. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę per Baltijos valstybes, taip simboliškai atskirdami jas nuo Sovietų Sąjungos, išreikšdami norą būti laisvi. Dešimtys tūkstančių, neįstengusių patekti į magistralę, susibūrė jos prieigose, sudarydami didžiausios grandinės atšakas. Visame kelyje plevėsavo juodi gedulo kaspinai, degė žvakutės, primindamos apie aukas ir didelių netekčių skausmą. Virš Baltijos kelio skraidė lėktuvai, kurie mėtė gėles. Baltijos kelią tuomet jau organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis bei Estijos ir Latvijos liaudies frontai.   Šio kelio atgarsiai TSRS skambėjo ne taip lyriškai. Įtampa augo ir dauguma laukė karinės intervencijos. Mažai kas tikėjosi, kad tai pavyks padaryti, tačiau praėjus tik šiek tiek daugiau negu pusei metų Lietuva tapo nepriklausoma valstybe. O dar po nepilnų metų į Lietuvą įvažiavo tankų kolonos.   Estijai kelias į nepriklausomybę buvo šiek tiek ilgesnis, iki pat 1991 m. rugpjūčio 20 d. Dar po mėnesio, 1991 m. rugsėjo 17 d. paskutinė Baltijos valstybė Latvija taip pat atsikratė daugiau nei 50 metų pečius slėgusių pančių.   Baltijos kelias yra įtrauktas į Gineso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė. O 2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.   Minėjimas Prienuose Penktadienio pavakarę Laisvės aikštėje susirinko keliolika prieniečių, norinčių paminėti ne tik Lietuvai istoriškai svarbią datą, bet ir prisiminti prieš 25 metus visų lietuvių laisvės troškimą, prisiminti per kalnus ir lygumas nuvingiavusį Baltijos kelią.   Prisiminti tikėjimo kupinus 1989 metus dainomis kvietė Prienų kultūros ir laisvalaikio centro solistas Vidmantas Miežinskas. Tiesa, dainavo jis ne vienas. Puikiai žinomą dainą kartu dainavo ir susirinkusieji. Kultūros ir laisvalaikio centro direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Ligita Gediminienė skaitė Baltijos kelio atsiminimus ir kvietė pagerbti žuvusiuosius už Lietuvos laisvę.   Niekad mumyse dar nebuvo tiek laisvės. Ji tekėjo mūs rankom, iš manęs į tave ji liejos, iš tavęs į mane sroveno. Laisvės upė! Mes gėrėm iš jos, nepajėgdami numalšint savo troškulio.                    Just. Marcinkevičius, „Baltijos kelias“, 1989 m.   Atsiminimais iš Baltijos kelio dalijosi ir Danutė Skaudickienė. Ji prisiminė, kaip bijojo, kad kamščiuose įstrigę ir neatvykę prieniečiai paliks Vilniaus–Panevėžio 38,5 kilometrą tuščią, tačiau akcijoje panoro dalyvauti tiek lietuvių, kad tarpas greitai užsipildė. D. Skaudickienė pripažino maloniai nustebusi, kai sužinojo, jog tądien gėlių lėktuvą valdęs Petras Bėta – taipogi kraštietis. Maloniais atsiminimais dalinosi ir Leonora Kalantienė bei Dainora Šaltienė.   Po prisiminimų buvo perduoti palinkėjimai Lietuvai. Juos savivaldybės, kultūros ir laisvalaikio centro darbuotojai rinko iš visos savivaldybės. Gausiai laiškų pridėta dėžutė buvo atiduota Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Algiui Marcinkevičiui. Prienų seniūno pavaduotoja Irena Stasytienė Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojui Egidijui Visockui perdavė trispalve papuoštą popierinį laivelį, kuriame sudėti prieniečių palinkėjimai Lietuvai. E. Visockas ir A. Marcinkevičius įpareigoti palinkėjimus perduoti renginio „Baltijos kelio sąšauka“ delegacijai.   Visi susirinkusieji dar kartą susikibo rankomis jau į 25-ąjį Baltijos kelią. Suskambus pirmiesiems dainos akordams, visi nušvito. Tarp Laisvės aikštėje žaliuojančių klevų pasklido dar kartą iš visų širdies gelmių iškylanti „Bunda jau Baltija“.   Jau kitą dieną, šeštadienį, prie Vilniaus–Panevėžio kelio 38,5 kilometro Prienų urėdo Roberto Judicko pagalba pastatyto koplytstulpio susirinkę prieniečiai perdavė palinkėjimus Lietuvai. O Baltijos kelio knygoje visų prieniečių vardu pasirašė Prienų miesto Garbės pilietis, rašytojas Vytautas Bubnys.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close