Brolių Keraminų ūkiai iš tikrųjų ekologiški

Rugpjūčio 14 dieną teko lankytis pas žinomus Utenos krašto ūkininkus brolius Keraminus, kurie sugeba gerai ir sąžiningai dirbti, net ir lengvose, smėlėtose žemėse išauginti gerą javų derlių ir gražius bei įmitusius galvijus. Pasak brolių Keraminų, svarbu žinoti, kad viską darai gerai ir teisingai, kad tavo išauginta mėsa ir grūdai yra tikrai ekologiški ir sveiki.

 IMG_6424

Utenos krašto žemės nepasižymi dideliu našumu, o dirvos derlingumu. Tad norintys ūkininkauti turi gerai pagalvoti, kuria kryptimi pasukti. Lengvose ir smėlėtose žemėse grūdines kultūras auginti gana sunku, reikia labai pataikyti sėjos laiką. Gyvulių auginimas taip pat turi kai kurių trūkumų – čia geriausiai auga avys, kurios ne tokios reiklios pašarams, galima sėkmingai ganyti ir mėsinius galvijus.

 

Avys elektros nebijo

Virginijaus Keramino ūkis įkurtas 1995 metais, o pagrindinė veikla – avių auginimas, kuris apima 50 proc. visos ūkio veiklos. 10 proc. skiriama mėsinių galvijų auginimui, o 40 proc. – augalininkystei arba apsirūpinimui pašarais.

Nors dulkia lietutis, laukuose V. Keraminas su pasididžiavimu rodo didelę savo augintinių – mišrių veislių avių bandą. 500 avių bandoje puikiai sugyvena Vokietijos juodgalvės ir Lietuvos juodgalvių veislės avys. Šeimininkas sako, kad kol kas bandos didinti nesiruošia, nes brangiai kainuoja aptvarai. Nors avys atrodo labai mieli ir taikūs gyvuliukai (net sakoma, kad ramus kaip avis), bet elektriniai piemenys joms ne kliūtis – per storą vilną elektra iki jų neprieina. Norint, kad avys neišsklistų po apylinkės laukus, reikia tverti tinklinę užtvarą. Pasak ūkininko, avys, kurios auginamos ekologiškai, yra sertifikuotos, nors mėsos kaina tokia pati kaip ir neekologiškai auginamų.

Virginijus, be didžiulės bandos avių, dar augina ir 22 belgų, mėlynųjų angusų ir limuzinų veislės galvijus. Kadangi galvijų banda dar tik kuriama, joje yra ne tik kelių veislių, bet ir įvairaus amžiaus gyvulių. Ūkininkas sako, kad kuriant bandą ir paaiškės, kurios veislės galvijus verta auginti ir dauginti.

 

Ekologiniai pasėliai – be piktžolių

Ūkininkas šiuo metu valdo 180 hektarų, iš kurių 110 ha yra nuosava, kita – nuomojama žemė. Maždaug 35 ha plote auginami grūdiniai augalai – avižos, grikiai, kviečiai, o 145 ha skirti pievoms ir ganykloms. Žemės čia nenašios, vidutiniškai vertinamos 30 balų, tad prieš sėjant vieną ar kitą kultūrą, reikia išanalizuoti jos auginimo ypatumus. Aprodydamas gražius avižų ir kviečių pasėlius, kuriuose nėra piktžolių, V. Keraminas pasakojo, kad pagrindinis veiksnys yra sėjos laikas. Jų dirvose optimaliausias sėjos terminas yra nuo balandžio 25 d. iki gegužės 5 d. Apylinkėse net sklando toks pamokymas, kurį papasakojo ūkio šeimininkas: „Sako, vienas ūkininkas neskubėjo sėti, o bernas jį vis ragina, sakydamas, kad kaimynas jau sėja. Tas paklausė, kokiais arkliais kaimynas akėja. Bernas sako, kad sarčiu ir bėriu. Šeimininkas atsako, kad dar ne laikas. Kitą dieną bernas vėl šeimininkui praneša, kad kaimynas sėja. Tas vėl paklausia, su kokiais arkliais, o bernas atsako, kad su sarčiu ir bėriu. Trečią dieną bernas vėl ragina šeimininką sėti, nes kaimynas vėl sėja. Į klausimą, su kokiais arkliais, bernas atsako: „Velniai žino su kokiais, per dulkes nesimato“. Va, tada šeimininkas sako, kad jau laikas sėti, nes dirva išdžiūvo“.

Šiemet V. Keramino laukuose atsirado naujas augalas – pluoštinės kanapės. Anot ūkininko, sūnus šį pavasarį pasėjo 2,5 ha kanapių. Dabar naujoji kultūra išaugusi iki 2–2,5 m aukščio, pasėlis vešlus. Kanapes nupjaus ir paliks per žiemą laukuose, kad išsigulėtų, o pavasarį parduos. Ši kanapių veislė yra auginama dėl pluošto, o ne dėl sėklų. Sako, kad kanapių stiebeliai bus naudojami statybose, blokelių gamybai.

V. Keraminas dalyvauja ES lėšomis finansuojamuose projektuose. Pasinaudojęs KPP 2007-2013 m. programa pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas. Antroji veiklos sritis (supaprastinta tvarka)“, ūkininkas įsigijo naujos pašarų ruošimo technikos: traktorių, šienapjovę, grėblį, presą, taip pat naujus vartomuosius plūgus, modernią sėjamąją.

Ne visi brolių Keraminų pasėliai sertifikuoti ir turi dokumentus. Pasak Keraminų, svarbu ne dokumentą turėti, bet žinoti, kad tavo išauginta mėsa ir grūdai yra tikrai ekologiški ir sveiki. O gerą ekologišką derlių lemia kruopštus žemės dirbimas, gera sėkla, teisinga sėjomaina.

 

Plėtoja mėsinę galvijininkystę

Eugenijus Keraminas ūkininkauti pradėjo šiek tiek anksčiau negu brolis. Jo ūkis Užpalių seniūnijoje įkurtas prieš 23 metus. Eugenijaus šiuo metu valdo 75 ha žemės plotą, o apie 80 proc. pajamų gauna iš mėsinių galvijų.

Ūkininkas pasakojo, kad pirmiausia laikė melžiamas karves ir pardavinėjo pieną. Tačiau dėl mažų ir nestabilių pieno supirkimo kainų pakeitė veiklos kryptį.

Iš pradžių įsigijo Šarolė veislės bulių ir 2 telyčias, nes  dėmesį patraukė šių galvijų būdas ir įspūdingas eksterjeras. Žiūrėdami į besiganančius galvijus, bandome spėti, kiek gali sverti suaugęs bulius ar karvė. Pasirodo, buvome arti tiesos –  suaugę buliai gali sverti 900–1200 kg, o karvės – 600–900 kg ir daugiau. Šeimininkas džiaugėsi, kad gyvuliai, nors ir stambūs, tačiau ramūs, gerai auga.

Iki vėlaus rudens galvijai ganosi laukuose, o žiemą laikomi palaidi tvartuose ant gilaus kraiko. Kadangi gyvuliai gali laisvai judėti, jiems gerai vystosi raumenys ir pasiekiama maždaug 60 proc. mėsos išeiga.

E. Keramino ūkis priklauso Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijai. Ūkininkas yra pasinaudojęs KPP 2007-2013 m. programa pagal priemones: „Pelno nesiekiančios investicijos“ ir „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves“.

Po kurio laiko ūkininkas pabandė Šarolė galvijus mišrinti su limuzinų veislės galvijais. „Pasirodė, kad ūkininkaujant ekologiškomis sąlygomis, specialiai negerinant mitybos, Šarolė ir limuzinų mišrūnai duoda palyginti labai gerą mėsos išeigą – per 60 proc. Todėl kilo naujų planų. Prieš dvejus metus įsigijau limuzinų veislės bulių ir toliau užsiimame galvijų mišrinimu, plečiame mėsos gamybą“, – sakė E. Keraminas.

Pasakodamas apie ūkio plėtrą ir galimybę didinti bandą, ūkininkas paminėjo, kad dabar labai krenta mėsos supirkimo kainos. Jau šiuo metu už geros, ekologiškos produkcijos kilogramą supirkėjai siūlo tik 4,2–4,5 Lt. Tačiau vyriškis guodžiasi, kad mėsos rinka niekada nebūna stabili, būna pakilimų, būna ir nuosmukių. Svarbu pataikyti laiku parduoti.

Pasak E. Keramino, šiuo metu negerą įtaką daro netolimose apylinkėse pasirodę afrikinio kiaulių maro židiniai ir prekybos santykių su Rusija nutraukimas. Tai, be abejo, turi įtakos ir mėsos kainų mažėjimui.

 

Daug vaikų rado užuovėją Keraminų namuose

E. Keraminas ne tik patyręs ūkininkas. Jis jau trečius metus vadovauja Užpalių seniūnijai ir turi labai gražią šeimyną. Šiuo metu joje auga 14 vaikų.

1997 m. gruodį Eugenijus ir jo žmona Jūratė įregistravo Šv.Teresės globos šeimyninę vaikų sodybą. Keraminai yra užauginę keturis savo vaikus ir dabar rūpinasi visu būriu globotinių. Paklausti, kodėl jie taip nusprendė, abu sutuoktiniai gūžčioja pečiais – norėjo padėti į valstybės globą patekusiems vaikams. Juolab kad Jūratė buvo dirbusi vaikų darželyje, turėjo geros patirties.

Vos įėjus į didžiulius namus (buvęs vaikų darželis), dėmesį patraukia didžiulės spintos, pilnos drabužių ir batų. Tėvelių pakviesti ateina ir vaikai. Gražūs, tvarkingi, mandagūs. Nesidrovėdami atsakinėja į žurnalistų klausimus, noriai aprodo savo kambarius, kuriuose gyvena, taip pat būrį žąsų, ančių, kalakutų, patvoryje besiganančias ožkas.

Vaikai prie dėmesio pripratę, nes jų namuose lankosi įvairūs žmonės, net ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentė padėjo išspręsti kai kurias problemas dėl transporto, tačiau problemų didelėje šeimynoje netrūksta. Dabar rūpestį kelia varvantis didžiojo namo stogas…

Vaikai į šiuos šiltus ir jaukius namus pateko iš Utenos globos organizacijų. Daugelis jų gyvena čia jau daugiau kaip 15 metų, net neatsimena, kaip į šiuos namus pakliuvo. Kol vasaros atostogos, namai ne dūzgia nuo vaikų klegesio. Tačiau jau rugsėjo 1-ąją bus tylu – net ir mažoji Kotryna išeis į mokyklą. Vieni vaikai lanko Užpalių gimnaziją, kiti – Vyžuonų pagrindinę mokyklą, Utenos Adolfo Šapokos gimnaziją ir Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją.

Keraminai daug dėmesio skiria vaikų muzikiniam lavinimui – net 5 iš jų lanko Utenos muzikos mokyklą, o du mokosi konservatorijoje. Deividas – vienas iš muzikaliausių: groja akordeonu, pianinu, saksofonu.

Jau nemažai augintinių paliko namus, tačiau jie čia sugrįžta. Sugrįžta ir su savo šeimomis, savo vaikais, aplankyti brangių žmonių, atvėrusių vartus į tikrą gyvenimą.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close