Žolinė ženklina vasaros pabaigą

Jau ne vienerius metus, vykdydami projektą „Etnokultūros tradicijų puoselėjimas Birštono savivaldybėje“, Birštono vienkiemio bendruomenės nariai rengia puikias tradicines šventes su naujais elementais, kurie suteikia savitumo, sukuria bendrystės jausmą.

IMG_6446

 

Viena iš tokių švenčių, kurią pamėgo ne tik vietiniai žmonės, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai, yra Žolinė. Šiemet ji buvo švenčiama rugpjūčio 14 d., tai yra išvakarėse.

Gėlių puokštėmis bei įvairiomis vasaros gėrybėmis nešini žmonės gausiai rinkosi į seniūnijos laisvalaikio salę.

Šventę vedė Birštono vienkiemio bendruomenės pirmininkas Vytas Kederys ir renginių organizatorė Beata Klimavičienė, svečius sutikę su žolynų puokštelėmis rankose. Žolinė – tai atsisveikinimas su vasara, su želmenimis ir gėlėmis, tai padėkos už išaugintą derlių diena. Javai jau iškulti, uogos ir vaisiai surinkti, mamos ir močiutės jau privirė uogienių, pridžiovino ir užkonservavo vaisių ir daržovių atsargas žiemai.

Renginio vedėjai priminė, kad ši šventė siekia pagonybės laikus, nes kažkada mūsų protėviai šią dieną aukodavo savo deivei gimdytojai Ladai. Tik po Žolinės buvo leidžiama valgyti šių metų derlių. O moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Krikščionybė atnešė dar vieną šventės prasmę – Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventę. Gražiausias jos akcentas – Žolinės puokštės, kurias eidami į atlaidus surenka, sudeda visi, kas kaip moka ir supranta. Šioje puokštėje būna ir vasaros pievų žolynai, darželio gėlės, javų šiaudai su varpomis. Gali būti įpinamos šakelės su vaisiais ar uogomis. Ši šventė ženklina jau tikrą vasaros brandą, kai viską, ką užaugino vasara, jau galime dėti ant savo stalo, tame tarpe svarbiausią – mūsų duoną kasdieninę. Dzūkijoje Žolinė dar vadinama Kopūstine.

Birštono vienkiemio bendruomenė ne tik gausi ir vieninga, puoselėja senovines tradicijas ir papročius, daug gražių darbų nuveikia, bet turi ir savo liaudies teatrą, kuris gyvuoja jau antrą dešimtmetį. Šiais metais klojimų teatro festivalyje liaudies teatro aktoriai pristatė komediją pagal J. Žemaitės kūrinį „Trys mylimos“. Susirinkusieji į Žolinės šventę irgi turėjo progą pamatyti šį nuotaikingą kūrinį, pasidžiaugti ir pasigėrėti, kaip profesionaliai vaidina mūsų bendruomenės žmonės.

Kaip ir kiekvienais metais, bendruomenės atstovai perėjo per gyvenvietę, pasižiūrėjo, kaip tvarkosi gyventojai savo sodybose ir darželiuose, kaip gražina aplinką.

Po spektaklio bendruomenės pirmininkas įteikė apdovanojimus originaliausiai ir gražiausiai besitvarkančioms šeimoms, kuriose tėvai ir išradingi bei darbštūs vaikai kūrybiškai ir išmoningai puoselėja savo gyvenamąją aplinką. Buvo pažymėtos Mortos ir Vyto Venslavičių bei dukros Loretos ir Juozo Šiugždinių šeimos, Mortos Valatkienės bei dukros Angelės ir Gintauto Baliūnų šeimos, Genutės ir Antano Juozaičių bei dukros Linos Butkuvienės šeimos.

Žolinės šventėje su bendruomenės žmonėmis linksminosi, jų pasiekimais ir darbais džiaugėsi Seimo narys Andrius Palionis su žmona Kristina, Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė. Svečiai taip pat atvyko ne tuščiomis, o su lauktuvėmis – juk gera pasidžiaugti atliktais darbais ir jų rezultatais, pabūti kartu prie šventinio stalo.

Sumanios ir išradingos Birštono vienkiemio šeimininkės visus vaišino tradicinėmis bulvinėmis bandomis su varške, saldžiu ir skaniu sūriu, pyragais, duona ir dar visokiomis gėrybėmis, kuo turtingi ir dosnūs mūsų krašto žmonės.

Pasveikinęs bendruomenės narius, šį mėnesį šventusius jubiliejus, bendruomenės pirmininkas Vytas Kederys kaip pagarbos ir dėkingumo simbolį savivaldybės merei N. Dirginčienei įteikė šiųmečio derliaus duonos kepalą.

Gražiai bendrystei ir liaudies tradicijų atgaivinimui Birštono vienkiemio bendruomenė suburia vis daugiau žmonių. Už tai galima dėkoti bendruomenės pirmininkui V. Kederiui, jo pavaduotojai Birutei Vokietaitienei, šauniai ir kūrybingai renginių organizatorei Beatai ir visiems tiems žmonėms, kuriems svarbus kaimo žmonių kultūrinis gyvenimas.

Susirinkusiuosius linksmino Ežerėlio liaudies muzikos kapela „Samanėlė“.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close