Miškai be šiukšliadėžių ir konteinerių – miškai be šiukšlių?
Gamtoje įrengtas poilsiavietes vasarą lankantys atliekų tvarkymo kontrolieriai griebiasi už galvų: poilsiavietės ir jų prieigos po savaitgalio būna nusėtos atliekų prikrautais maišais. Poilsiaviečių savininkai įsitikinę, kad juos vis tiek kas nors surinks ir išveš, o atliekų tvarkytojai klausia, kodėl Lazdijų, Varėnos, Alytaus ar kito rajono gyventojai turi mokėti už sutvarkymą tų atliekų, kurias prie ežerų palieka iš visur suvažiavę vasarotojai?
Ne viena prie ežero esanti poilsiavietė tėra privati žemės valda. Dažnas jos savininkas, leisdamas poilsiautojams už nedidelį mokestį įsikurti paežerėje, rinkliavos už atliekų tvarkymą nemoka, nes žemės savininkams ji nėra nustatyta. Tad tokių poilsiaviečių savininkai neturi ir konteinerių.
Kai kurie iš situacijos bando suktis sukaldami medines dėžes, tačiau atliekos regione turi būti pilamos į specialius konteinerius ir yra surenkamos tik iš jų.
Bet daugelis pasirenka lengviausią kelią: švarindami savo teritoriją, atliekas surenka į maišus, laukdami, kad atliekų vežėjai jas surinktų, o vietos gyventojai už tai sumokėtų.
Poilsiavietėse su stacionariais statiniais mišrių atliekų konteineriai yra ir savininkai už jų išvežimą moka nustatyto dydžio rinkliavą. Tačiau jie privalo pasirūpinti ir rūšiavimo konteineriais. Daugelis to daryti nenori, nes už rūšiavimo konteinerius ir jų aptarnavimą juridiniai asmenys pagal dvišales sutartis su pakuotės atliekų tvarkytojais kai kuriose savivaldybėse turi mokėti.
„Kokių dar rūšiavimo konteinerių prigalvojote? Aš kitame regione gyvenu, ten vieną konteinerį turiu ir jokių daugiau man nereikia“, – kontrolierių reikalavimu pasirūpinti rūšiavimo konteineriu piktinosi prie Lavyso ežero Varėnos rajone esančios poilsiavietės savininkas. Pasak atliekų tvarkymo kontrolierių, aplink šį ežerą esančiose poilsiavietėse per savaitgalį susidaro gerokai daugiau atliekų nei visuose aplinkiniuose kaimuose kartu sudėjus. Kitos itin daug problemų keliančios atliekų kaupimosi vietos – Lazdijų rajone esančių Dusios ir Metelio ežerų pakrantės.
Atliekų tvarkytojus stebina tai, kad važiuodami iškylauti žmonės iš namų prisikrauna daugybę daiktų, o grįždami namo iškylos likučių iki namų parsivežti negali – skuba jais atsikratyti prie pirmo miško poilsio aikštelėje pasitaikiusio konteinerio. Jis dažniausiai jau būna perpildytas, nebetelpančios atliekos metamos šalia, ir poilsio aikštelėje pradeda kauptis mini sąvartynas.
„Tai, ką į gamtą atsiveža, namo grįždami žmonės turėtų ir išsivežti. Gamta ir atliekos nesuderinami“, – įsitikinęs Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) kontrolės padalinio vadovas Linas Brazauskas. Anot jo, kiekvienas žmogus, maloniai praleidęs laiką gamtos prieglobstyje, grįždamas iš jo neturėtų pridaryti nemalonumų nei gamtai, nei sau, nei aplinkiniams.
L. Brazauskas pastebėjo, kad sąmoningi poilsiautojai atliekų konteinerių ar šiukšlių dėžių gamtoje net neieško: jie visas atliekas išsiveža su savimi. Bet daugelis vis dar ieško miške konteinerių, o radę piktinasi, kad jie pilni.
„Paradoksas: važiuodami poilsiauti į gamtą visi ieško kuo nuošalesnių, atokesnių, ramesnių vietų. Ir kažkodėl įsivaizduoja, kad tokias vietas labai lengvai ir greitai turėtų pasiekti atliekų surinkėjai“, – stebėjosi L. Brazauskas.
Jis įsitikinęs, kad atliekų konteinerių miškuose visai neturėtų būti. Specialistas neabejoja, kad tuomet ir šiukšlių ten būtų mažiau.
Neseniai ARATC darbuotojai specialiai stebėjo situaciją vienoje poilsio aikštelėje, esančioje šalia Lazdijų kelio Alytaus rajone. Čia stovėję atliekų konteineriai labai greitai prisipildydavo atliekų, kurių krūvos riogsodavo ir šalia konteinerių. Prie jų nuolat sustodavo pravažiuojantys automobiliai, o nespėjamos išvežti šiukšlės visiems badydavo akis.
Buvo nuspręsta paeksperimentuoti ir konteinerius iš aikštelės patraukti. Rezultatas stulbinantis – aikštelėje šiukšlyno nebeliko.
Juras Zinkus
