Metai bėga – mirčių priežastys nesikeičia

Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2013 m. sudarė 84,0 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56,3 proc., nuo piktybinių navikų – 19,0 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,7 proc. visų mirusiųjų, - skelbia Higienos instituto Mirties priežasčių registras. DSC_6855 2013 m. iš 100 000 gyventojų mirė 1403,5 (2012 m. – 1370,2/100 000 gyventojų). Lietuvoje 2013 m. mirė 41 511 žmonių, t. y. 573 asmenimis daugiau negu 2012 metais. 2013 m. Lietuvoje mirė 20 789 vyrai, 98 vyrais daugiau nei 2012 metais. Vyrų mirtingumo rodiklis 2013 m. buvo 1525,9/100 000 vyrų (2012 m. – 1503,5/100 000 vyrų). Daugiausia (47,6 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių vyraujančios buvo išeminės širdies ligos ir smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos. Nuo piktybinių navikų 2013 m. Lietuvoje mirė 4 332 vyrai, t. y. 20,8 proc. visų mirusių vyrų. Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų. 13,4 proc. visų 2013 m. mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 2 789 vyrų, 54,0 proc. mirė nuo nelaimingų atsitikimų (transporto įvykių, nukritimų, paskendo, atsitiktinai apsinuodijo), 31,8 proc. nusižudė. 2013 m. vyrų mirtingumo rodiklis nuo išorinių mirties priežasčių (204,7/100 000) lyginant su 2012 m. (202,7/100 000) nežymiai padidėjo. Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 3,4 karto daugiau vyrų negu moterų. Ketvirtoje vietoje vyrų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. 2013 m. nuo jų mirė 1 209 vyrai, t.y. 5,6 proc. visų mirusių vyrų. 2013 m. Lietuvoje mirė 20 722 moterys, lyginant su 2012 m. – 475 moterimis daugiau. Moterų mirtingumo rodiklis 2013 m. buvo 1299,0/100 000 moterų (2012 m. – 1256,4/100 000 moterų). Daugiausia moterų (65,0 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Nuo piktybinių navikų 2013 m. mirė 3 540 moterų ir sudarė 17,1 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, storosios žarnos, trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų. Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2013 m. mirė 1 025 moterys ir sudarė 4,9 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo virškinimo sistemos ligų rodiklis 2013 m. 64,3/100 000 moterų (2012 m. – 56,2/100 000 moterų). Nuo išorinių mirties priežasčių 2013 m. mirė 826 moterys ir sudarė 4,0 proc. visų mirusių moterų. Moterų mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių rodiklis 2013 m. (51,8/100 000) lyginant su 2012 m. (53,9/100 000) sumažėjo 3,9 proc. 2013 m. mirė 130 1–17 metų amžiaus vaikų (74 berniukai ir 56 mergaitės). 100 000 šio amžiaus vaikų 2013 m. teko 25,6 mirusiojo. Pagrindinės 1–17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys buvo išorinės mirties priežastys (49,2 proc.), piktybiniai navikai (12,3 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (10,0 proc.). 2013 m. mirė 110 kūdikių (vaikų iki 1 metų), lyginant su 2012 m. – 8 kūdikiais mažiau. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (37,3 proc.), įgimtos formavimosi ydos (34,5 proc.) ir išorinės mirties priežastys (7,3 proc.). Duomenys Mirties priežasčių registre kaupiami iš medicininių mirties ir medicininių perinatalinės mirties liudijimų bei kitų mirtį liudijančių dokumentų. Nuo 2011 m. mirties priežasčių kodavimui yra naudojamas Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM). Mirties priežasčių statistinė informacija apima mirusius Lietuvos Respublikos nuolatinius gyventojus. Higienos instituto informacija       Lietuvoje jau daug metų vyrauja pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos ir piktybiniai navikai. 2012 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, o nuo vėžio – beveik penktadalis visų mirusiųjų (Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centro leidinys „Mirties priežastys 2012“. Ar pakankamai rūpinatės savimi, kad išvengtumėte grėsmingų ligų: - Vengiate stresų? - Reguliuojate savo svorį? - Neturite žalingų įpročių? - Esate pakankamai fiziškai aktyvūs? - Vartojate pakankamai daržovių ir vaisių? - Pasitikite profilaktiniais sveikatos patikrinimais? Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad Lietuvoje vykdomos prevencinės sveikatos programos leidžia anksti nustatyti sunkias ligas ir efektyviai jas gydyti. ASMENŲ, PRISKIRTINŲ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ DIDELĖS RIZIKOS GRUPEI, ATRANKOS IR PREVENCIJOS PRIEMONIŲ PROGRAMA » skirta vyrų nuo 40 iki 55 metų ir moterų nuo 50 iki 65 metų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai. Vieną kartą per metus jums nustatys rizikos veiksnius ir patars, kaip apsisaugoti nuo šių ligų bei atliks specialius tyrimus (gliukozės ir cholesterolio kiekio kraujyje, elektrokardiogramą). Radus pakitimų, nusiųs į specializuotus šių ligų prevencijos padalinius. PRIEŠINĖS LIAUKOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA » skirta vyrų nuo 50 iki 75 metų amžiaus ir vyrų nuo 45 metų, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, susirgimų prevencijai. Vieną kartą per dvejus metus jums atliks kraujo tyrimą ir nustatys prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Nustačius padidėjusį PSA kiekį, jus nusiųs konsultuotis pas urologą ir atliks priešinės liaukos biopsijos tyrimą, kuriuo patvirtins arba paneigs ligos diagnozę. GIMDOS KAKLELIO PIKTYBINIŲ NAVIKŲ PREVENCINIŲ PRIEMONIŲ PROGRAMA » skirta moterų nuo 25 iki 60 metų amžiaus gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai. Vieną kartą per trejus metus jums atliks citologinio tepinėlio tyrimą. Tik anksti nustačius nejaučiamus pakitimus galima išvengti ligos, pasveikti. Esant reikalui, atliks biopsiją, kurios rezultatai patvirtins arba paneigs ligos diagnozę. ATRANKINĖS MAMOGRAFINĖS PATIKROS DĖL KRŪTIES VĖŽIO PROGRAMA » skirta moterų nuo 50 iki 69 metų amžiaus krūties piktybinių navikų prevencijai. Vieną kartą per dvejus metus jums atliks paprastą ir saugų mamografinį tyrimą (rentgenu), leidžiantį tiksliai diagnozuoti vėžį ar ikivėžinius pakitimus. Jei mamografinio tyrimo rezultatas patologinis, jus nusiųs pas specialistą konsultacijos – diagnozei patikslinti ir gydyti. STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS FINANSAVIMO PROGRAMA » skirta asmenų nuo 50 iki 74 metų amžiaus storosios žarnos vėžio prevencijai. Vieną kartą per dvejus metus jums atliks imunocheminį slapto kraujavimo išmatose testą (iFOBT). Jei reikia, jus nusiųs pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją. Diagnozei patikslinti bus paimta biopsija, taikant intraveninę nejautrą. Jeigu priklausote amžiaus grupei, kuriai skirtos šios prevencinėse sveikatos patikros, kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Jis suteiks daugiau informacijos ir nukreips pas atitinkamus specialistus diagnozei patikslinti. Nepamirškite pasirūpinti ir vaikučių sveikata. Lietuvoje vykdoma ir vaikų nuo 6 iki 14 metų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa. Ji skirta nuolatinių krūminių dantų kramtomųjų paviršių ėduonies prevencijai. Silantais padengtų dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Greitai kai kurių Šiaulių miesto pirminės sveikatos priežiūros įstaigų stenduose pasirodys Šiaulių visuomenės sveikatos biuro išleistas plakatas su informacija apie nemokamas sveikatos patikras. Kilo mintis parengti jį kuo žaismingesnį. Be to, norėjome pabrėžti, kad itin svarbu ne tik pasitikrinti patiems, bet ir paraginti į specialistus kreiptis savo šeimos narius ar draugus, kurie patys ne itin linkę varstyti gydytojų kabinetų duris, kol neprispiria reikalas. Turime įsisąmoninti, kad anksti diagnozavus ligą, gydymas yra daug sėkmingesnis. Rūpinkitės ne tik savo, bet ir kitų sveikata – pasidalinkite šia informacija su artimaisiais!

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close