Javapjūtė eina į pabaigą

Keturias savaites vyraujantis sausas ir karštas oras leido javapjūtei gerai įsibėgėti. Daugelis Prienų ir Birštono krašto ūkininkų jau nukūlė žieminius javus ir įpusėjo vasarinius. Kai netrukdo lietus, gerai dirba technika, bepigu džiaugtis sparta. Apie šių metų derlių ir problemas, su kuriomis teko susidurti žemdirbiams, kalbamės su AB „Litagra“ konsultantu agronomu Aleksandru Lugausku.

Svarbiausia – teisinga agrotechnika, tręšimas ir apsaugos priemonės

A. Lugauskas pastebėjo, kad jis dar pavasarį, kai kalbėjomės apie pasėlių priežiūrą, buvo sakęs, jog daug lemia teisinga agrotechnika, sėklos, tinkamas ir savalaikis cheminių medžiagų naudojimas. „Atėjusi javapjūtė parodė, kad ūkininkaujant reikia ir žinių, ir patirties, ir praktikos. Kas dirbo ir viską darė teisingai, tas ir derliumi gali džiaugtis, nes iš hektaro byra po 7–8 tonas grūdų. Laimėjo tie ūkininkai, kurie įsigijo geros veislės sėklų.

Skaudžiausiai nukentėjo tie žemdirbiai, kurie pirko herbicidus neišsiaiškinę pasėliuose vyraujančių piktžolių sudėties. Didelių ūkių šeimininkai jau turi pakankamai žinių ir pažįsta piktžoles, tad patiria mažiau nesusipratimų, o smulkesni ūkininkai gal nepažįsta, o gal ir nepastebi, kas auga jų pasėliuose. Panaudojus netinkamus herbicidus, prieš javapjūtę varpinės žolės, tokios kaip tuščioji aviža, smilguolė ar lipikas, savo ūgiu pranoksta kultūrinius augalus“, – pasakojo A. Lugauskas.

Tokios piktžolės ne tik trukdo pjūčiai, bet ir užkrečia grūdus, prastėja jų kokybė.

Pasak agronomo, kita blogybė yra javų ligos. Jas taip pat reikia mokėti atpažinti ir žinoti, kokių priemonių imtis, kokius preparatus naudoti. Jeigu tinkamus herbicidus galima pasirinkti daugiau apie juos pasidomėjus, pasikonsultavus su specialistais, tai ligas įveikti jau sudėtingiau. Ūkininkai, laiku nenupurškę pasėlių preparatais nuo augalų ligų, patyrė maždaug 1 toną iš hektaro derliaus nuostolių.

Šie metai nebuvo patys palankiausi javų ligoms plisti, bet vienu metu buvo susidariusios sąlygos miltligei ar javų dryžligei atsirasti. Pasak agronomo, šią vasarą pasėliuose mažiau aptinkama javų rūdžių, nes antroji vasaros pusė yra labai sausa.

Trečioji blogybė – vabalai. Jų antplūdžio metu irgi galima prarasti iki 1 t iš hektaro derliaus. Anot A. Lugausko, insekticidai nėra brangūs, tad juos savo pasėliuose gali naudoti kiekvienas ūkininkas. Šią vasarą pasėlius puolė amarai, kurie nualina augalus čiulpdami jų sultis.

Ne mažiau svarbus buvo ir savalaikis bei tinkamai subalansuotas javų tręšimas mineralinėmis trąšomis.

Artėja rudeninė sėja

Javapjūtė eina į pabaigą, liko nenukulti tik vėlyvųjų veislių javai. Darbų spartai trukdo tai, kad kai kuriuose iš po žiemos išretėjusiuose pasėliuose buvo įsėta vasarinių veislių. Kas įsėjo anksčiau, tas didesnio skirtumo nepajuto, o kas šiek tiek suvėlavo – turės dar dieną kitą palūkėti, kol subręs ir įsėti vasariniai javai.

„Mes, specialistai, padedame derlių išauginti, o paskui reikia, kad gerai ir sparčiai dirbtų technika, derlius būtų tinkamai sandėliuojamas. Dabar svarbu laiku įdirbti dirvas ir pasėti žieminius rapsus bei žieminius miežius. Geriausi jų sėjos terminai – iki rugpjūčio 20 dienos. Gera žieminių kviečių veislė Alma – kviečiai su akuotais, labai tinka sėti pamiškėse, kur mėgsta lankytis šernai. Geros ir derlingos veislės Fidelius ir Tacitus bei Vikaras, kurios mūsų sąlygomis duoda gerą derlių. Iš žieminių kvietrugių galima paminėti produktyvią veislę Dinaro. Beje, investicija į gerą sėklą labiausiai atsiperka. Nieko papildomai nedarant, galima gauti 1 toną derliaus papildomai. Be to, reikia visada rinktis veislę atsižvelgiant į atsparumą žiemojimui, ligoms ir kt. Daugiau patirties turintiems ūkininkams jau nereikia priminti, kad prieš sėją sėklą būtina beicuoti, pridėti priedų, kurie leistų daigui kurį laiką turėti maisto medžiagų ir geriau įsišaknyti. Be to, svarbu laiku įdirbti žemę prieš sėją. Dabar žemė yra labai išdžiūvusi ir suarti sekasi sunkiai. Vieni laukia lietaus, kiti – po truputį aria. Šį rudenį, jeigu bus tokios sausos dirvos, pasėlius būtina voluoti. Galiu tik pasidžiaugti, kad mūsų krašto ūkininkai dirba gerai, turi patirties ir niekuo nenusileidžia vidurio Lietuvos žemdirbiams“, – kalbėjo A. Lugauskas.

Agronomo manymu, mūsų krašto ūkininkai galėtų auginti daugiau ankštinių kultūrų, nes jos yra geras priešsėlis. O nesilaikant sėjomainos – pasėlius dažniau puola ligos, kenkėjai ir piktžolės.

Grūdų supirkimo kainos nemažos

Sausas ir šiltas oras palankus derliui nuimti, tik labai išvargino didelis karštis. Tačiau nukultus javus galima vežti tiesiai į priėmimo punktus ir nereikia papildomai jų džiovinti.

Agronomas pastebėjo, kad šiemet grūdų supirkimo kainos nėra tokios didelės kaip ankstesniais metais, tačiau kol kas gana neblogos. Už toną ekstra klasės kviečių supirkėjai moka 565 Lt, rapsų – 1100 Lt, miežių – 420 Lt, rugių – 350 Lt, pupų – 700 Lt. Guodžia tai, kad kainos ne pačios žemiausios.