Lietuva prasideda gimtinėje (GALERIJA)

Rugpjūčio 1-ąją paminėti garbiojo baltistikos ąžuolo, kalbininko Jono Kazlausko gimtadienio po jo gimtinės dangumi į Virginijaus ir Birutės Kazlauskų sodybą renkasi ne tik Matiešionių krašto žmonės, bet atvyksta ir iš toliau. Nuo sodybos kiemo atsiveria nuostabi gamtos panorama: gelsvi javų laukai, žalios pievos ir miškai. Šis kraštovaizdis ir žemė išaugino tikrą savo šalies patriotą, mokslininką, kalbininką, savo siela visada artimą žmonėms.

IMG_6224

 

>>> DAUGIAU NUOTRAUKŲ ČIA <<<

Daug metų tokius suėjimus Kazlauskų kieme rengdavo Birštono savivaldybė, tačiau buvo nutarta, kad minėjimai bus organizuojami tik kas penkeri metai. Tai buvo puiki proga Seimo nariui Andriui Palioniui surengti patriotinių dainų vakarą „Myliu gimtinę“ profesoriui J. Kazlauskui atminti. Pernai toks renginys turėjo didžiulį pasisekimą, šiemet irgi sulaukė daug dalyvių.

Renginio vedėja, Seimo nario padėjėja Valė Petkevičienė pasveikino visus susirinkusius pagerbti savo brangų ir mylimą kraštietį po Matiešionių kaimo dangumi, pristatė J. Kazlausko artimuosius – brolį Vytautą, dukrą Rasą, sūnėną Virginijų su šeima, Seimo narį A. Palionį, Birštono savivaldybės merę Nijolę Dirginčienę, pavaduotoją Juozą Aleksandravičių, administracijos direktorių Valentiną Vincą Revucką, J. Palionio paramos ir labdaros fondo atstoves Juliją Palionienę ir Editą Palionytę.

Sveikindamas susirinkusiuosius, Seimo narys A. Palionis pasidžiaugė, kad renginys pritraukia daugiau žmonių, kad tampa gražiu reiškiniu, palaikančiu neblėstančią garbingų, Lietuvą garsinusių žmonių atminimo ugnį.  „Tik apsilankę čia, žmonės supranta, kad Lietuva prasideda nuo gimtinės“, – sakė A. Palionis.

Netrukus sodyboje iškeltos trys vėliavos: Lietuvos valstybinė, Birštono savivaldybės ir Lietuvos istorinė. Kai suskambo Matiešionių himnu tapusi J. Kazlausko mėgstama daina „Gervės skris į melsvą tolį“, užtraukta kaimo kapelos „Smiltelė“ iš Alytaus, liovėsi dulksnojęs lietus, netrukus virš galvų praskrido ir gervė. Neįtikėtina, bet šioje sodyboje tokių išskirtinių dalykų pasitaiko kasmet.

V. Petkevičienė dalijosi prisiminimais ir perskaitė J. Kazlausko bendraamžių, tarp jų – ir Just. Marcinkevičiaus, žodžius, prisiminė metus, kai Prienų krašto muziejaus įsteigėjos Antaninos Aleknevičienės iniciatyva buvo pastatytas paminklinis akmuo, buvusios girininkės Teresės Murauskaitės dėka atsirado ąžuolų alėja. Vėliau į šį kilnų darbą įsijungė ir daugiau iniciatyvių žmonių, tad dabar turime ne tik atgimusią kalbininko, profesoriaus gimtinės sodybą, bet ir gražią tradiciją susirinkti draugėn ir pajusti tą nuostabų bendrystės jausmą.

Be to, Seimo narys A. Palionis jau antrus metus liepos 31 d. suorganizuoja ekskursiją į Saulės kapines aplankyti prof. J. Kazlausko kapą, o į Antakalnio kapines – uždegti žvakelių ir padėti gėlių ant poeto Just. Marcinkevičiaus ir jo žmonos Genovaitės kapo. Įspūdžiais iš šios išvykos dalijosi buvęs Užuguosčio mokyklos direktorius Antanas Krūvelis.

Kadangi šie metai paskelbti Šeimų metais, tad labai simboliškai patriotinės dainos vakare dalyvavo visas pulkas šeimų. Pirmajai prisistatyti ir atlikti muzikinius kūrinius teko Vilmos Pučkienės šeimai iš Veiverių, jie, puoselėdami to krašto tradicijas, į melodiją įjungė ir kanklių garsus. Gražiai muzikavo ir dainavo puiki Jurgitos ir Felikso Suchockų šeima su dukromis Adrija ir Austėja, neseniai gyvenusi Sūduvos krašte, o dabar apsigyvenusi ir  pamilusi Birštoną bei jo žmones. Į šį renginį iš Pakuonio atvyko Reginos ir Vaclovo Eidukevičių šeima su dukra Ieva ir anūke Aiste, Danguolė ir Vytas Kederiai su dukra Giedre, Dalia ir Vytautas Trakymai iš Šilavoto bei daininga ir balsinga Vervečkų šeima iš Alytaus r. Eičiūnų k., čia dainuoja broliai Adomas ir Julius bei sesės Virginija ir Akvilė. Jų publika nepanoro paleisti, prašė dar kokią dainą padainuoti. Visoms šioms dainuojančioms ir muzikuojančioms šeimoms buvo įteikti apdovanojimai. Pagerbti buvo ir šešių  šeimų liaudiškos muzikos ansamblis iš Alytaus „Smiltelė“.

Šis kraštiečių susibūrimas – gera proga pagerbti ir garbingiausius, nusipelniusius savo kraštui žmones, puoselėjančius lietuvybę ir tradicijas. Seimo narys A. Palionis suvenyrą – medyje inkrustuotą Kazlauskų šeimos (o gal ir šio krašto?) simbolį – gervę įteikė J. Kazlausko žmonai Aldonai Kazlauskienei (apdovanojimą priėmė dukra). Birštono savivaldybės merei Nijolei Dirginčienei, Prienų krašto muziejaus įkūrėjai Antaninai Aleknavičienei, profesoriaus atminimo puoselėtojai ir sodybos atkūrimo iniciatorei Teresei Murauskaitei, knygos „Baltistikos Ąžuolas“ sudarytojai, laikraščio „Gyvenimas“ redaktorei Ramutei Šimukauskaitei, medžio drožėjui Algimantui Sakalauskui – už naujas skulptūras, papuošusias Kazlauskų sodybą, Prienų VĮ miškų urėdijos urėdui Robertui Judickui – už medienos parūpinimą. Seimo narys knygomis „Baltistikos ąžuolas“ apdovanojo  Birštono gimnazijos technologijų mokytoją Algį Guobį, savo darbais prisidėjusius Romą Aukščiūną,  Algirdą Kederį, Juozą Bendoraitį, Birštono savivaldybės medžiotojų klubo „Lokupis“ vadovą Liną Kuzmicką. Už šių metų gerus darbus ir darbščias rankas bei paramą organizuojant renginį nepamiršti buvo ūkininkai Asta ir Valdas Mockevičiai bei Balčiūnų šeima iš Jundeliškių – Magdalena, Neringa ir Ovidijus Balčiūnai.

Birštono savivaldybės merė N. Dirginčienė pasidžiaugė, kad iniciatyvą pagerbti prof. kalbininko J. Kazlausko atminimą perėmė Seimo narys ir su naujomis iniciatyvomis ją vykdo.

Už rūpestį ir pagarbą tradicijoms gražinant tėviškę viena stilinga medinė gervė atiteko Birutei ir Virginijui Kazlauskams, o kitą sodybos šeimininkas įteikė Andriaus ir Kristinos Palionių šeimai. Maža plunksnelė buvo įteikta nuolatinei pagalbininkei, išmoningai renginį vedusiai Valei Petkevičienei.

Baigiantis dainų ir prisiminimų vakarui, už dalyvavimą bei paramą ir pagalbą organizuojant renginį bei gražinant sodybą Virginijus Kazlauskas dėkojo ir tarė nuoširdų ačiū visiems: giminaičiams, kolegoms, draugams, kaimynams, taip pat Seimo nariui A. Palioniui  ir jo šeimai bei savo šeimos nariams – žmonai Birutei, dukrai Samantai ir sūnui Jonui, padėjusiems vesti renginį.

Kaip jau įprasta, po šio renginio oficialiosios dalies laukė vaišės, kurias ruošė ne tik Kazlauskų ir Palionių šeimos, bei ir kiti sveteliai ateidami ką nors atsinešė padėti ant bendro stalo. Pirmiausia visiems teko paragauti nepaprastai skanios ir kvapnios „Lokupio“ medžiotojų klubo išvirtos sriubos.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close