home Mokslas Žvilgsnis aukštyn

Žvilgsnis aukštyn

Mėnulis daro įtaką ne tik potvyniams. Ne vienam tenka susidurti su juo sutemus, einant kaimo arba kitu neapšviestu keliu. Nekreipiame dėmesio, kai danguje šviečiant pilnačiai, viską matome, kaip stovėdami po apšvietimo stulpu. Tačiau turbūt paminime visus, kuriuos pažįstame iš blogosios pusės ir net iš gerosios, kai aklinoje tamsoje įlipame į balą ar įgriūname į didesnę ar mažesnę duobę. Vėlgi – susidūrėme su astronomija. Tas paprastas baltas blynas, erzinantis naktimis, kada miegant šviečia tiesiai į užmerktas akis, turi savo istoriją, kelią ir tikslą. Mėnulis, manoma, susidarė iš liekanų, likusių besiformuojant Žemei bei lūženų, atsiradusių asteroidams prieš milijardus metų atakuojant Žemę. Gali būti, kad Mėnulis netgi yra dalis Žemės. Aplink Žemę bekeliaujantis Mėnulis turi keturias fazes, kurios keičiasi kas 29 su puse dienos. Pats Mėnulis Žemę apkeliauja per 27 su puse dienos. Toks neatitikimas dažnai daro įtaką  ir atstumo tarp planetos ir palydovo pokyčiams ir fazių pokyčiams bei nereguliariems Mėnulio ir Saulės užtemimams. Fazių pokyčiai lemia ir augalų derlingumą. Jaunaties laiku visas biolauko aktyvumas yra sutelktas augalų šaknyse. Šiuo laikotarpiu augalų geriau neliesti: jų nepersodinti, neskiepyti, nepurenti žemės apie augalus, kad nepažeistume jų šaknų. Tačiau naikinti piktžoles ir augalų kenkėjus, nupjauti ligų pažeistas ir nudžiūvusias šakeles, nugnybti daržovių stiebų ir ūglių viršūnėles laikas tinkamas. Gali būti, kad tai pakenks piktžolių aktyvumui ir jas efektyviau išnaikins. Priešpilnio metu augalų biolauko aktyvumas kyla nuo šaknų į viršų, stiebų ir lapų link, todėl padidėja spaudimas antžeminėse augalo dalyse. Šiuo laikotarpiu augalų šaknys ne taip skausmingai reaguoja į įvairiausius pažeidimus. Jei šiuo laiku persodinsite ar apipjaustysite augalus, jie ims sparčiau auginti naujus ūglius. Nepamirškite, kad nuo jaunaties iki pilnaties augalams reikia daugiau vandens ir maistinių medžiagų. Daugiausiai įtakos daro, žinoma, pilnatis. Visas biolauko aktyvumas yra sutelktas šakelėse, lapuose, žieduose, todėl nepatariama apipjaustyti vaismedžių ir vaiskrūmių, nugnybti daržovių viršūnėlių ir šoninių ūglių, skiepyti vaismedžių. Pilnaties aktyviausiomis dienomis (trijų dienų laikas fazės viduryje) patariama retinti augalų daigus, rauti piktžoles, purenti žemę šalia augalų ir mulčiuoti dirvožemį. Mėnuliui pradėjus vėl virsti pjautuvu, padidėja spaudimas augalų šaknyse, kurios šiuo metu yra labiausiai pažeidžiamos. Delčios metu augalų antžeminės dalys ne taip jautriai reaguoja į pažeidimus. Šiuo laiku patariama sėti visų rūšių augalų sėklas, šakniavaisius, sodinti augalų svogūnėlius, bulves, retinti daigus, naikinti piktžoles, kovoti su augalų kenkėjais, lieti ir tręšti augalus organinėmis trąšomis, apipjaustyti augalus, pašalinti braškių ūsus, skinti gėles ir rinkti derlių. Vis tik yra taip vadinamos „draudžiamos“ dienos, kai jokių augalų sėti ir sodinti ypač negalima. Tai jaunatis ir kai Mėnulis būna Vandenio bei Dvynių, Mergelės, Liūto ženkluose. Augalus geriausia sodinti per Mėnulio pilnatį, kai augalai įgauna daugiausia gyvybinės energijos. Mėnulis yra ir Žemės gyvybės šaltinis. Visiems žinoma – trauka daro įtaką ir Žemei, ir Mėnuliui. Jie susieti vienas su kitu, kaip ir visa Saulės sistema. Jeigu taip atsitiktų, kad Mėnulis išnyktų arba pakeistų savo skriejimo orbitą, ją pakeistų ir Žemė. Pakeistų, ko gero, ir kitos Saulės sistemos planetos. Žemei pakeitus skriejimo kryptį, pasikeistų ir jos atstumas iki Saulės. Keistųsi ir temperatūra Žemėje. Pasikeistų ir dienos-nakties santykis. Gali būti, kad Žemė pradėtų suktis greičiau, o para sutrumpėtų. Iš esmės tai pakeistų gyvybės planetoje klausimą. Pasak alternatyviosios medicinos žinovų, Mėnulis veikia ir žmogaus sveikatą Kiekviena mėnulio fazė, para ir padėtis Žemės atžvilgiu veikia skirtingą žmogaus kūno vietą, organus. Manoma, kad mėnulis veikia konkrečius organus, todėl dienomis, kuriomis šis dangaus šviesulys aktyviausiai veikia tam tikrą vietą, ją ir reikėtų gydyti. Pasak žiniuonių, per jaunatį labiausiai veikiama galva, veidas, smegenys, viršutinis žandikaulis, akys, gerklė, kaklas, eustachijaus vamzdelis, kaklo slanksteliai, pečiai, rankos iki alkūnių, plaučiai ir nervų sistema. Per priešpilnį reikėtų pasirūpinti krūtine, pilvu, alkūnių sąnariais, širdimi, tulžies pūsle, krūtinės ląsta, stuburu, kepenimis, skrandžiu, plonuoju ir storuoju žarnynu. Smalsuolius labiausiai dominanti pilnaties fazė taip pat yra atsakinga už konkrečias organizmo vietas. Per pilnatį turėtų būti gydomi inkstai, inkstų ir juosmens sritys, lytinės liaukos, šlapimo pūslė, tiesioji žarna, klubų kaulai ir stuburgalis. Dylant Mėnuliui – delčios fazėje– turėtų būti gydomi keliai, visa kaulų struktūra, visa virškinimo sistema, oda, akys, mentės, pėdos, organizmo skysčių sistema, žarnyno peristaltika. Žinoma, reikėtų pažymėti, kad visos rekomendacijos ir sutapimai yra moksliškai neįrodyti. Gydytojai pripažįsta, kad yra dienų, kai nepaaiškinamai padaugėja konkrečių ligų atvejų. Tačiau po nuolatinių stebėjimų paaiškėja, kad jie nebūna susiję su konkrečia mėnulio faze ar oro sąlygomis. Dažnai gydytojai pastebi, kad vieną dieną ligoninės prisipildo viena sunkia liga susirgusiųjų, o jau kitą dieną – dingus visiems simptomams, juos reikia išrašyti. Deja, pasitaiko dienų,kai lygiai taip pat padaugėja pacientų mirties atvejų. Jeigu pasitaiko tokia lemtinga diena, kartais ir medikai būna bejėgiai. Visada astrologus ir gydytojus kamavo klausimas, su kuo tai gali būti susiję ir kaip išvengti tokių atvejų, tačiau iki šiol moksliškai neįmanoma paaiškinti tokio dėsningumo. Remiantis astrologų ir žiniuonių pasakojimais, iš tikrųjų mūsų gyvenimai itin susiję su kosminiais kūnais. Tačiau atsižvelgiant į labai daug astrologinių faktų ir detalių neatitikimo su tikraisiais, moksliškai įrodytais faktais, tarp prognozių ir realios kosminių kūnų įtakos atsiranda labai didelė praraja. Mūsų planeta, Mėnulis, Saulė, visa Saulės sistema ir galaktika  visą laiką keliauja per begalinę visatą. Žemės vieta visatoje kinta. Kinta ir Saulės, planetų, kitų žvaigždžių vieta ir išsidėstymas. Keliaujant visiems kūnams po bekraštį kosmosą, laikas mūsų – stebėtojų –akimis sulėtėja. Nors Žemė per kosmosą lekia 108 tūkst. kilometrų per valandą, o visa Saulės sistema aplink mūsų galaktikos centrą skrieja dar 792 tūkst. kilometrų per valandą greičiu, mums atrodo, kad judame lėtai. Žiūrime į saulę, į laikrodį ir laukiame, kada pagaliau greičiau laikas praeis. Ir sulaukiam. Skaičiuojant paskutines savo gyvenimo valandas, tenka susimąstyti – et, kad tas laikas sustotų ar bent sulėtėtų. Deja, milžinišku greičiu lėkdami su savo planeta, mes net nepastebime, kad keičiasi ir dangus. Astrologų nustatytos nuolatinės Saulės judėjimo, planetų padėčių bei žvaigždynų padėtys nėra nuolatinės. Viskas keičiasi. Tie patys žvaigždynai, kuriuos matome naktimis, – tik iš mūsų planetos matomas vaizdas. Atrodo, ant juodo lapo baltais dažais sudėti taškai – nėra specialiai mūsų likimui spręsti išsidėsčiusios žvaigždės. Mes matome žvaigždes nutolusias nuo mūsų skirtingais, ypač dideliais atstumais. Pažvelkime sutemus į Prienus nuo legendinio „nuotakų“ kalno. Nė vienas neprieštaraus, kad Kauno gatvę apšviečiantys žibintai išsirikiavę  eina šalia gatvės tolyn, į priekį nuo kalno. Tačiau ar kuris nors išdrįs pasakyti, kad šie žibintai – nestovi nutolę vienas nuo kito? O tai – ant vienos gatvės stulpo, vienoje linijoje, mažėjančia tvarka sukabinta eilė lempučių, naujametinė girlianda. Žvaigždės danguje ne šiaip sau skiriasi dydžiu. Jos, kaip ir žibintai, nutolusios viena nuo kitos. Jeigu artimiausios Saulei žvaigždės – Kentauro Proksimos planetų sistemoje susitiktume su kitos civilizacijos atstovu ir bandytume paaiškinti apie sėkmės lydymas dienas Avino žvaigždyne, mažų mažiausiai pasirodytume kvailai. Atstumai tarp žvaigždžių milžiniški, nuo Saulės iki Kentauro Proksimos – 40 trilijonų kilometrų, kalbant suprantamiau, jeigu skrietume šviesos greičiu (300 tūkst. km per sekundę), Proksimą pasiektume tik po daugiau nei 4 metų. Kadangi dabar žmonijos pasiekiami didžiausi greičiai yra 6 tūkst. km per valandą, kaimyninę žvaigždę pasiektume tik beveik po milijono metų. Taigi, jeigu pavyktų mums šiame gyvenime nuskrieti didelį atstumą, iš kitos mūsų galaktikos vietos žiūrėdami į tas pačias žvaigždes jau matytume kitą jų išsidėstymą. Rugpjūčio mėnesį galima atidžiau pasižvalgyti po dangų ir pamatyti žvaigždes, iki kurių nuskriesime dar tikrai negreit. Žinoma, išsvajotosios, artimiausios kaimynės Proksimos nematysime. Ja gali džiaugtis tik Pietų pusrutulio astronomijos mėgėjai. Tačiau mes galime džiaugtis visais pagrindiniais žvaigždžių išsidėstymais ir planetomis. Iškart po saulėlydžio pietvakarių danguje galėsite pamatyti Saturną ir Marsą. Marsas šiomis dienomis pasitrauks iš Mergelės žvaigždyno ir pereis į Svarstykles. Jis visą mėnesį vysis Saturną ir rugpjūčio pabaigoje , prieš pat mokslo ir žinių šventę, bus arčiausiai „žiedų valdovo“. Žinoma, gražiausia abi planetas stebėti pro teleskopą, tačiau jos bus matomos ir „plika“ akimi. Joms pasislėpus už horizonto jau tikrai prisireiks teleskopo, nes patekės arčiau Saulės sistemos galo esantis Neptūnas, kuris ir toliau keliaus Vandenio žvaigždynu. Kita tolimoji planeta – Uranas – spindės Žuvų žvaigždyne. Auštant danguje reiktų dairytis Jupiterio ir Veneros, kurie rugpjūčio 18-osios rytą dangumi keliaus ypač arti vienas kito. Rugpjūtis dar vadinamas krentančių žvaigždžių mėnesiu. Vieni svarbiausių – Perseidai. Tačiau, visų astronomų nusivylimui, per jų piką, kai Žemės atmosferoje sudega daugiausiai meteorų – rugpjūčio 12 d. – danguje sužibės Mėnulio pilnatis, kuri šįkart bus ir viena ryškiausių. Apšviestame danguje krentančių žvaigždžių matysis mažiau.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close