Skambūs tikslai ir niūri realybė
Į redakciją kreipėsi tris vaikus auginanti prieniečių šeima prašydama padėkoti VšĮ Prienų ligoninės gydytojui traumatologui-ortopedui Vytautui Martinaičiui už jos šeimai suteiktas paslaugas, gydytojo profesinę kompetenciją, dėmesį ir net, kaip drąsiai išsireiškė, vienam sūnui išgelbėtą gyvybę. Perdavę šeimos padėką, su gydytoju susitikome pasikalbėti ne tik apie traumatologiją, bet ir apie sveikatos programos įgyvendinimą, reformos pliusus ir minusus.
– Lietuvos sveikatos programos tikslai buvo kilnūs: gyventojų mirtingumo mažinimas, vidutinės gyvenimo trukmės ilginimas, gyvenimo kokybės gerinimas, sveikatos santykių teisumas. Jiems pasiekti ir įgyvendinti reikia daug pastangų ir kryptingo bei planingo darbo, – sako VšĮ Prienų ligoninės ir VšĮ Lazdynų poliklinikos Vilniuje gydytojas traumatologas-ortopedas Vytautas Martinaitis.
Pasak gydytojo,2010 m. Sveikatos apsaugos kokybės indekse (ECHC) Lietuva užėmė 31 vietą iš 34, pernai – 25 iš 32. Neguodžia kaimyninės Lenkijos pozicija (30), bet sveiką pavydą galėtų kelti estai, esantys 21 vietoje.
Nei pagalba žmogui tapo geresnė, nei finansiškai praturtėjome
Antras dešimtmetis kalbama apie sveikatos apsaugos reformą. Pati idėja buvo sutikta su viltimi ir gerų permainų laukimu. Visuomenė taip pat laukė išgarbintosios vakarietiškos medicinos. Ar pasiteisino lūkesčiai?
– Treti metai kapstomės, o kol kas niekas neskaičiuoja, ar reforma davė kokios finansinės naudos. Per kelerius metus iš ES paramos fondų lėšų renovavome Prienų ligoninę, operacines, vėdinimo sistemas, pernai gavome naują operacinę įrangą. Kam viso to reikėjo, jeigu operacinė veikla minimizuojama? Kas žiūri, kur nukreipiamos lėšos? Jeigu jų nereikia, gal galima kur kitur panaudoti? Iš aukštų tribūnų nuolat skelbiama, kad finansavimo prioritetas – pirminis lygis, jis ir atliksiąs 60 procentų visų darbų. Ar tai stiprinimas, jeigu pakabiname naują lempą operacinėje, kurioje vyksta tik dienos chirurgijos operacijos, o už jas ligonių kasos apmoka minimaliai? – klausia gydytojas.
Kalbant apie Prienų rajoną, pirmiausia, anot traumatologo V. Martinaičio, reikia atkreipti dėmesį į natūralią gyventojų kaitą, t. y. gyventojų skaičiaus, sudėties pakitimus, susijusius su gimimais ir mirimais. Natūralus gyventojų prieaugis – skirtumas tarp gyvųjų ir mirusiųjų skaičiaus. Tenka apgailestauti, kad Prienų rajone toks prieaugis yra didžiausias minusinis Lietuvoje (–8,6). Taigi gimstamumas mažėja, o mirtingumas didėja, arba žmonės išvažiuoja į užsienį. Apie 20 proc. gyvenanačių žmonių – vyresni nei 60 metų, todėl, suprantama, sveikatos apsaugos sistemos funkcionavimas mūsų rajone turėtų tik intensyvėti, nes vyresnio amžiaus žmonės, deja, linkę sirgti. Tačiau sveikatos sistemos paslaugos nuo paprasto žmogaus tolsta tiek atstumo iki aukštesnio lygio gydymo įstaigų, tiek specialistų prasme.
Blogėja ne tik demografiniai rajono rodikliai, sveikatos paslaugų prieinamumas, bet ir ekonominė padėtis, kuri parodo bendrą mūsų rajono pragyvenimo lygį. Atsižvelgiant į tai, kad per penkerius metus pašalpų gavėjų rajone išaugo nuo 400 asmenų iki daugiau nei 2000, perspektyva nėra džiuginanti. Mediko nuomone, ekonominė ir socialinė gyventojų padėtis sąlyginai įtakoja ir sergamumą bei mirtingumą. Bedarbystė, socialinė atskirtis didina alkoholio vartojimą, daugėja traumų ir įvairių susirgimų atvejų. Tarp susirgimų, pasibaigiančių mirtimi, Lietuvoje pirmauja širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, kurios sudaro apie 57-58 proc., piktybiniai navikai – apie 20 proc. ir apie 10 proc. išorinės priežastys, į kurias neįskaičiuojami nei suicidiniai atvejai, nei autoįvykiai. Prienų rajonas ne išimtis.
Šio amžiaus rykštė – tuberkuliozė
Tuberkuliozė plinta, bet kam rūpi sergančiųjų sveikata? Ir ar patys sergantieji, įrašyti į įskaitą, tuo rūpinasi? Tuberkuliozė, anot gydytojo, priklauso nuo gyvenimo sąlygų, tokių kaip drėgėmė, šaltis, skurdas, maisto nepriteklius, vitaminų trūkumas, pervargimas. O kur dar mikrobai, asocialus kaimynas, nesisaugantis kaimynas, sergantis atvira tuberkuliozės forma ir vaikščiojantis be spjaudyklės… Sergantieji atvira tuberkulioze, sudarantys apie pusę diagnozuotųjų, platina ligą sveikoje visuomenėje.
– Statistikos duomenimis, Prienų rajone 100 000 gyventojų tenka 40 tuberkuliozės atvejų per metus. Ši sritis Prienuose palikta be jokios priežiūros. Šeimos gydytojas šiek tiek užsiima stebėjimu ir ligos diagnozavimu, nusiunčia pas pulmonologą, bet specialisto keletą metų Prienų ligoninė neturi. Dėl daugelio priežasčių: ir apmokėjimo, ir susisiekimo, ir gerų specialistų trūkumo, – apgailestauja V. Martinaitis.
Sąnarių protezavimo poreikis didėja, o pacientai jaunėja
Gydytojas traumatologas prisiminė, kad prieš dešimtį metų Prienų konsultacinėje poliklinikoje traumatologo kabinete per mėnesį apsilankydavo apie 500-600 pacientų, dalis iš jų, žinoma, pakartotinai. Šiuo metu jų sumažėję ir dėl gydytojo darbo krūvio, ir dėl paslaugų apribojimo.
– Anksčiau stacionare atlikdavome elementariausias kaulų atstatymo procedūras, įvairias operacijas. Dabar reforma paslaugas perkraustė kažkur kitur, nors sąlygas tam turime idealias. Apmaudu, kad savo laiku, gal prieš dešimt metų, neįlipome į endoprotezavimo traukinį, t. y. neišnaudojome galimybės daryti sąnarių protezavimo operacijas. Šiandien turime puikią operacinę ir tris arti esančias reabilitacines įstaigas, tačiau tokios reikalingos paslaugos negalime teikti. Dabar, kai palikta tik dienos chirurgija, tokių paslaugų ligonių kasos negrąžins. Be to, gaunamas kompensuojamų protezų kiekis ribotas, visos ligoninės dėl jų draskosi, todėl tikėtis nieko negalima. Sąnarių keitimo operacijų poreikis didėja, o pacientai jaunėja. Jau yra pacientų, įžengusių tik į ketvirtą gyvenimo dešimtmetį, – mitybos, gyvenimo būdo įtakojamos ligos jaunėjimą akcentavo V. Martinaitis, pridūręs ir apie dar vieną visos Lietuvos mastu problemą – augantį antrinį klubo, kelio sąnarių endoprotezavimo poreikį. Anot jo, per 15 metų klubo ir kelio sąnarių pakeitimo protezais operacijos atliekamos jau ne šimtais, o tūkstančiais per metus. Deja, jų laikas yra ribotas. Dalis gyventojų nesulaukia pakartotinio sąnario protezo pakeitimo, tačiau šios problemos niekas, pasak gydytojo, nenori spręsti.
Laukti eilėje arba mokėti
Traumatologo V. Martinaičio teigimu, stovinčiųjų nemokamo endoprotezavimo eilėje laukia akistata su skausmu ir kantrybe arba piniginės patuštinimas, jeigu ilgiau kentėti jau negalima. Laikas iki kelio arba klubo sąnario endoprotezavimo operacijos priklauso nuo to, kokioje klinikoje žmogus lauks eilės. Laikotarpiai, pasak gydytojo, įvairiuose centruose skirtingi, o kainos svyruoja tarp 4000-7000 litų, priklausomai nuo protezo modifikacijos ir gamintojo. Laukiantieji sąnario keitimo operacijos dar galėtų pridurti, jog eilė priklauso ir nuo to, kokio specialisto paslaugą norima gauti – garsaus profesoriaus, mokslų daktaro ar gydytojo be mokslinių laipsnių. Yra ir kitas būdas pagreitinti operaciją: apmokėti už endoprotezavimą savo lėšomis, o sulaukus eilės apie 80 proc. sąnario protezo vertės yra grąžinama iš ligonių kasos.
Kaip išvengti greito sąnarių susidėvėjimo?
Kad nesulauktų tokio likimo, žmogus, sako V. Martinaitis, turėtų atkreipti dėmesį, kokį darbą jis dirba.
– Antsvoris, fizinis darbas, šaltis, temperatūrų svyravimai, priverstinė darbo padėtis – visa tai atsiliepia sąnariams. Jeigu turite šioje rizikos veiksnių puokštėje ir hipertenziją (tai blogina mikrocirkuliaciją, sąnario kremzės mitybą), turite daugiau šansų, kad jūsų sąnariai susidėvės greičiau, – pabrėžė gydytojas traumatologas-ortopedas.
Pasak jo, vienas iš simptomų – kelio ar klubo sąnario skausmas. Jeigu skausmas yra ne po vienkartinio fizinio apkrovimo, jeigu jis tampa pastovus, varginantis naktimis, reikia kreiptis į traumatologą-ortopedą, kuris skirs reikalingus tyrimus, skirs medikamentinį gydymą arba nukreips į kitą gydymo įstaigą išsamesniam tyrimui. Svarbu, pabrėžė gydytojas, laiku kreiptis, kol dar galima medikamentais atstatyti sąnario funkciją. Juolab, kad dabar yra preparatų, kurie, leidžiami tiesiai į sąnario ertmę, užpildo pažeistas kremzlės sritis.
– Tai brangus gydymas ir nekompensuojamas. Maždaug penkios ampulės po 200 litų. Bet reikia pagalvoti, kad sąnario endoprotezavimas, po to ilgalaikis nedarbingumas kainuos brangiau, – perspėja gydytojas.
Vis dėlto net ir tada, kai malšinant skausmą vaistais jo priežastis neišnyksta, tik dar labiau nukenčia skaudamas sąnarys, gretimas kaulas, neretai žmonės linkę atidėti operaciją. Tada paprasto sąnario endoprotezo gali nepakakti, gali prireikti sudėtingesnio, daug brangesnio dirbtinio sąnario. Kai galų gale žmogus apsisprendžia operuotis, paaiškėja, kad nemokamo endoprotezo prireiks laukti eilėje ne mažiau kaip trejus metus. Tad sąnarių skausmus kenčiantiems ligoniams gydtojas traumatologas V. Martinaitis pataria laiku konsultuotis su specialistais ir Valstybinei ligonių kasai pateikti prašymą dėl sąnario skyrimo.
Priminsime, kad kiekvieną mėnesį Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai atnaujina informaciją, kiek kurioje ligoninėje tenka laukti endoprotezavimo operacijų. Matydami, kuriose gydymo įstaigose eilės mažesnės, pacientai turi galimybę pasirinkti kurią nors iš jų. Kita vertus, tai skatina ligonines konkuruoti, t. y. atlikti daugiau operacijų. 2012 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, įvairiose gydymo įstaigose laukiančiųjų sąnario endoprotezavimo eilėje yra arti 8000 asmenų: klubų – 5063, kelio – 2711. Pacientai, įrašyti į VLK eilę sąnarių endoprotezams gauti, juos įsigiję savo lėšomis bei VLK pateikę prašymą bei kitus Sąnarių endoprotezų kompensavimo tvarkoje reikalaujamus dokumentus, eilės tvarka turi teisę gauti nustatyto dydžio kompensaciją. Kompensuojamoji suma nustatoma pagal operacijos metu galiojusią mažiausią centralizuotai nupirkto endoprotezavimo sistemos komplekto kainą. Pacientams, operuotiems po 2010-12-27 už klubo sąnario endoprotezą eilės tvarka kompensuojama 1731,35 Lt, už kelio sąnario endoprotezą – 3274,64 Lt suma. Savo lėšomis įsigijusiems endoprotezą ir operuotiems anksčiau kaip 2010-12-27 ligoniams kompensuojama tuo metu galiojusi kompensacijos suma.
Jaunėja ir stuburo problemos
– Dažniausiai pacientai kreipiasi tada, kai yra tokioje svyravimo fazėje – tarp medikamentinio gydymo ir patekimo pas neurochirurgą išvaržos šalinimo operacijai. Kaip bebūtų gaila, labai dažnai su stuburo susirgimų problemomis kreipiasi mūsų emigrantai. Sugrįžę jie apsiginkluoja tabletėmis ir vėl išvažiuoja, nes žino, kad po operacijos dar mažiausiai dvejus metus bus nedarbingi, – apgailestavo gydytojas V. Martinaitis, ypač perspėdamas mažamečių tėvus bei jaunus žmones laiku atkreipti dėmesį į kūno laikyseną, stuburo skausmus ir neatidėlioti vizito pas specialistą.
„Juo daugiau komercijos medicinoje, tuo mažiau žmogui naudos“
Taip manantis gydytojas traumatologas V. Martinaitis sako, kad nacionalinę sveikatos politiką reikėjo spręsti ne optimizuojant ligoninių tinklą, o išsaugant ligonines mažuose rajonų centruose.
– Mes, turėdami rajono centro statusą, per trisdešimt tūkstančių gyventojų, neturime ligoninės. Tuo metu, kai buvo paskelbta sveikatos apsaugos reforma, ministras buvo turbūt ne medikas. Kažkam reikėjo paskirstyti europinius pinigų srautus, geriau laikyti didžiųjų miestų ir rajonų centrų ligonines, o apie paparastą žmogų buvo galvojama, jeigu apskritai buvo galvojama, paskiausiai, – mano sveikatos reforma nusivylęs gydytojas, su kurio požiūriu sutiktų ne vienas medikas, davęs Hipokrato priesaiką ir žinantis, kaip sunku išbalansuoti tarp įstatymo ir pagalbos žmogui, kuri, reformos dėka, nenumatyta paslaugų teikimo sąraše.
Skubią ir neatidėliotiną pagalbą visą parą teikia Priėmimo skubiosios pagalbos skyriaus gydytojai, jiems padeda slaugytojos ir slaugytojų padėjėjai. Sudėtingais atvejais konsultuoja gydytojai. Jei nėra galimybės suteikti paslaugų, kurios būtinos pacientui, organizuojamas jo gabenimas į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą. O yra atvejų, kai galioja „auksinės“ valandos taisyklė, kuria dėl funkcinių apribojimų galima ir nepasinaudoti.
– Mano požiūriu, pagal tą paslaugų paketą, koks yra teikiamas ir koks galėjo būti, ką teikėme anksčiau – mes tik tolstame ir prastėjame, – sako reformos pasekmėmis nusivylęs medikas. – Skubi pagalba, ačiū Dievui, kol kas palikta, bet Prienų ligoninei reikia modernaus Priėmimo skubiosios pagalbos skyriaus su visais specialistais, apmokėjimais ir įgaliojimais, – įsitikinęs gydytojas traumatologas-ortopedas V. Martinaitis.
Roma Sinkevičiūtė
