Alma Mieliauskienė: „Problema ne lėkštėje, problema – galvoje“
PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) duomenimis, viena iš sunkiausiai sprendžiamų sveikatos problemų yra ne medicinos technologijos, ne farmacijos laimėjimai, o rizikos veiksniai, ardantys sveikatą, provokuojantys ligas ir trukdantys sveikti. Ypač pavojingas nutukimas – rimčiausių ligų pranašas ir palydovas. Apie nutukimo pavojus sveikatai, sulieknėti trukdančius stereotipus ir veiksmingą lieknėjimo metodiką kalbamės su jos kūrėja, klubo „Valgau ir lieknėju“ vadove Alma Mieliauskiene.
Kas Jus paskatino domėtis lieknėjimu, o vėliau ir įkurti klubą? Kodėl nusprendėte skatinti ir kitas moteris (bei vyrus) susirūpinti savo sveikata?
Prieš 30 metų buvau jauna, stora ir nelaiminga. Svėriau 112 kg, kurių atsikratyti nepadėjo jokios dietos. Medikai diagnozavo medžiagų apykaitos sutrikimą ir vis pridurdavo: ,,O dar tokia genetika!“ (beveik visos giminės moterys – storulės). Tačiau… per pusmetį numečiau 60 kg. Sukūriau savo metodiką ir įkūriau pirmąjį Lietuvoje klubą. Pavadinau jį paprastai: ,,Valgau ir lieknėju“. Tūkstančių sėkmingai klube sulieknėjusių moterų istorijos rodo, kad tikrai – pagal mano metodiką galima valgyti viską (lašinius, karbonadus, šokoladus), ilgai miegoti (pavalgei – pagulėk, sako liaudies išmintis) ir sulieknėti.
Tunkame dėl to, kad klausome visokiausių teorinių rekomendacijų. Patarinėja visi, kas netingi. Pasiskaito ir moko gyventi. Šiaip jau visame pasaulyje yra tokia tendencija: AA vadovauja tik buvę alkoholikai, narkomanų reabilitacijai – tik buvę narkomanai, o svorio metėjų klubams – tik buvę storuliai. Nes tas, kuris nepabuvo storulio kailyje, niekada nepadės pasiekti realių rezultatų. Jo patarimai – tik teoriniai, pavyzdžiui, ,,mažiau valgyk, daugiau judėk“.
O antsvoris tikrai yra rimta problema. Nutukęs žmogus turi didesnę tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, II tipo diabetu, virškinamojo trakto, alerginėmis, sąnarių, endokrininės sistemos ir įvairiomis kitomis ligomis. Reikia pripažinti, kad, jeigu suvokiame, jog narkomanas, alkoholikas žudo save, naikina sveikatą, lygiai tą patį darome tukdami. Nutukėlių kepenys padidėjusios ir suriebėjusios (kaip ir alkoholikų), išsiplėtusi širdis, kraujagyslės nebepumpuoja kraujo, ,,lauk lipa“ venos, inkstuose kaupiasi akmenys, tulžies pūslės dažnai net nebėra – išoperuota,. O stuburas, sąnariai, kurie nebepakelia ,,pavalgymo“ naštos? Todėl šiandien niekas neabejoja, kad antsvoris nėra tik kosmetinė problema.
Beje, labiausiai suplonėti trukdo visokie teoriniai patarinėjimai, stereotipai. O iš tikrųjų – labai naudinga valgyti vakare, valgyti skanų maistą, apskritai nebijoti valgyti, nes problema ne lėkštėje, problema – galvoje.
Lieknėjimo metodiką sukūrėte vadovaudamasi savo asmenine patirtimi, tiesa? Kaip jums pačiai pavyko atrasti tą veiksmingą lieknėjimo būdą? Ir kaip sekėsi paskui išlaikyti norimą svorį?
Iš šalies kartais atrodo, kad storuliui niekas kitas nerūpi – tik pavalgyti. Iš tikrųjų yra atvirkščiai: aptukęs žmogus nuolat galvoja apie tai, kaip čia nustojus valgyti… O norint sulieknėti to nereikia!
Kol klausiau patarimų, ir aš pati vargau, kankinausi, bet nelieknėjau. Bėgiojau ir strikinėjau, valgiau vien obuolius ir vien varškę… Du kilogramai nukrenta – trys priauga, penki nukrenta – penkiolika priauga. Ir taip ,,prisiplonėjau“ iki 112 kg. Kaip ir daugelis apkūnių moterų buvau išbandžiusi viską. Bet negali amžinai prievartauti save. Tad anksčiau ar vėliau neištverdavau ir… Kai pradedi ,,susitarti“ su savimi, organizmas signalizuoja, kada ir ko norėti. Kai visada ir viską galima valgyti, nebepuoli, nebegriebi – juk galima!..
Žmonės pradeda vis plačiau naudotis mano patirtimi, po truputį atsisakyti stereotipų, kurie realiai neveikia. Mano metodikos esmė yra ne kalorijų skaičiavimas. Ir man tiesiog juokinga, kai nežinantys mano metodikos mano, jog reikia susiskaičiuoti kalorijas ir suplonėsi. Nieko panašaus! Kalorijas reikia skaičiuoti ne tam, kad nevalgytum, o atvirkščiai – tam, kad nebijotum valgyti. Ir obuolys, ir bulvė turi tiek pat kalorijų. Saldainis, cukraus šaukštelis į puodelį kavos – nesustorins ir nesuplonins (tai tik 40 kcal, kai gyvybinis minimumas – apie 700 – 1000 kcal). Tie tūkstančiai mano klube sulieknėjusių moterų, prieš keliolika metų atsikračiusios po keliolika ar net keliasdešint kilogramų, tiek TV laidose, tiek savo pasakojimuose, tiek draugių klausiamos, ką gi daryti, tvirtina, jog klubo užsiėmimų keliais žodžiais neperpasakosi, bet jei jau plonėji, dera daryti tai su malonumu.
Jūs teigiate, kad reikia laikytis sunaudojamo maisto kaloringumo nustatyto kiekio ir… būtinai mylėti save. Jeigu su pirmuoju patarimu dar galima kažkaip susitvarkyti, tai antroji sąvoka – mylėti save– gana abstrakti. Kaip ją paaiškintumėte? Ką reiškia – mylėti save? Yra nemažai gana apvalių moterų, kurios jaučiasi laimingos: mylinčios ir mylimos, dirbančios patinkantį darbą ir mylinčios save tokias, kokios yra. Žinoma, jos neatsisakytų sulieknėti, tačiau sako, jog antsvoris netrukdo jaustis laimingoms. Tai melas?
Kalorijų lentelė – tik „ramentai“. Žinodamas produktų kaloringumą, nebijai, kad nutuksi nuo bulvių, lašinių, karbonado ar torto. Kai gali viską valgyti – pradedi rinktis.
O mylėti save – reiškia, daryti sau gera. Kad ir kaip keistai skambėtų, sau gebame pakenkti daugiau nei didžiausi priešai.
Nutukimas (ir tukimas – per dieną nesustorėjama, vadinasi, kalbame apie ilgą laiko tarpą, kaip ir kitos priklausomybės yra ne kas kita, kaip psichologinio diskomforto kompensacija. Tiksliau – mėginimas kompensuoti problemas, su kuriomis nepajėgiama susidoroti. Vienas puola girtuokliauti, kitas – griebiasi narkotikų, o mes – ,,nekaltai“ čiuožiame link šaldytuvo. Ir dar guodžiame save, stengiamės apgauti: negi ir pavalgyti nebegaliu? Pavalgyti gali. Tiek, kiek reikia organizmui. O jei tunkame – vadinasi, valgome ne tiek, kiek organizmui reikia, o tiek, kiek yra, kiek, kaip liaudis sako, akys mato… Kai prisikemšame tiek nereikalingo maisto, jis visas „keliauja“ į atsargas. O riebaliniame audinyje kaupiasi vadinamieji šlakai, toksinai, tad pačios sau tampame nuodingais užtaisais. Apkūnus žmogus dažnai jaučia silpnumą, jam svaigsta galva, linksta kojos… O juk tai – apsinuodijimo požymiai. Nors… mėginame paaiškinti sau, jog… per mažai valgome (juokiasi). Ir visa tai dėl to, kad priklausomybė nuo valgio ir yra tik priklausomybė. Žinoma, daugelis storulių jokiu būdu nenori sutikti, kad turi priklausomybę, kaip koks alkoholikas ar narkomanas. Bet pasižiūrėkim, kaip yra iš tikrųjų. Sakykim, vyrukai gėrė, gėrė, jau patys mato – gana. Bet butely liko (mums atrodo – na, padėk), bet priklausomam nuo alkoholio atrodo kitaip – negi paliksi? – reikia pabaigti (šypsosi). O mes ką darome? Valgėm, persivalgėm, jau nebetelpa, bet negi paliksi – reikia pabaigti… Ir ,,pabaiginėjam“ (juokiasi). Arba kitas palyginimas. Apkūnios poniutės dažnai įrodinėja, jog nesuplonėja, nes nenori. O iš tikrųjų – bijo dar vienos nesėkmės – kiek kartų vis plonėta ir vėl storėta. Nusivilia viskuo, veidrodis tampa priešu. O paskui – toks jau tas organizmas, dar ir valios trūksta (ponia Alma jau kvatojasi). Nereikia savęs apgaudinėti. Sustorėjusios stengiamės būti linksmos, ,,savos“, kad tik niekam mūsų apkūnumas nekliūtų. Kiek kartų teko girdėti: ,,Nenorėčiau ir negerčiau, kai nenoriu negeriu, bet kada galiu mesti, negėriau 2 dienas, 3 savaites ir pan.“. Analogiškai – kai noriu, galiu suplonėti, esu numetusi n kilogramų, galiu visai nevalgyti, nevalgyti vakare ir t.t. O juk reikia valgyti! Maistas yra Dievo dovana. Visais laikais visos tautos dėkojo Aukščiausiajam, kad turi, ką valgyti, laimino maistą. O mums jis tampa baubu. Na, o baubas ir atsisuka prieš mus. Mes – kovojam su juo. Prasideda nesibaigiančios kovos. O rezultatai – veidrodyje… Būti liekna ir laiminga – viena, o apsimetinėti, vaidinti (pirmiausia – prieš save pačią), kad viskas ,,normalu“ – ryškiausias nusivylimo požymis, kuris rodo, kad nebesitikima būti liekna. O be reikalo – nieko neįmanomo nėra!
Gal galite pasidalinti savo mitybos receptu? Kada ir kokius produktus reikėtų valgyti? Tarkime, teko girdėti, jog vakarais negalima valgyti angliavandenių turinčių produktų (obuolių, uogų, saldžių patiekalų), kurie esą virsta riebalais. Tai tiesa?
Ar esate girdėję tai, apie ką klausiate, prieš keletą metų? Visi tvirtino atvirkščiai – esą vakare tinka suvalgyti obuolį. Nesąmonė! Klubo paskaitose plačiai pasakoju apie biologinį paros laikrodį, kuriuo metu kas geriausiai tinka. O valgymas vakare – fiziologiniu požiūriu labai gerai. Vakare, kaip aš sakau, geriausias laikas, vištos kulšelei. Ir valgymas neskubant – ne tada, kai ,,turi laiko valgyti lėtai“ (nors žinai, jog koridoriuje klega pacientai, bėgsi vaikus suleisti į klasę ar reikės kažkaip pabaigti ataskaitas). Iki šiol norintiems numesti svorio pateikiami teoriniai patarimai, pvz., nevalgyti nuo šešių ar panašūs, daugeliui moterų ne tik trukdo suplonėti, bet ir verčia prastai (neteisingai) galvoti apie save (esą, neturi valios).
Visos storulės žino, kaip tai vyksta. Vieną gražų (arba – nelabai) rytą pasižiūri į veidrodį, sijonai nesueina, šiurpina lašinių rinkės – viskas, jau mesiu svorį. Gal – nuo kito pirmadienio, kai išeisiu atostogų? O gal – tiesiog nuo šiandien. Ir ką? Reikia papusryčiauti (ponia Alma ilgai kvatojasi). Prisikemšam tiek, kad savaitei užtektų. Naudojamės indulgencija – ,,reikia“. Bet juk reikia ne kibirais! Kas vyksta, kai ,,privalgome į tebemiegantį organizmą“? Pusryčiai neturi būti gausūs – dideli maisto kiekiai skatina apetitą. Tačiau mums to negana. Nuėjusios į darbą vėl ,,mirštam iš alkio“. Kolegė dar ištraukia apdžiūvusių sausainiukų, o gal atsinešė šviežių kepinių – reikia pavalgyti, juk ,,nuo šešių nevalgysiu, svorį mesiu“. Kur čia dar ką nugriebus? Pietūs? Oi, reikia sočiai prisivalgyti, juk ,,nuo šešių nevalgysiu“ – atrodo, kad ruoštumeis karui. Popiet vėl ,,atsivalgai“ – savaitei pakaktų, ir vis dėl to žygdarbio, kad ,,vakare nevalgysiu, svorį mesiu“. Kai tiek per dieną prisišveiti, jau net ir nebevalgant vakare, svoris ne krenta, o auga. Bet būna dar ,,gražiau“. Lyg auka žvilgčioji į laikrodį – jau pusė šešių, jau be penkių šešios – tai pasiaukojimas, nevalgysiu visą vakarą. Jau pusė septynių, jau po pusės… Pasižiūri į veidrodį: ai, taip ar taip stora, dar šiandien atsivalgysiu…. (Kvatojasi).
Mūsų organizmas yra protingesnis už teorijas. Pasižiūrėkit, gal ploni žmonės nevalgo vakare? Dar ko! Reikia girdėti savo organizmą, o ne išvedžiojimus tų, kurie patys niekada nebuvo stori. Nėra suplonėjusių ir nebepriaugusių svorio dėl to, kad nevalgė vakare. O klube ,,Valgau ir lieknėju“ – yra. Valgom, ką norim, valgom vakare ir lieknėjam!
Kokia Jūsų nuomonė apie maistą, kurį mes valgome? Turiu omenyje ne močiutės darže užaugintas daržoves ar kaimiškus mėsos produktus, o tai, ką perkame parduotuvėse. Ar maisto pasirinkimas turi įtakos svoriui?
Kaip sakiau vienoje savo radijo laidoje (keliolika metų vedu autorines radijo laidas), einant pirkti maisto reikia ,,įsidėti į smegenis didinamąjį stiklą“ – net badmečiu galima rinktis, ką suvalgyti. Ar jūs žinote, kokias konkrečias ligas sukelia produktai, kuriuos turite savo virtuvėje? O juk ant kiekvienos pakuotės surašyta sudėtis. Gaila, bet žmonės dažniausiai nepasižiūri, kokių E prisiperka. Moka pinigus už nuodą ir dar žiūri, kiek jis galioja (kvatojasi). O ką valgome – tą ir turime. Ne tik svorio prasme, bet ir sveikatos apskritai. Tarp kitko, tukimas visuomet yra organizmo užterštumo rodiklis (deja, nei kapsulės, nei ,,natūraliai“ į žarnyną kišamos žarnos organizmo nevalo. Savireguliacijos – vadinasi, ir sveikimo, lieknėjimo – mechanizmus veikia tik maistas, augalai ir emocinio šlamšto, kurio poveikį mėginame kompensuoti nesaikingu valgymu, koregavimas). Kaip mėgstu sakyti, laimingas žmogus neserga ir netunka. Tad būkit sveiki, liekni ir laimingi! O jeigu jau viską išbandėte, bet veidrodis vis dar jūsų priešas, ateikite į klubą ,,Valgau ir lieknėju“.
Kokia Jūsų nuomonė apie dietas, maisto papildus, kuriuos, kaip vieną iš svorio metimo priemonių, naudoja merginos, moterys? Ar tai ne lengviausias kelias, kuris, kaip rodo pavyzdžiai, veda į niekur?..
Parodykit man, kuri nuo tų papildų tapo liekna? Ar tai kam nors padėjo? O jei rimtai – visos dietos, papildai, sportavimai, nevalgymai – gerai, kol to laikaisi. Nustojai ir svoris sugrįžta, dažniausiai – net dvigubai. O papildai? Dirbdama Kauno medicinos instituto Mokslinio tyrimo sektoriuje, įpratau sisteminti informaciją. Trumpai pasakyčiau taip: prieš keliasdešimt metų nutukusių žmonių tebuvo apie 20 %, o dabar – jau per 50 %. Tad tenka pripažinti, kad visos „stebuklingos“ piliulės, papildai, sportavimai ir panašios gudrybės problemos nesprendžia.
Mano klubo „Valgau ir lieknėju“ moterys žino, kad joms nereikia „kažko“ – reikia pagaliau baigti svorio metimus ir sulieknėti. Beje, periodikoje yra net keliasdešimt straipsnių, kur matosi, kaip intensyviai kovojau už termino lieknėti įsigalėjimą. Daugybėje leidinių vis prasprūsdavo „sublogti, suliesėti“. Kartojau: liesėjimas – ligos, nesveikatos požymis, mes klube lieknėjame. Tiesiog – viską išbandžiusios, kai jokie papildai, sportavimai, savęs apgaudinėjimai nebepadeda, moterys ateina į mano klubą.
Kaip Jūsų idėjos pasklido po Lietuvą? Kaip jos veikia? Trumpai papasakokite apie savo apsilankymą Prienuose ir atsiliepimus. Kodėl nusprendėte vėl čia sugrįžti? Kada bus galima Jus pamatyti?
Beveik kiekviena keturiasdešimtmetė turi draugių ir pažįstamų, kurios klube sulieknėjo ir tapo laimingesnės. Vieni Lietuvos dienraščiai, žurnalai rašo, kad mano klubą lankė keliasdešimt tūkstančių, kiti – kad keli šimtai tūkstančių moterų – nežinau, neskaičiavau. Tik žinau, kad daug, nes turiu šūsnis laiškų, atsiliepimų. Džiaugiuosi, kad kitiems naudinga mano patirtis.
Daugybė moterų sulieknėjo skaitydamos mano knygas („Auksinė sveikatos taisyklė“, „Pagaliau sėkmė – valgau ir lieknėju“, „Tau turi būti gerai, arba klubo ‚Valgau ir lieknėju“ paslaptys visiems. Storulių psichologija“, ,,Veidrodis, svarstyklės ir tu“ ir kt.). Tačiau rezultatas toli gražu neprilygsta klubą lankiusiųjų pasiekimams. Klube „Valgau ir lieknėju“ daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip panorėti būti liekna? Ir tai realiai veikia.
Ne tik kaunietės, kurios pirmiausiai atėjo į klubą, nori būti lieknos. Su paskaitomis važinėju po įvairius miestus. Tiesa, penkiolika metų buvau ,,dingusi“ – dirbau radijuje, TV, rašiau straipsnius apie sveikatą.
Dabar išleidau naują knygą ,,Klubo VALGAU IR LIEKNĖJU kalendorius – ką valgyti visus metus ir kiekvieną dieną“ (džiaugiuosi, kad knyga turi pasisekimą) ir atnaujinau klubo veiklą.
Malonu prisiminti, kad Prienuose į knygos pristatymą susirinko pilna salė. Esu dėkinga bibliotekos direktorei poniai Daivai Čepeliauskienei ir veiklioms, energingoms bibliotekos darbuotojoms.
Grupelė prieniškių jau išklausė paskaitų ciklą, sužinojo viską, ko reikia plonėjimui, ir sėkmingai lieknėja. Deja, pasirodo, ne visi norintys sužinojo. Man vis skambina, rašo ,,o kada atvažiuosit į Prienus?“ Tad kviečiu dar kartą. Renkamės rugpjūčio 4 dieną, pirmadienį, 17.30 val., Vytauto 11A. Įėjimas nemokamas. O norinčios dalyvauti klubo užsiėmimuose gali registruotis telefonu 860910288.
Tad iki malonaus susitikimo Prienuose!
Roma Sinkevičiūtė