Norintieji bent akimirką prisiliesti prie menininko sielos – turėtų paskubėti (GALERIJA)

Birštono sakraliniame muziejuje nuolat veikia parodos, kuriose galima bent akimirką pažvelgti į vidinį menininko – dailininko, skulptoriaus – gyvenimą.

sakralinis1

>>> DAUGIAU NUOTRAUKŲ ČIA <<<

Dažnai šviesiausias arba tamsiausias žmogaus sielos kerteles išduoda jo rankos. Ko dažnas nepasako, tą – padaro. Menininkai taip pat balsu, šokiu ar rankomis išreiškia savo emocijas, širdies troškimus, svajones. Ne veltui sakoma: „Įdėjo visą savo širdį“. Išties dirbdamas mielą darbą menininkas sudeda į jį visas savo svajones, fantazijas bei neišsipildžiusias svajones ir tikisi sukurti kažką naujo, geresnio, net stebuklingo. Neretai tai pavyksta.

 

Birštono sakraliniame muziejuje turbūt ne kartą yra lankęsi ir birštoniečiai, ir kurorto svečiai. Į muziejų dažnai užsuka pro šalį, į bažnyčią, einantys tikintieji, kartais užklysta piligrimai. Juk vasara – tai metas, kai keliauja visi. Ir visi keliaudami nori pamatyti tai, kas dar labiau pakeltų vasarišką nuotaiką.

Šiuo metu muziejuje kaip tik dar veikia dvi parodos, tačiau norintieji jas aplankyti turėtų paskubėti.

Tik iki liepos 29 d. antrąjį muziejaus aukštą puoš tikrai nemažai darbo bei skulptoriaus širdies pareikalavusi Kazimiero Martinaičio medinių skulptūrų paroda. Parodos autorius – tautodailininkas kryždirbys, už vaizdinės dailės ir kryždirbystės darbus respublikiniame tautodailės konkurse „Aukso vainikas“ Kauno ture pelnęs dvi nugalėtojo nominacijas. Šie apdovanojimai skiriami iškiliausiems liaudies meno meistrams už darbus, sukurtus pagal vietinių senųjų amatų šimtametes tradicijas. Tautodailininko darbai puošia Garliavos Švč. Trejybės bažnyčią bei Šiluvos piligrimų kelią. Nuo vaikystės drožinėjantis K. Martinaitis savo skulptūromis pasakoja Kristaus gyvenimo istoriją.

 

Meistriškai išdrožinėtos ir ryškiomis spalvomis apdailintos skulptūros tarsi atgyja. Vaikštant po parodą susidaro įspūdis, kad skulptūros tave stebi ir tarsi laukia, kaip bus įvertintos, kokiu žodžiu bus paminėtos. Tačiau pamatyti – visada geriau, negu išgirsti ar perskaityti. Neįmanoma atpasakoti, kiek darbo ir širdies įdėta į šias skulptūras.

 

K. Martinaičio darbus tarsi papildo šalia jo skulptūrų eksponuojami Ričardo Grekavičiaus kaltiniai kryžiai. Šio menininko darbai – dar vienas žingsnis į lietuvių protėvių dvasinį pasaulį. Nuo 2006 m., kai tapo Kalvių sąjungos nariu, R. Grekavičius jau surengė per dešimtį parodų. Viena jų Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo proga buvo eksponuota Radvilų rūmuose. Menininkas yra „Aukso vainiko“ regioninio etapo prizininkas.

 

Juodi kryžiai ant gelsvų muziejaus sienų – dar vienas ryškus kontrastas. Subtilus ir viliojantis. Dažnai ne vieną bauginančius kryžius R. Grekavičius pavertė širdžiai mielais, jaukiais ir saulėtais. Būtent saulė – visuomet lydėjusi lietuvių tautą, teikusi šilumą bei pavasarį visa širdimi laukta – šviečia juoduose šalto metalo kryžiuose.

 

Birštono sakralinis muziejus turi ir kuo pasigirti, ir kuo nustebinti, tik klausimas, ar lankytojai ir praeiviai tai vertina. Pasak muziejaus vadovės Romos Zajančkauskienės, lankytojų netrūksta, nors šiuo metu ir rekonstruojama gatvė šalia muziejaus.

Tačiau vertėtų paskubėti – abi parodos sakraliniame muziejuje jau skaičiuoja paskutines dienas.

Mantvydas Prekevičius

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close