Lietuvos Respublikos Konstitucija nesikeis
Jau ir anksčiau ne itin populiarus referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47 ir 147 straipsnių pakeitimo (žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams sąlygų pakeitimo) sekmadienį neįvyko.
Nors visoje Lietuvoje piestu stojama prieš žemės pardavimą užsienio, konkrečiai, Europos Sąjungos piliečiams, tačiau, palyginti su LR prezidento rinkimais, penkis kartus smukęs rinkėjų aktyvumas ir išankstiniame, ir rinkimų dieną vykusiame referendume parodė, kad lietuviai labiau mėgsta savo nuomonę reikšti balsu tarpusavyje, o ne raštiškai ir oficialiai.
Referendumui organizuoti iniciatyvinė grupė nesunkiai surinko 300 tūkst. reikalingų referendumui surengti LR piliečių parašų, tačiau į rinkimus atėjo vos šiek tiek daugiau – 379 915 norinčiųjų oficialiai išreikšti savo nuomonę. Referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja bent pusė rinkimo teisę turinčių piliečių (iš 2 538 431 – 1269216.) Tačiau į rinkimų apylinkes atėjo netgi mažiau nei penktadalis tą teisę turinčiųjų – 14,97 proc. Į ganėtinai aktyvius LR prezidento bei Europos Parlamento rinkimus taip pat nesusirinko nė pusės rinkėjų, vos per 47 proc., tačiau pastariesiems rinkimams šios kvotos užteko.
Negana to, iniciatyvinei grupei teko stipriai nusivilti pamačius rezultatus. Laikomame neįvykusiu referendume už LR Konstitucijos straipsnių pakeitimus balsavo tik šiek tiek daugiau nei 70 proc. – 268 920 piliečių, prieš – 100 249 lietuvių. Lietuvos mastu į referendumą neatėjo netgi tie 300 tūkst. už jį pasirašiusiųjų. Vidutiniškai rinkimų organizavimas Lietuvoje kainuoja apie 2 mln. Lt mokesčių mokėtojų pinigų. Taigi drąsiai galima teigti, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis Lietuvos Respublikos pilietis į balą išmetė 10 nuosavų litų. Žinoma, palyginti su greitai augančiomis kainomis, jie greitai gali būti beverčiai.
Prienų ir Birštono krašto gyventojai šiuose rinkimuose buvo ganėtinai aktyvūs ir pakilo aukščiau už šalies vidurkį. O Birštono savivaldybės rinkėjai šįkart buvo ir aktyvesni už Prienų rajono savivaldybės rinkėjus, Jau išankstiniame balsavime savo nuomonę išreiškė 250 (6,16 proc.) iš 4059 tokią teisę turinčių Birštono savivaldybės gyventojų. Prienų krašte iš anksto nuomonę išreiškė 1399 (5,56 proc.) iš 25 168 tokią teisę turinčiųjų.Tiesa, rinkimų dieną abiejų savivaldybių gyventojų aktyvumas labai smuko ir Prienų kraštas aplenkė Birštono savivaldybę. Lietuvos didžiojo kunigaikščio (LDK) Kęstučio krašto gyventojai pagal aktyvumą referendumo dieną liko aukščiau šalies vidurkio, o LDK Vytauto krašto gyventojų aktyvumas smuko žemiau jo. 19 val. rinkimų apylinkėse buvo apsilankę 11,18 proc. birštoniečių bei 11,54 proc.Prienų krašto gyventojų. Bendrai sudėjus dalyvavusius išankstiniame balsavime bei referendumo dieną –referendume dalyvavo 4541 (17,98 proc.) Prienų rajono savivaldybės gyventojas ir 737 (18 proc.) Birštono savivaldybės gyventojai.
Prienų rajone aktyviausi buvo Užuguosčio rinkimų apylinkės balsuotojai. Jų į rinkimus atėjo 147 (42,24 proc.). Didžiausios rinkimų apylinkės – Dariaus ir Girėno – rinkėjų aktyvumas buvo artimas šalies vidurkiui (15,77 proc.), čia balsavo 424 prieniečiai. Pasyviausi buvo taip pat vienos skaitlingiausių rinkimų apylinkių – Statybininkų – rinkėjai. Joje nuomonę dėl Konstitucijos keitimo išreiškė tik 290 (11,98 proc.) iš 2420 tokią teisę turinčiųjų.
Gausiausiai už Konstitucijos pakeitimą pasisakė Klebiškio rinkimų apylinkės balsuotojai – 89,02 proc. iš 77 balsavusiųjų. Daugiausiai prieštaraujančių buvo Balbieriškio kaimiškojoje apylinkėje – 60 proc. iš 108 balsavusiųjų.
Birštono rinkimų apygardoje aktyviausia buvo Nemajūnų rinkiminė apylinkė. Joje savo nuomonę išreiškė 131 (25,44 proc.) iš 515 balsavimo teisę turinčiųjų. Pasyviausia – Birštono miesto – 398 (16,56 proc.) iš 2403. Tačiau Birštono miesto apylinkėje balsavusieji išreiškė didesnę paramą LR Konstitucijos keitimui – 279 (70,10 proc.) balsavo „Taip”. Nemajūnuose pakeitimus palaikė jau mažiau – 77 (58,78 proc.) balsavusiųjų.
Sunku būtų spręsti, kodėl referendumo aktyvumas buvo toks mažas. Aišku tik tiek, kad daugelyje buvusių rinkimų, kurių metų būdavo prastas oras, rinkėjų aktyvumas sumažėdavo ne itin žymiai. Taigi, referendumo dieną Lietuvą gaubęs lietus tikrai nebuvo svariausia priežastis referendumui neįvykti. Daugelis kalbintų prieniečių išreiškė tiesioginę abejonę – jeigu jau viskas numatyta teisės aktuose, tai joks referendumas nieko nepakeis.
Mantvydas Prekevičius
