home Mokslas Žvilgsnis aukštyn

Žvilgsnis aukštyn

Pusė nueito saulės metinio kelio yra prastas ženklas mėgstantiems vasarą ir šilumą, tačiau gana nebloga pradžia dangaus objektų smalsuoliams. DSCF1231a Trumpėjanti diena suteiks daugiau galimybių ilgiau pažvilgčioti į dangų, paieškoti legendomis ir mitais apipintų žvaigždžių bei planetų. Tamsėjančios naktys pagelbės ir mėgėjams bei profesionalams, besižvalgantiems po dangų per teleskopą.   Ką žada įpusėjančios vasaros dangus? Tiesą pasakius, laukiantiems stebuklo jo dar teks palaukti. O mėgstantiems ir daug kur matantiems mažesnius stebuklus – dangus neišsemiama stebuklų platybė.   Pirmoje vasaros pusėje danguje karaliauja vienintelė plika akimi matoma planeta – Saturnas. Romėnai jį pavadino vieno iš seniausių dievų garbei. Pasak legendų, su žmona Ope Saturnas buvo Jupiterio, Cereros, Veritos ir daugelio kitų dievų tėvas. Jo garbei gruodžio 17 d. buvo švenčiamos Saturnalijos. Šios šventės metu šeimininkai ir vergai susikeisdavo vaidmenimis. Šventė iš pradžių trukdavo vieną dieną, vėliau buvo pailginta iki savaitės. Jos metu, kaip įprasta tuometinėje Romos imperijoje, aplaidžiai buvo žiūrima į moralinius suvaržymus ir etikos taisykles. Lietuviai Saturną vadino Sėlija – Saulės dukra. Saturnas beveik iki vasaros pabaigos kas vakarą pakils žemai ties medžių viršūnėmis, pietiniame nakties danguje, ir ten išbus iki pat aušros, pamažu judėdamas vakarų link.   Dažnai danguje karaliauja raudonoji, vis dar užkariautojų iš Žemės laukianti planeta – Marsas. Šiuo metu Marsas įnirtingai vejasi Saulę, todėl jo, besileidžiančio su saule, apžiūrėti nepavyks. Paskui jį greitai pasislėps ir Jupiteris. Tik su galingais teleskopais pavyks įžiūrėti ir tuoj pat po Saulės laidos žemai, nuo rytų į vakarus keliaujančius Neptūną bei Plutoną. O Venera – paskutinė planeta, dar bent viena koja žengianti naktiniu dangumi, patekės tik likus keletui akimirkų iki saulės patekėjimo – apie 4 val. ryto.   Taigi, ką šiuo metu galima įžiūrėti naktiniame danguje? Paukščių Taką. Šiuo metu viena jo „uodega“ stipriai atsirėmusi į Žemės horizontą pietuose, o kita – paskui save traukia Kasiopėjos žvaigždyną šiaurėje. Norintiems pasinerti į svajones arba tiesiog pailsėti, o gal praleisti naktį po atviru dangumi, tai – vienas iš nuostabiausių vaizdų, pralenkiantis bet kurį kino filmą ar televizijos laidą prieš miegą. Danguje spindintys milijardai mūsų galaktikos disko žvaigždžių sukuria dviprasmį jausmą: kokie, mažučiai, palyginti su žvaigždėmis ir planetomis, esame visatoje ir kartu kokie esame galingi, galėdami matyti šį vaizdą. Žinoma, nereikia pamiršti, kad norint pamatyti tikrą Paukščių Tako grožį reikia į jį pažvelgti būnant visiškoje tamsoje. Tam idealiai tiktų mažiausiai 10 km nuo miesto esanti laukymė arba atviros kluono durys ir nakvynė ant šieno. Na ir, suprantama, šiltas oras bei giedras dangus, kurio meteorologai pastaruoju metu mums nenori padovanoti.   Be Paukščių Tako, galima pasižvalgyti ir po kitus žvaigždynus. Antai aukštai rytuose, tik nusileidus saulei, per visą dangų iki pat ryto sklendžia Gulbės žvaigždynas. Jį nesunkiai galima atpažinti ieškant bemaž taisyklingo kryžiaus formos žvaigždžių išsidėstymo. Po juo – pietryčiuose, prie pat horizonto po Saulės laidos pateka Andromedos žvaigždynas su keistu, vienoje vietoje sukoncentruotu blankiu šviesuliu. Tai įžymioji Andromedos galaktika (M31).Aukštai virš galvų į vakarus naktiniame danguje galima įžvelgti ir vieną ryškiausių dangaus žvaigždžių – Vegą. Apie iš jos atsklidusį kitos civilizacijos siųstą signalą net pastatytas kino filmas, kuriame vaidina daug įžymių aktorių.   Beje, norintieji pabandyti susitikti su nežemiškosiomis civilizacijomis gali tai padaryti ir neturėdami teleskopo bei neišeidami iš namų. Kalifornijos universitetas Berklyje jau daug metų vykdo projektą SETI@home. Prie šio projekto gali prisijungti bet kuris žmogus, turintis kompiuterį. Specialia programa į jūsų kompiuterį bus atsiųsti duomenys iš radioteleskopų ir jūsų kompiuteris laisvu nuo darbo metu bus panaudotas jiems analizuoti. Gali būti, kad tiesiog miegodami jūs tapsite pirmaisiais nežemiškos civilizacijos atradėjais.   Jeigu tai dar ne visi jūsų svajonėms priimtini pasiūlymai, vertėtų pasižvalgyti ir po vakarinį dangų. Nors artimiausiu metu jokio ryškesnio meteorų lietaus nenusimato, tačiau prieš pat saulėlydį dangų neretai apgaubia sidabriškieji debesys. Nors šių debesų kilmė dar nėra iki galo ištirta, tačiau manoma, kad tai – iš ledo gabaliukų sudaryti švytintys debesys. Jie pateiks ne tik nuostabių vaizdų jūsų svajonėms, bet ir tiks nuostabiems fotoaparatų kadrams.   Mantvydas Prekevičius

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close