Ar žemas kraujospūdis kenkia sveikatai?
Tarsi ugnies bijome hipertenzijos – per didelio kraujo spaudimo. Jei tik kas, skubame pas gydytoją, griebiamės tablečių. O štai į hipotenziją – žemą kraujospūdį – nekreipiame dėmesio. Ir dažnai ne tik tie, kurie kenčia nuo hipotenzijos, bet kartais ir gydytojai. Tarsi tai nebūtų liga…
O gal ir teisinga? Juk daugelis žmonių ilgai ir laimingai gyvena turėdami arterinį kraujo spaudimą 90/60 mmHg (esant tokiam spaudimui jau galima kalbėti apie hipotenziją kaip apie ligą) ir nepatiria jokių bėdų. Gal tik kartais apima vangumas, žmogus suglemba, darosi apatiškas, svaigsta galva, ypač rytais, užvaldo tingumas, jis nieko nenori daryti – tik gulėtų ir gulėtų. O jeigu su tokiais nusiskundimais ateina pas gydytoją, gydytojas dažniausiai pataria daugiau judėti, išgerti kavos, gerai išsimiegoti. Viena vertus, tai teisinga, bet…
Nesigriebkite iškart tabletės
Hipotenzija (medicinos terminologija – arterinė hipotenzija) kaip liga yra pripažinta palyginti neseniai. Tačiau medikai iki šiol nėra vienos nuomonės, ar reikia ją gydyti. Ir štai kodėl. Žinoma, žmogui iki tam tikro laiko hipotenzija nesukelia ypatingų nemalonumų, bet ilgainiui (paprastai sulaukus 40–45 metų) hipotenzija gali „virsti“ hipertenzija. O tai jau rimtas pavojus. Ir kuo daugiau jaunystėje vartosite medikamentų kraujospūdžiui pakelti, tuo didesnė tikimybė, kad su metais kraujospūdis pradės didėti. Taigi, jeigu arterinė hipotenzija šiuo metu nėra kenksminga sveikatai, vaistų geriau nevartoti. Organizmas greitai pripranta prie kraujospūdį didinančių cheminių preparatų ir netenka gebėjimo natūraliai jį reguliuoti.
Atsargiai, krizė!
Baisiausia, kas gali nutikti hipotenziją turinčiam žmogui, tai krizė, t.y. staigus kraujospūdžio kritimas. Tačiau krizę patiria toli gražu ne kiekvienas šia liga sergantis žmogus. Tiesa, nuo jos nėra nė vienas apdraustas. Išprovokuoti krizę gali daugelis dalykų: stresas, šaltis, pervargimas, tvankuma, aštrūs kvapai, pavyzdžiui, acetono arba dažų ir kt.
Tie, kas ne kartą išgyveno krizę, tikriausia prisimena slegiantį pasibaisėtiną jausmą: aptemsta akys, visą kūną staiga išpila šaltas prakaitas, neįmanoma atsikvėpti, regis, aplink viskas pradeda beatodairiškai suktis. Kartais tai gali baigtis apalpimu, žmogus gali parkristi, stipriai susitrenkti.
Ką reikėtų daryti pajutus artėjančią krizę? Pirmiausia, pabandykite susiimti ir įveikti baimę. Atsigulkite arba atsisėskite, jeigu neturite tokios galimybės, atsiremkite į sieną ar medį. Nesistenkite „gaudyti oro“ ar giliai kvėpuoti – nuo to tik labiau svaigs galva, atvirkščiai, įkvėpkite ir iškvėpkite lėtai, tolygiai. Ir iškart pradėkite masažuoti „reanimacijos taškus“ duobutėse virš viršutinės ir po apatine lūpa. Spausti reikia stipriai, iki skausmo, kvėpavimo ritmu. Jeigu po ranka turite preparatų su kofeinu, galite išgerti tabletę. Vėliau išgerkite puodelį saldžios stiprios karštos arbatos arba bent suvalgykite ką nors saldaus.
Tik kelios paprastos taisyklės
Sergantiesiems hipertenzija daug kas nerekomenduojama – nei šventėje paūši, nei sunkiau padirbėsi. Sergantiesiems hipotenzija yra paprasčiau. Jiems pakanka laikytis kelių paprastų taisyklių (be to, dauguma jų itin malonios).
● Stenkitės kuo mažiau lakstyti ir blaškytis, vaikščiokite ramiai, nes bėgimas mažina arterinį kraujospūdį, o vaikščiojimas – didina.
● Daugiau vartokite pieno, rūgščių pieno produktų, jogurto ir valgykite maisto, kuriame yra daug geležies (kepenų, grikių, špinatų, obuolių, graikinių riešutų, braškių).
● Iš tonizuojamųjų gėrimų pirmenybę teikite juodajai ir žaliajai arbatai. Žvalumo ji suteiks kur kas ilgiau negu kava.
● Kasdien išgerkite po stiklinę skaidrių vynuogių sulčių, jos puikiai stabilizuoja kraujospūdį.
● Būtinai sportuokite. Iš visų sporto šakų labiausiai jums tiks plaukimas, lengvoji atletika ir jojimas.
O svarbiausia – gerai išsimiegokite. Apskritai sergantiesiems hipotenzija miegoti mažiau negu 8 valandas yra pasityčiojimas iš savo organizmo.
Padės vaistažolės
Jeigu krizės ištinka gana retai ir tiksliai žinote, kas jas išprovokuoja, jaudintis iš esmės nėra ko. Paprasčiausiai venkite provokuojančių veiksnių, ir viskas bus gerai.
Bet jeigu krizės yra reguliarios, be to, iš pirmo žvilgsnio, be jokios priežasties (ypač rytais, vos atsikėlus) – verta rimtai susirūpinti. Apsilankykite pas gydytoją ir be gydymo, kurį jis paskirs, vartokite gydomųjų arbatų. Atminkite, jas gerti reikės gana ilgai.
● Imkite 5 šaukštus erškėtrožių vaisių, 4 šaukštus saldymedžio šaknų, 3 šaukštus jonažolės žolės, po 2 šaukštus vaistinės šventagaršvės ir radiolos.
● Sumaišykite 3 šaukštus gudobelės vaisių, po 2 šaukštus kraujažolės, šiloko, rūgties, takažolės žolės, paprastojo šermukšnio vaisių, po šaukštą bitkrėslės žiedų ir aralijos šaknų.
● Imkite 3 šaukštus jonažolės žolės, po 2 šaukštus cikorijos, kiaulpienės šaknų, linažolės, gaivenio žolės, šaukštą kadagio vaisių.
Užplikykite 2 šaukštus susmulkintos žaliavos, pakaitinkite ant garų 15 min., supilkite kartu su žole į termosą, palaikykite 3 val., kad prisitrauktų, perkoškite. Gerkite po pusę stiklinės pusvalandį prieš valgį. Gydymo kursas – 12–18 mėnesių.
Patariame
Paimkite gumulėlį vatos, užlašinkite 3–4 lašus rozmarino eterinio aliejaus, įdėkite vatą į sandariai užkemšamą buteliuką, užkimškite ir turėkite jį visada po ranka. Pajutę žvalumo trūkumą, atkimškite buteliuką ir pauostykite 1–2 min. Tonizuojamuoju efektu taip pat pasižymi mėtų bei karčiųjų pipirų eteriniai aliejai.
Prieš „audrą“
Paprastai hipotenzijos krizės ištinka magnetinių audrų, staigios oro kaitos metu. Apskritai hipotenzija sergantys žmonės yra labai jautrūs orų permainoms. Todėl dvi tris dienas prieš numatomą audrą (apie ją paprastai praneša sinoptikai) imkitės profilaktikos. Jums padės citrinvytis – jo antpilo galima įsigyti vaistinėse ir vartoti rytais po 10–15 lašų įsilašinus į vandenį. Šio antpilo galite pasigaminti ir patys.
Šaukštą susmulkintų vaisių arba 2 šaukštus citrinvyčio sėklų užpilkite 5 šaukštais spirito ir palaikykite tamsioje vietoje 10–15 dienų. Vartokite po 20–30 lašų nevalgę du tris kartus per dieną dvi savaites.