„Stiprybė – vienybėje, išdidumas – laisvėje“
1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, į Sibirą. Vienas iš pagrindinių trėmimo tikslų buvo pašalinti iš Lietuvos žmones, kurie prisidėjo arba galėjo prisidėti prie nepriklausomos Lietuvos kūrimo. Dar vienas svarbus trėmimo tikslas – aprūpinti SSRS šiaurines sritis darbo jėga.
Tremtis palietė visus gyventojų sluoksnius, o ypač inteligentiją. Per savaitę iš Lietuvos krovininių traukinių vagonuose buvo išvežta apie 30 tūkst. žmonių. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo. Lietuviai buvo tremiami į Altajaus, Krasnojarsko, Jakutijos, Archangelsko sritis, kur susidūrė su sunkiais išbandymais.
Birželio 14-oji tapo lietuvių tautos skausmo simboliu, tačiau kartu ir vilties. Vilties išgyventi ir sugrįžti į tėvynę.
Ši iki šiol skaudžius prisiminimus iš tremties grįžusiems lietuviams kelianti Gedulo ir Vilties diena sekmadienį buvo paminėta Veiveriuose. Kasmet šią dieną mininti Veiverių seniūnija visada sulaukia gražaus būrio svečių. Tremtinių sąjungos pirmininkė Dalytė Raslavičienė nuoširdžiai tiki, kad dažniau verčiamų Lietuvos istorijos lapų nenusės dulkės ir jaunimas išsaugos atmintyje senelių pasakojimus. Jos sukviesti, renkamės nepamiršti, pabendrauti, tikėti.
Minėjimas prasidėjo Veiverių Šv. Liudviko bažnyčioje, kur buvo aukojamos šv. Mišios už mirusius ir gyvuosius tremtinius.
Skausmo kalnelyje pagerbti tremtinių susirinko gražus būrys bendruomenės narių, tremtinių, svečių iš Prienų, Vilkaviškio, Kauno, Vilniaus, Ruklos. Klausėmės kančią liudijančių prisiminimų apie Lietuvos praeitį, kovas už laisvę ir viltį žadinančių pasiryžimų saugoti jos ateitį.
Kalbėjo J. Lukšos gimnazijos direktorius V. Vitkauskas, atkurtos Lietuvos laisvės sąjūdžio štabo viršininkas, dimisijos majoras V. Balsys, Lietuvos sausumos pajėgų Juozo Lukšos-Daumanto mokymo centro viršininkas, pulkininkas A. Gaiževskis, LDK kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos pirmininkė E. Almonaitienė.
Skambėjo Šaulių sąjungos Vilkaviškio Petro Karužos būrio šaulių ansamblio (vad. A Šeronas), Veiverių vokalinio ansamblio „Radasta“ (vad. A. Bareišienė) dainos.
Už tai, kad šiandien esame laisvi, už nepriklausomą Lietuvą turime būti dėkingi žuvusiems ir gyviems kovotojams, daug skriaudų patyrusiems tremtiniams. Tylos minute pagerbus tremtinių atminimą, gėlės buvo padėtos ir prie paminklo Prienų „Žiburio“ gimnazijos mokytojui, Lietuvos kariuomenės karininkui, Tauro apygardos Geležinio vilko rinktinės įkūrėjui ir vadui, dimisijos majorui Juozui Stravinskui-Žiedui (šiemet minimas jo gimimo 100-metis).
Buvęs Lietuvos partizanas, atsargos kapitonas, ilgametis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas, Prienų rajono garbės pilietis Antanas Lukša-Arūnas pakvietė pagerbti visus Lietuvos tremtinius. Lietuvos šaulių sąjungos garbės sargybos kuopos šaulių paleista skardi salvė už Lietuvą, jos žmones ir jos ateitį sudrebino padangę.
Laikas nusineša daug skaudžių mūsų Tėvynei dienų, bet neišeina iš atminties. „Būkime stiprūs vienybėje ir išdidūs laisvėje“, – linkėjo Seimo narys Andrius Palionis, kartu su žmona Kristina atvykęs pagerbti šio gražaus minėjimo dalyvių.
D. Raslavičienei nuoširdų ačiū tarė Veiverių seniūnas Vaclovas Ramanauskas. Vėliau minėjimo dalyviai rinkosi Veiverių šaulių salėje, kur prie puodelio arbatos šnekučiavosi apie nuostabų savo kraštą. Čia buvo pristatyta Kęstučio Orino knyga „Prie tiesaus kelio“, pasakojanti apie Veiverių istoriją.
Veiverių seniūnijos informacija
