home Gamta Vaistiniai augalai iš Raudonosios knygos

Vaistiniai augalai iš Raudonosios knygos

Birštono savivaldybės teritorijoje savaime auga 9 retų vaistinių augalų rūšys, įrašytos į Raudonąją knygą. Apie šiuos augalus informaciją pateikia žolininkė A. Lankevičiūtė.   Birštono savivaldybės teritorijoje galima rasti kelias augalų rūšis, kurios čia savaime anksčiau neaugo. Vienas iš tokių augalų – beržas keružis, augantis Žvėrinčiaus miške, Velniabliūdžio pelkėje. Tai apie 1 metro aukščio tundros krūmas, laikomas ledynmečio reliktu. Lietuvoje labai retas, natūraliai augantis tik keliolikoje vietų, daugiausia šiaurrytinės dalies aukštapelkėse. Raudonojoje knygoje jis įrašytas į 1 kategoriją. Augalo lapai ir žievė padeda sergant reumatu, jo preparatai turi raminamąjį, sutraukiamąjį poveikį, o kartu su kitais augalais beržo keružio lapai tinka pilvo skausmams malšinti. Lapų nuoviru galima plauti galvą, kai vargina pleiskanojimas. Beržas keružis auginamas medelynuose, bet tinkamas sodinti ir alpinariumuose. Žvėrinčiaus miške auga ir europinis kukmedis. Tai reliktinė terciano laikotarpio augalijos rūšis, XIX a. dar augusi Prienų apylinkių miškuose. Dabar gamtoje savaime neauga. Įrašytas į 0 kategoriją. Kaip vaistinis augalas pradėtas naudoti 1 tūkstantmečio pradžioje. Vartotas galvos skausmams, plaučių, širdies ligoms gydyti, nuo piktybinių navikų. Kukmedžio garų vonios padeda sergant reumatinėmis ligomis. Kukmedis nuodingas, ypač jo spygliai, kuriuose yra apie 0,18 proc. alkaloido. Miško viduryje galima aptikti kalninę arniką. Lietuvoje ji paplitusi rytinėje ir pietinėje dalyse. Augalas retas, priskiriamas 2 kategorijai. Kaip vaistažolė pripažinta ir vartojama daugelyje Europos valstybių. Vaistams vartojami žiedai ir šakniastiebiai, iš jų gaminama tinktūra, užpilas, masažo aliejus. Turi kraujavimą stabdančių savybių, slopina uždegimą, skatina tulžies išsiskyrimą. Arnikos preparatai stiprina širdį, plečia vainikines kraujagysles (svarbu neperdozuoti). Arbata vartojama nuo anginos. Plačiai auginama Vokietijoje, atvežtų sėklų galima įsigyti parduotuvėse. Literatūroje galima rasti duomenų, kad arnika – vieną kartą derantis augalas. Subrendus sėkloms žiedynstiebis ir visa lapų skrotelė sunyksta, o iš sužadintų pumpurų pradeda formuotis naujos 1–2 skrotelės. Jos pradeda žydėti po 3–4 metų, dera ir nunyksta, sužadinusios naujus pumpurus. Taigi, norint kasmet turėti arnikos žiedų, reikėtų sėti 3–4 metus iš eiles. Pamiškėje auga miškinė mėta. Lietuvoje retoka rūšis, priskiriama 4 kategorijai. Vaistams vartojami lapai, kurie gerina virškinimą, ramina skausmus, slopina spazmus, skatina tulžies išsiskyrimą. Augalo sudėtyje yra mentolio. Birštone, prie Vytauto kalno, galima aptikti gebenę lipikę. Raudonojoje knygoje ji įrašyta į 1 kategoriją kaip labai reta rūšis. Lietuvoje natūraliai auga  tik keliolikoje vietų. Vaistams vartojami lapai, kuriuose yra organinių rūgščių, pektinų, glikozidų, saponinų, dervų, mineralinių medžiagų, ypač jodo. Vartojama nuo reumato, artrito , išoriškai – nuo grybelinių ligų. Gebenė laikoma nuodingu augalu. Ji tinka vertikaliam apželdinimui, auga ir pavėsingose vietose. Naudžiūnų miške, be kalninės arnikos, auga ir smiltyninis gvazdikas. Birštono savivaldybės teritorijoje jis auga ir savaime, tik kitame miške. Šalyje retas, nykstantis, jam suteiktas 2 kategorijos statusas. Buvo vartojamas liaudies medicinoje. Nurodoma, kad šis augalas turi saponinų, flavanoidų, antocianų, alkaloidų, angliavandenių, fenolinių ir mineralinių medžiagų. Žolę ėda kanopiniai gyvūnai. Gvazdikas dekoratyvus, kvepia. Ateityje Žvėrinčiaus miške planuojamas botaninis pažintinis takas, kur bus galima susipažinti su saugomais augalais, augančiais augavietėse, panašiose į natūralias. Be jau minėtų 3 rūšių, kurios auga savaime (ne vaistiniai), bus galima pamatyt tyrulinę eriką, bekotį ąžuolą, miškinę žiomenę ir kitus retus augalus. Stasė Asipavičienė

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close