home Verslas Apklausa: atliekų rūšiavimui – mažiau nei pusvalandis per savaitę

Apklausa: atliekų rūšiavimui – mažiau nei pusvalandis per savaitę

Daugiau kaip pusė Alytaus regiono gyventojų jaučia moralinę pareigą rūšiuoti atliekas. Dar tiek pat jų rūšiuotų daugiau, jei nuo to mažėtų bendras mokestis už atliekų tvarkymą. Kol kas dauguma rūšiuojančiųjų atliekas tam skiria mažiau nei pusvalandį per savaitę: apie 17 minučių sugaištama atliekoms išplauti ir rūšiuoti , dar 10 minučių – joms iki rūšiavimo vietos nugabenti.   Tokius Alytaus regiono gyventojų įpročius atskleidė sociologinė apklausa „Gyventojų atliekų rūšiavimo elgsena Alytaus regione“. Ši apklausa yra sudedamoji mokslinio tyrimo „Gyventojų atliekų rūšiavimo elgsena ir politikos įtaka, Vakarų ir Rytų Europos palyginimas“, kurį atlieka bendradarbiaujantys Kauno technologijos ir Lundo (Švedija) universitetai bei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras. Tyrimas atliekamas, siekiant geriau suprasti gyventojų požiūrį į atliekų rūšiavimą ir tobulinti priemones, didinančias aplinkosauginį veiksmingumą. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vykdytoje apklausoje dalyvavę Alytaus miesto ir rajono, Birštono, Druskininkų, Lazdijų, Prienų, Varėnos savivaldybių gyventojai parodė, kad jie puikiai suvokia atliekų rūšiavimo svarbą: apie trečdalis respondentų tvirtino rūšiuojantys visas jų namuose susidarančias atliekas. Teigiančių, kad jų namų ūkyje išrūšiuojamos visos popieriaus, plastiko, stiklo atliekos, visose savivaldybėse yra bent keliais procentais daugiau nei prisipažinusių, kad nerūšiuoja nieko – tokių yra apie 20 proc. Tik nerūšiuojantieji metalo atliekų vienu procentu lenkia rūšiuojančius. Prisipažinusiųjų, kad rūšiuoja dažnai, bet ne viską, ir teigiančių, kad tai daro kartais, regione yra beveik vienodai – 17–21 proc. Tyrimas parodė, kad rūšiuodami atliekas atsakingiau elgiasi kaimo gyventojai: daugiau kaip trečdalis jų išrūšiuoja visas popieriaus atliekas ir beveik tiek pat metalo. Plastiko atliekų jie taip pat išrūšiuoja 4 proc. daugiau nei miestiečiai, kurie kaimo gyventojus lenkia tik rūšiuodami stiklo atliekas:  mieste jas išrūšiuoja 35, kaime – 27 proc. gyventojų. Tokia tendencija neabejotinai susijusi su tuo, kad pastaraisiais metais visi Alytaus regiono individualių namų gyventojai buvo aprūpinti pakuočių atliekų konteineriais, skirtais popieriaus, plastiko ir metalo atliekoms. Stiklo atliekas jie turėjo gabenti į atliekų surinkimo aikšteles arba stiklo konteinerius, esančius prie daugiabučių namų. Šiemet individualių namų gyventojams jau dalijami ir stiklo atliekų konteineriai. Apklausos dalyviai buvo paprašyti įvertinti ne tik savo pačių, bet ir kaimynystėje gyvenančių žmonių elgesį rūšiuojant atliekas. Šiuo klausimu dominuojančios nuomonės nėra: vidutiniškai po 20 proc. respondentų galvoja, kad aplinkiniai visai nieko nerūšiuoja, rūšiuoja kartais, vidutiniškai, dažnai, bet ne visada, ir maždaug tiek pat galvoja, kad jie išrūšiuoja viską. Apie 40 proc. respondentų tvirtino, kad atliekų rūšiavimas reikalauja minimalių pastangų, maždaug 34 proc. įsitikinę, kad šis procesas visai jokių pastangų nereikalauja, bet yra ir manančių, kad atliekoms rūšiuoti reikia daug pastangų. Tiesa, jų mažuma – vos pora procentų. Beveik 70 proc. gyventojų pritaria teiginiui, kad neperdirbamos atliekos yra labai rimta problema, todėl būtina veikti nedelsiant. Kai kas galvoja, kad atliekos visame pasaulyje kelia didesnę grėsmę nei jų pačių šeimos sveikatai ir gerovei. Net 72 proc. respondentų mano, kad rūšiavimas yra gerai, 44 proc. prisipažino, kad rūšiavimas jau yra tapęs jų įpročiu, apie 50 proc. tvirtino, kad atliekas rūšiuotų geriau, jei nuo to mažėtų mokestis už jų tvarkymą arba būtų mokamas atlygis – kaip, pavyzdžiui, už butelių pristatymą į supirkimo punktus. Tačiau daugiau kaip trečdalis rūšiuoja tam, kad sumažintų neigiamą poveikį aplinkai. „Tai jau ne pirmoji regione atlikta gyventojų apklausa, patvirtinanti, kad žmonių suvokimas apie atliekų rūšiavimo svarbą kasmet didėja. Nekyla abejonių ir dėl to, kad rūšiavimo įpročiai labai priklauso nuo sudarytų sąlygų rūšiuoti atliekas. Šis tyrimas dar kartą patvirtina ir tai, kad rinkliavos nustatymo metodika ir jos dydis neturi lemiamos įtakos rūšiuojant atliekas – tai pirmiausia priklauso nuo žmonių sąmoningumo ir jų atsakomybės lygio. Požiūris į atliekų rūšiavimą atspindi žmogaus vidinę kultūrą“, –- sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas, pasidžiaugdamas, kad Alytaus regione daugelio žmonių požiūris į atliekų tvarkymą yra vis pažangesnis ir atsakingesnis.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai. Toliau naršydami svetainėje sutinkate, kad slapukai atsirastų Jūsų įrenginyje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti ištrindami įrašytus slapukus. Daugiau informacijos.

Slapukas yra nedidelė teksto rinkmena, kuri, apsilankius svetainėje, išsaugoma Jūsų kompiuteryje arba greitojo ryšio įrenginyje. Dėl jo interneto svetainė tam tikrą laiką gali „atsiminti“ Jūsų veiksmus ir parinktis (pvz., registracijos vardą, kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), dėl to Jums nereikia kaskart jų iš naujo įvedinėti, lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose.

Close